Pirmadienis, 9 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

P. Maksimavičius. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės dabartis ir ateitis

Petras Maksimavičius, www.ausra.pl
2012-08-29 08:00:17
4
Petras Maksimavičius

Petras Maksimavičius

Petras Maksimavičius
Petras Maksimavičius

Paprasto recepto, kaip pagerinti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) veiklą, nėra. Tačiau esu įsitikinęs, kad PLB dabartis ir ateitis priklausys nuo Lietuvos valstybės politikos ir jos priimamų sprendimų. Jeigu Lietuvos institucijos manys, kad sprendžiant su užsienio lietuviais susijusius klausimus PLB reikalinga, tai PLB išliks, jeigu ne – tai išnyks. Todėl šiandien, šiek tiek provokuodamas, retoriškai paklausiu: ar PLB dar reikalinga? Vienas iš svarbiausių tikslų, dėl kurių ji buvo įkurta – padėti atgauti Lietuvai nepriklausomybę – jau pasiektas. Belieka kita užduotis – padėti užsienio lietuviams išsaugoti tautinę tapatybę. Tačiau lyginant su pirmąja užduotimi, tai jau ne toks svarbus uždavinys, o jį vykdyti (kas natūralu) vis labiau imasi Lietuvos valstybė. Tai ji, o ne PLB užsienio lietuviams tapo traukos centru. Taip ir turėjo atsitikti. To juk ilgus dešimtmečius siekė PLB.

Norėčiau į PLB praeitį, dabartį ir ateitį pasižiūrėti Lietuvos etninėse žemėse gyvenančio lietuvio akimis. Žinoma, reiškiu tik asmeninę nuomonę, kuri susiformavo po 6 metus trukusio darbo PLB valdyboje ir keliolikos metų veiklos įvairiose Lenkijos lietuvių organizacijose.

Už Lietuvos valstybės ribų likusios Lietuvos etninės žemės buvo ir išliks specifiniu regionu. Todėl Lietuva kitaip traktavo, traktuoja ir tikriausiai ateityje traktuos ten (Seinuose, Karaliaučiaus krašte, Gervėčiuose ar Pelesoje) gyvenančius lietuvius. Priežastis labai paprasta: jie iš Lietuvos nepasitraukė. Tai Lietuva buvo priversta iš ten trauktis. Kai Lietuvos valstybė iš tos teritorijos traukėsi, daugelis ten gyvenančių lietuvių nėjo iš paskos, bet liko saugoti savo tėvų žemę, lietuvių kultūros paveldą, stengėsi iš naujo organizuoti švietimą, ginti savo teises Bažnyčioje…

Todėl nesistebėkime, kad Lietuvos valstybė ir dabar į tose teritorijose gyvenančius lietuvius žiūri kiek kitaip ir dažnai kitomis priemonėmis stengiasi remti. Todėl, kad ten gyvenančių lietuvių padėtis visai kita. Skirtingai nei daugelis emigrantų ar tremtinių – jie neturi kur sugrįžti – ten jų namai ir gimtoji žemė.

Ką reiškia PLB etninėse žemėse gyvenantiems lietuviams? Labai daug reiškia. XIX–XX a. sandūroje nemažai lietuvių šviesuomenės, įvairių tikslų vedami, atsidūrė Vakaruose. Ten kūrė parapijas, steigė lietuviškus laikraščius, draugijas, ekonominio pobūdžio bendroves. Dalis šios inteligentijos labai glaudžiai buvo susijusi ypač su Seinų kraštu, kurio švietėjiškas vaidmuo atgimstančiai Lietuvai buvęs reikšmingas. Seinuose mokėsi, dirbo arba svečiavosi daug iškilių asmenybių. Paskaitykime PLB vieno įkūrėjų, prel. Mykolo Krupavičiaus, JAV išleistus atsiminimus ir rasime juose taip pat jo pamąstymus apie lietuvybę, jam gyvenant Seinuose.

