Penktadienis, 5 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

P.Maksimavičius. Geopolitinių žaidimų spąstuose

Petras Maksimavičius, http://ausra.pl
2012-08-06 19:50:05
53
PERŽIŪROS
4
P.Maksimavičius. Geopolitinių žaidimų spąstuose
Petras Maksimavičius
Petras Maksimavičius

Karaliaučiaus krašto gyventojai nuo liepos 27 d. be vizų gali lankytis Lenkijos šiaurės regione, o lenkai keliauti po visą Karaliaučiaus kraštą. Įsigaliojo Lenkijos ir Rusijos susitarimas dėl pasienio gyventojų bevizio judėjimo. Susitarimą praėjusių metų pabaigoje pasirašė Lenkijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai. Dabar jis iš tikrųjų pradeda veikti.

Iškeis medinius langus

Jau tuomet, kai buvo deramasi dėl sutarties, Lenkijos regionų, kuriuose ji turėjo galioti, verslininkai ir savivaldybininkai tryško entuziazmu. Manyta, kad bevizio režimo įsigaliojimas atvers nemažą Karaliaučiaus rinką ir spartins ekonominę Lenkijos šiaurės regiono plėtotę. „(…) Vien Karaliaučiuje, kuriame gyvena 600 tūkstančių žmonių, visus supuvusius medinius langus reikia pakeisti plastmasiniais. Ir kas tai turi padaryti, jeigu ne lenkų firmos“, – neslėpė tuomet džiaugsmo Lenkijos Pamario vaivadijos vicemaršalka Vieslavas Byčkovskis (Wiesław Byczkowski) (www.trojmiasto.pl). Kiti tikėjosi nevaržomo jachtų, turistinių laivų, keltų plaukiojimo, turistų antplūdžio ir pan. Trumpai sakant – sutarties pasirašymo rezultatai turėjo būti vien teigiami. Tie, kas murmėjo apie galimą kontrabandos augimą, pigių ir nekokybiškų prekių ar naujos kultūros antplūdį, sudarė mažumą arba liko neišgirsti. Dar mažiau girdėjosi balsų, kad bevizio judėjimo įvedimas daugiau naudos duos Rusijos užsienio politikos strategams negu eiliniams duonos valgytojams abiejose sienos pusėse.

Lenkijos Seimas bevizio režimo sutartį ratifikavo š. m. kovo 16 d. Tačiau ne vienbalsiai. Net trečdalis Lenkijos Seimo narių (ypač Teisės ir teisingumo frakcijos) nepritarė šiai sutarčiai. Kodėl? Tikriausiai todėl, kad niekam, kas bent šiek tiek skaito naujienas ir domisi kaimynais, nekyla abejonių, jog bevizio judėjimo įvedimas Lenkijos ir Karaliaučiaus krašto pasienyje – tai didesnio politinio plano dalis. Sutarčiai įsigaliojus (liepos 27 d.) įtakingas Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ taip pat pripažino, kad Rusijai ši sutartis suteiks politinės naudos, o Lenkija tikisi ne tik politinės, bet ir ekonominės.

Galima bus lankyti visą Karaliaučiaus kraštą, išskyrus vietas, kur… nebus galima

Kaip sutartis iš tikrųjų bus įgyvendinama? Pamario bei Varmijos-Mozūrijos vaivadijų pasienio apskričių gyventojai galės kreiptis į Rusijos konsulines įstaigas ir gauti specialius leidimus lankytis visoje Karaliaučiaus srityje. Visoje srityje, išskyrus vadinamuosius „uždarus“ regionus. Ir ši sąvoka, apie kurią anksčiau neužsiminta, jau ne visiems patinka. Ką reiškia „uždari“ regionai Karaliaučiaus krašte, jeigu šis kraštas jau seniai paverstas dideliu, vientisu, „uždaru“ ir ypatingai militarizuotu regionu? Karaliaučiaus srityje dislokuotas galingas Rusijos „Baltijos laivynas“, instaliuotos priešlėktuvinės gynybos sistemos, prie Lietuvos sienos įrenginėjamos modernios žemė-žemė tipo raketos „Iskander“, nekalbant apie karinių radarų sistemą. Rusijos armijos specialistai ligi šiol laikosi gerai išbandytos praktikos ir nenori pastatyti kelio ženklų ar būsimiems lenkų turistams ir verslininkams dalinti žemėlapių, kuriuose pažymėti strateginiai kariniai „uždari“ objektai. Taip pat paaiškėjo, kad žlugo (matyt, dėl tos pačios priežasties) visos viltys nevaržomai naudotis vandens keliais. Jokie jachtininkai ar baidarininkai negalės naudotis naujos sutarties privalumais.