PLB ir kitų išeivijoje įsikūrusių lietuvių organizacijų parama etninių žemių lietuviams buvo labai svari. Po II pasaulio karo sąlyginai daugiau laisvių negu Karaliaučiuje ar Gervėčiuose turėjo Lenkijoje, Seinų krašte, gyvenantys lietuviai. Todėl ir jų ryšiai su išeivija buvo stipresni. Apie jų kontaktus su išeivija liudija KGB užvesta byla „Tramplinas“. Jau pats bylos pavadinimas daug ką nusako. Ne tik KGB, bet taip pat Liaudies Lenkijos specialiosios tarnybos greit suvokė, kad Seinų krašte atsirado lietuvių, kurie tarpininkauja palaikant išeivijos ryšius su antisovietinio pogrindžio dalyviais okupuotoje Lietuvoje, per „geležinę sieną“ sugeba pasikeisti informacija. Kitą kartą, sunkiais momentais, kaip antai kovojant dėl lietuviškų pamaldų grąžinimo (po II pasaulinio karo grąžintos tik 1983 m. spalio 16 d.) į Seinų baziliką, išeivijos parama Lenkijos lietuviams buvo neįkainojama. Todėl PLB įvaizdis Seinų krašte išlikęs labai teigiamas. Jungia bendros vertybės: tautinio solidarumo supratimas, požiūris į kalbą, šeimą, tautinį ugdymą. Tas bendrumas susiformavo labai seniai, ypač Lietuvos okupacijos metais. Lietuvos etninėse žemėse gyvenantiems lietuviams PLB politinė ar moralinė parama ir dabar labai reikalinga – ypač tose srityse, kuriose Lietuvos valstybė dėl įvairių politinių niuansų nenori arba negali padėti. Kita vertus, PLB ir jos struktūroms turėtų būti įdomi etninėse žemėse gyvenančių lietuvių patirtis, kaip saugoti tautinę tapatybę. Ta patirtis unikali, kadangi susiformavo ypatingomis sąlygomis, kokių nerasime kituose pasaulio kraštuose.

PLB buvo įkurta, kad padėtų atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Tas tikslas pasiektas. Kuo dar galėtų padėti PLB Lietuvos valstybei, priklauso ne tik nuo organizacijos gebėjimų ar norų, bet visų pirma nuo Lietuvos valstybės institucijų suinteresuotumo. Jeigu Lietuva manys, kad laikai pasikeitė, kad reikia lietuvius burti kitu, ne vien tautinio solidarumo, bet įvairių, pvz., profesinių, interesų pagrindu – tai PLB neišliks. Aš manau, kad Lietuvai (kaip bet kuriai kitai valstybei) naudinga būtų turėti vieną stipresnę, kitas lietuvių organizacijas sėkmingai pasaulyje vienijančią struktūrą.

Galbūt reikia daugiau laiko, kad susiformuotų nuosekli valstybės politika užsienio lietuvių atžvilgiu. Čia nepakanka sukurti gerus teisės aktus ar atitinkamas institucijas. Turi atsirasti autentiškas (ne tik deklaruojamas) abipusis tautinis ryšys ir vienodėti svarbiausių vertybių suvokimas. Tam reikia laiko. Galbūt ateityje bus prieita prie išvados, kad Lietuvos valstybei naudinga stiprinti diasporą telkiant ją aplink (pavadinkim) PLB. Stipri organizacinė struktūra – tai didelis privalumas, taip pat ginant Lietuvos interesus pasaulyje. Naujos organizacijos, nauji klubai ir asociacijos nėra blogai, tačiau kalbant apie paramą Lietuvai, apie tos galimos paramos veiksmingumą atskirose šalyse – tikrai būna didelis skirtumas, kai protestą dėl Lietuvos vardo žeminimo arba jos istorijos faktų iškraipymo pasirašo kokia nors „lietuvių arbatos mėgėjų federacija Krokuvoje“ ar „lietuvių šachmatininkų klubas Belgrade“ ir kai pasirašo jau kelis dešimtmečius veikianti Pasaulio Lietuvių Bendruomenė arba krašto lietuvių bendruomenė.

Turime išmokti vieni kitus suprasti. Kad tokio supratimo nėra, parodė vienas LB kraštų pirmininkų suvažiavimas, kai programoje atsirado punktas: „Ko užsienio lietuviai tikisi iš Lietuvos?“. Tai sukėlė ne tik kai kurių politikų, bet ir dalies visuomenės, žurnalistų nusistebėjimą – ko dar jie tikisi, ko dar jiems reikia? Tai rodo nepasitikėjimą. Juk sunku suvokti, kaip klausimas „Ko užsienio lietuviai tikisi iš Lietuvos?“ gali sukelti neigiamą reakciją, lyg PLB, patriotiniu pagrindu sukurta, visuomeniškai veikianti organizacija, jos atstovai, mąsto, kaip „nuskriausti“ Lietuvą, o gal gauti asmeninės naudos. Darnioje šeimoje juk tokie klausimai, jeigu yra abipusis pasitikėjimas ir ryžtas dėl bendrų tikslų aukotis, niekada neigiamų emocijų nekelia.