Kitaip bus Lenkijos pusėje. Nusipirkę 20-30 eurų kainuojantį leidimą Rusijos piliečiai galės lankytis šiauriniame Lenkijos regione ir pusę metų svečiuotis iki 90 dienų. Ar tai esmingai paveiks šio regiono ekonomikos plėtrą? Dar prieš pusmetį skleidžiama informacija turėjo šią tezę pagrįsti. Šiandien jau apie tai nekalbama. Visų pirma paaiškėjo, kad jau šiandien apie 200 tūkstančių Karaliaučiaus krašto gyventojų turi galiojančias Šengeno vizas, gali nevaržomai keliauti po Europą ir Varmijos-Mozūrijos vaivadijoje ilgai neužsibūna. Mažiau pasiturintys, kuriems Šengeno vizos įsigijimas ir kelionė, pvz., į Vokietiją per brangiai kainuoja, pasinaudos leidimais be vizų atvykti į Olštiną ar Gižicką. Tačiau ar nepasiturintys turistai čia laukiami?

Lietuvos spauda rašo tai, kas Lenkijos spaudoje nutylima

Rusija jau seniai siekia bevizio režimo su Europos Sąjunga. Rusijos užsienio reikalų ministras neseniai pareiškė, jog po pusantrų metų tikisi, kad ES valstybės pritars beviziam režimui su Rusija. Lenkijos parama, įteisinant bevizį judėjimą pasienio regione, tai pirmas ir labai svarbus žingsnis šį strateginį tikslą Rusijai pasiekti. Be abejonės, Rusija pasistengs pademonstruoti, kad sutartis su Lenkija veikia puikiai, ir ne tik Karaliaučiaus krašto, bet ir visos plačiosios Rusijos piliečiai verti didesnio pasitikėjimo ir leidimo įsilieti į bendrą ES erdvę, o Lenkija – puiki tarpininkė tarp Briuselio ir Maskvos.

2010 metų pradžioje buvo planuojamas trišalės sutarties pasirašymas. Prie bevizio pasienio regionų režimo sutarties turėjo prisijungti taip pat Lietuva. Tačiau po kurio laiko planai pasikeitė. Maskvos ėmė netenkinti Lietuvos valdžios pozicija. Buvo siūloma, įgyvendinus supaprastintą judėjimą per sieną, Karaliaučiaus srities gyventojams leisti įvažiuoti į Lietuvos teritoriją ne daugiau kaip 30-50 kilometrų. Rusija nori „veidrodinio“ principo, t. y. – kad Lietuva atvertų Karaliaučiaus srities plotui prilygstančią savo teritoriją. Analogiškai sutiko padaryti Lenkija, o ES institucijos be didesnių konsultacijų su visomis ES šalimis tai palaimino.

„Saulės tekėjimas vakaruose“

Lietuva, atsisakydama pasirašyti sutartį tokiomis sąlygomis, kuriomis pasirašė Lenkija, argumentuoja, kad pagal ES teisės aktus 50 km pasienio ruožas yra didžiausias leistinas atstumas, kuriame gali būti įteisintas pasienio gyventojų bevizis judėjimas (pagal Šengeno reikalavimus).

Pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis šioje Rusijos ir Lenkijos sutartyje įžvelgia aiškius geopolitinius žaidimus ir pranašauja artėjančias Lietuvai problemas. Komentuodamas Lenkijos ir Rusijos sutarties pasirašymą teigia, kad pasinaudojant euro zonos krize ir su tuo susijusiomis diskusijomis, o Lietuvoje visuomenės (ir politikų) dėmesį nukreipusiu „Snoro“ banko skandalu buvo padaryta Šengeno taisyklių taikymo išimtis, kuriai lengvai pritarė Europos Parlamentas. Tai turės geopolitines pasekmes. Jis primena, kad nebuvo taip pat Lenkijos partneriškų (kaip derėtų kaimynams) konsultacijų su Lietuva dėl šio „Karaliaučiaus atvejo“. „(…) Antai turime strateginį ir geopolitinį fenomeną, anei būtą, anei regėtą per visą tūkstantmetę istoriją. Tai Rusija vakaruose nuo Lietuvos. Nesirūpinome ta anomalija, o dabar gausime. Jau gauname“, – rašė V. Landsbergis („Saulės tekėjimas vakaruose“, www.landsbergis.lt).

Suvalkų vaivados sumanymas

Mūsų Seinų apskritis į šio susitarimo galiojimo teritoriją nepateko. Tačiau dar ne viskas prarasta, kadangi analogiška sutartis laukia Baltarusijos Prezidento pritarimo, ir bus įteisintas bevizis judėjimas Lenkijos ir Baltarusijos pasienio regionuose. Gal kai kas dar prisimename, kai praėjusio šimtmečio pabaigoje buvusios Suvalkų vaivadijos buvęs vaivada sumanė savarankiškai plėsti regioninius ryšius su kaimyninėmis valstybėmis ir Suvalkijoje įrengti „koridorių“, jungsiantį Gardino sritį su Karaliaučiaus kraštu. Kai pas vaivadą vis dažniau ėmė lankytis Rusijos ambasados diplomatai, Varšuvos kantrybė baigėsi ir sumanymas žlugo.

Šiuo metu padėtis kita. Atrodo, kad užmirštą projektą bus galima įgyvendinti įteisinant pasienio bevizio judėjimo ruožus. Taip sėkmingai bus sukurtas platus „koridorius“, kuris nuo Gardino per Suvalkiją nusidrieks iki pat Gdansko. Ir nieko čia nebūtų blogo, jeigu laisvesnis žmonių judėjimas tarnautų paprastiems žmonėms – jų gerovės kūrimui, o ne valstybių jėgos demonstravimui. Europos istorijoje dar niekada nepasiteisino tokiu principu strateginių „koridorių“ kūrimas. Pasekmės visuomet būdavo apgailėtinos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. P. Maksimavičius. Kodėl nepaklausus Seinų miesto gyventojų nuomonės?
  2. P.Maksimavičius. Ir niekas mūsų neįtikins…
  3. P.Maksimavičius. Manau, kad „Uważam, Rze…“ skaityti neverta
  4. P.Maksimavičius. Vertybėmis grįsti interesai ar tik siauri interesai?
  5. P.Maksimavičius. Lenkijoje kyla nacionalizmo banga
  6. P.Maksimavičius. Prezidentas pasiūlė palaukti Lietuvos Seimo rinkimų
  7. P.Maksimavičius. Nesutinkame, kadangi… nesutinkame
  8. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  9. G.Songaila: A.Lukašenka – regiono nestabilumo veiksnys, o parama Baltarusijos demokratijai neveiksni
  10. G. Visockas. Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą
  11. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  12. K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
  13. Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau
  14. Ž. Makauskienė. Latvijos rusai „padės“ Lietuvos lenkams?
  15. V. Landsbergis. Juzefo Pilsudskio didžioji klaida

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. albatrosas says:
    14 metų ago

    Tai tada mums belieka koridoriu daryti per Lenkija i vakaru Ukraina. 🙂

    Atsakyti
    • Kažin says:
      14 metų ago

      Išeina, kad Ušacko prieš trejus metus atliktu įdirbiu dėl bevizio režimo su Karaliaučiumi pasinaudojo Lenkija. Kodėl Lietuva savo iniciatyvas regione užleido Lenkijai!…

      Atsakyti
  2. Marta says:
    14 metų ago

    The consequences are far reaching and people in the West seem to have a short memory. It’s clear today that development in Russia didn’t go the way the West anticipated. Russia became the perfect KGB state. 80% of government officials are former or active KGB officers, including President Vladimir Putin himself. The objective of the Soviet regime was to overthrow the United States as the world’s leading power. The Soviet KGB fathered state-sponsored terrorism. The PLO was dreamt up by KGB. In 1960s a new element was added to the Soviet/PLO war; international terrorism. Today’s international terrorism was conceived at the Lubyanka.