Ar PLB išliks? Manau, lems tai, ar Lietuvos institucijos matys prasmę telkti lietuvius prie PLB, ar darys tai per kitas struktūras. Ar PLB išliks – priklausys taip pat nuo jos pačios, ar sugebės savo veiklą grįsti tomis vertybėmis, kuriomis vadovavosi nuo pat pradžių, neiškeis jų į trumpalaikį efektą duodančias viešųjų ryšių akcijas, spalvingą reklamą, vienu ar kitu metu madingų politinių srovių vaikymąsi. Jeigu PLB pradės kurti matematines formules, kaip apskaičiuoti tautinio solidarumo mokestį, tai nebeliks ne tik solidarumo, bet ir kitų vertybių, kurių pagrindu ji kūrėsi. Raginimai atsisakyti „Lietuvių chartoje“ surašytų patarimų, kaip lengviau gyvenant užsienyje išlikti lietuviu, vadinimas jų archajiniais – rodo PLB silpnumą.

Pranešimas skaitytas 2012 m. rugpjūčio 8 d. XIV PLB Seime Vilniuje

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prasideda Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo posėdžiai
  2. Vilniuje posėdžiauja Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas
  3. Seime posėdžiauja Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija (tiesioginė transliacija)
  4. P. Maksimavičius. Svečiuose pas Lenkijoje gyvenančius lietuvius
  5. P. Maksimavičius. Kodėl nepaklausus Seinų miesto gyventojų nuomonės?
  6. P.Maksimavičius. Keista politika
  7. P.Maksimavičius. Lenkijoje kyla nacionalizmo banga
  8. P.Maksimavičius. Manau, kad „Uważam, Rze…“ skaityti neverta
  9. I.Gasperavičiūtė. Lenkijos lietuvių padėtis šiandien
  10. G.Stanišauskas. Išeiviai reikalauja paminti Konstituciją
  11. J.Kačynskis: Jei Lietuvos lenkų padėtis bus bloga, tai bloga padėtis bus ir Lenkijos lietuvių (video)
  12. I.Gasperavičiūtė. Esminės Lenkijos lietuvių švietimo problemos
  13. Lenkija raginama labiau rūpintis lietuvių kalba
  14. ET ekspertai paskelbė, kad Lenkija neužtikrina Lenkijoje gyvenančių lietuvių kalbos apsaugos
  15. Įstatymas priimtas, tačiau tautinių mažumų problemų nesumažėjo

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Elenytė says:
    13 metų ago

    Išlieka tik tai, kas stovi ant tvirto pagrindo. Susikuria ir nuolat gyvuoja tos bendruomenės, kurios kuriasi ant dviejų nepajudinamų ir tvirtų kaip uola pamatų: tos, kurios turi lietuviškas mokyklėles, lietuvių kalbos kursus suaugusiems ir maldos namus, į kuriuos noriai renkasi. Tik ant šių polių buvo sukurtos visos senosios lietuvių bendruomenės. Tik gimtoji kalba ir bendra religija suvienija ir išlaiko bet kokias tautines bendruomenės, bet kokioje šalyje. Pažiūrėkime į žydų, į turkų, netgi lenkų bendruomenes bet kokioje pasaulio šalyje. Kas tuos žmones jungia – ogi gimtoji kalba ir religija.

    O mes buriamės tai po lietuviško alaus, tai po krepšinio vėliava… Gerai, kurį laiką tai veikia. Bet kai namas statomas ant pajūrio smėlyno, jis ilgai neišstovi. O kai jis pastatomas ant uolos ir dar ant bet kokiam potvyniui atsparių pamatų – jis stovi šimtmečius. Taip ir su tautinėmis bendruomenėmis.