    As Yuri Andropov once explained to Ion Pacepa, the Muslim world was a Petri dish in which the Russians might “nurture a virulent strain of America-hatred from the bacterium of Marxist-Leninist thought.” KGB General Alexander Sakharovsky once said to Pacepa: “In today’s world, when nuclear arms have made military force obsolete, terrorism should become our main weapon.” Americans and Europeans no longer remember the past and don’t realize that history is now repeating itself. No effective counter-strategy is likely to emerge from Washington because a regime predicated on economic optimism cannot accept the negative implications of ongoing Russian enmity. People will simply believe what they wish to believe. More people indulge their own ideas of the world rather than deal with its realities.

    beje, ten pat rasite ir straipsnių apie tai kaip atskilusius nuo Rusijos KGB agentus tuoj pat ėmėsi globoti Rusijos mafija.

    globalpolitician.com/23436-terror-russia

    o šitame bloge rasime labai daug medžiagos apie Andropovo ir vėlesnę KGB veiklą prisidedant prie terorizmo pasaulyje, taip pat apie KGB veiklą po jos suskilimo Jelcino laikais ir naująją Putino politiką jos rezervistų atžvilgiu, kaip atskilusius ėmė globoti Rusijos žd mafija bei kas iš tikrųjų vyksta “islamo pavasariuose”:

    //thespiritoftruth.blogspot.com

    Šiame bloge blogistas Adamsas yra surinkęs nemažai medžiagos. Apie tai mūsų laikraščiuose nerasite nė su žiburiu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Įsisiurbusi erkė
Gamta ir žmogus

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05
Pinigai
Lietuvoje

Dirbančius pensijų gavėjus pasieks atnaujintos pensijos

2026 06 04
Bendradarbiavimo susitarimas
Lietuvoje

KAM ir ISM universitetas stiprina bendradarbiavimą 

2026 06 04
Liberalai
Lietuvoje

Opozicija siekia sudaryti Seimo komisiją duomenų vagystei tirti

2026 06 04
Elektra
Lietuvoje

Kokių elektros kainų tikėtis birželį?

2026 06 04
Kelio darbai
Lietuvoje

Ukmergėje pradedamas vieno svarbiausių tiltų atnaujinimas

2026 06 04
Elektra
Lietuvoje

Prezidentas siūlo laikinai sumažinti energijos kainą nebuitiniams vartotojams 

2026 06 04
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Klaipėdos uostas žengia į didžiausią plėtros etapą istorijoje

2026 06 04
Mokykla, klasė
Lietuvoje

Leonido Donskio vardu Vilniuje bus pavadinta mokykla

2026 06 04
Pasaulinė bėgimo ir dviračių diena
Gamta ir žmogus

Minint Pasaulinę bėgimo ir dviračių dieną – netikėtos įžvalgos apie bėgikų ir dviratininkų įpročius

2026 06 04
Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė
Etninė kultūra

Birželio 7 d. Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė

2026 06 04
S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

2026 06 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • GINTARAS apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • jo apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Bartas apie E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
  • >S.Vilnai apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?
  • V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Dirbančius pensijų gavėjus pasieks atnaujintos pensijos
  • KAM ir ISM universitetas stiprina bendradarbiavimą 

Kiti Straipsniai

Žmonės priedangoje ir vyras ant stogo filmuojantis virš miesto skrendantį droną

A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą

2026 06 02
Dokumentų iš užsienio paroda

Iš užsienio gautų ir sutvarkytų dokumentų paroda – Lietuvos centrinio valstybės archyvo skaitykloje

2026 06 02
Ukrainos ir Švedijos atstovai prie naikintuvų Gripen bei raketos Meteor iliustracija

R. Armaitis. Didžiulis strateginis proveržis Ukrainos aviacijoje ir oro gynybos srityje

2026 05 29
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas lankėsi lietuvių švietimo įstaigose Lenkijoje

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas lankėsi lietuvių švietimo įstaigose Lenkijoje

2026 05 28
Daiva Ulbinaitė ir diskusijos dėl žodžio laisvės Lietuvoje

D. Kuolys. Ar Daivos Ulbinaitės vedamas Seimas pavers Lietuvą antrąja Maskva?

2026 05 28
Paukščiai

Per 25 metus Lietuva neteko daugiau nei pusės įprastų kaimo paukščių

2026 05 26
Kastytis Braziulis prie darbo stalo geopolitikos temų aplinkoje

K. Braziulis. Trampas Ukrainai davė