    O ar reikalnga PLB, nežinau, nes jos vaidmenį dabar tikrai jau turėtų atlikti Lietuvos valstybė – Lietuva turi būti kiekvieno lietuvio traukos tašku, o Lietuvos valstybė rūpintųsi kiekvienu lietuviu vienodai, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena. Ir atsimintų juos ne tik tada, kai reikia balsuoti, kai jie laimi auksą ir jų garbei grojamas Lietuvos himnas, keliama Lietuvos vėliava. Būtent Lietuvos valstybė turi suteikti lietuviui jausmą, kad Lietuva yra jo tikrieji ir nuolatiniai namai, kad jis čia visada laukiamas, nepriklausomai nuo to, ar jis su pinigų maišeliu atvažiuoja į Lietuvą, ar pareina pėsčias nušalusiomis kojomis.

    O jeigu Lietuva to nesugeba daryti, tada reikia PLB, reikia atskirų vietos bendruomenių, kad bent ten žmogus pasijustų priimtas bet koks, kad bent ten jis pasidalintų savo skausmu ir jis sumažėtų, pasidalintų savo džiaugsmu, ir jis padidėtų.

    Atsakyti
  2. zemaiciu zydas says:
    13 metų ago

    mes cia isvis niekur nesiburiame. Mes vieni kitu vengiam. Mes vieni kitiems nepatinkam. Gatveje isgirdes lietuviskai einu i sona, net neziuriu i ta puse. Taip yra…Su giminem vietiniais ir su tais nebendraujam be reikalo, dar graziau:)

    Atsakyti
    • jonas says:
      13 metų ago

      tai ir galvoju ko čia kai kurie žmonės bėga į kitą gatvės pusę kai aš einu ir kalbuosi lietuviškai kur nors išvykęs . keistuoliai , galvoju …
      šeip , galvoju, , tik patys prisidirbę gali taip elgtis , kodėl gi man niekam nieko blogo nepadarius “eiti i sona , net neziuret i ta puse”

      Atsakyti
      • zemaiciu zydas says:
        13 metų ago

        turbut tu teisus Jonai…sedziu traukiny ana diena – girdziu “ble…nax…bl…nx…as bb dejau…uz3,14so nx…”, kita diena autobuse, trecia gatvej – apsizioje savo aifonus, tautieciai bendrauja, dziaugiasi…o mes kai prisidirbe tai tik begam nuo ju…:D

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami
Pilietinė visuomenė

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

2025 06 08
Ukrainos gynėjas
Ukrainos balsas

Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?

2025 06 08
Populiariausi vardai 2024 m.
Kalba

VLKK nutarimo „Dėl lietuviškos vardo formos“ paaiškinimas

2025 06 08
Selemonas Paltanavičius | vdu.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laimėtojas S. Paltanavičius: patys geriausi darbai atliekami nelaukiant ir nesitikint jokių premijų

2025 06 08
LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Tomas Jakutis apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • apie bites ir dar apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami
  • Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti
  • Netinkamai laikomi ar gabenami degalai gali prišaukti pavojų
  • Tyrimas: apie pusė lietuvių negali kokybiškai išsimiegoti

Kiti Straipsniai

Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

2025 06 03
Darius Kuolys

D. Kuolys. Kaip sugriauti Respubliką? Kaip nuginkluoti ir pavergti laisvą tautą?

2025 05 21
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. Kam naudingas KGB bendradarbių sąrašų įslaptinimas: Lietuvos valstybei ar Kremliui?

2025 05 11
Kernavės piliakalniuose – Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventė | Širvintų kultūros centro nuotr.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (III)

2025 05 10
Šeima | pixabay.com, s05prodpresidente nuotr.

A. Murauskas. Kai valstybė pasitiki šeima – laimi visa tauta

2025 05 08
LDK ir Lenkija prieš Liublino uniją 1526 m.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)

2025 05 07
Rimas Jankūnas

R. Jankūnas. Valstybės vadovas su KGB šešėliu?

2025 05 06
Juozas Dapšauskas

J. Dapšauskas. Ar popiežius paragins Lietuvoje Bažnyčią atsisakyti privilegijų?

2025 05 06
Vytauto Didžiojo karo muziejus | VDKM

Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyks Lietuvos krašto apsaugos 35-mečiui skirta konferencija

2025 04 25

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Tomas Jakutis apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • apie bites ir dar apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
  • apie bites apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Juozo Lukšos knygos „Partizanai“ vertimai

Juozo Lukšos knygos „Partizanai“ vertimai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai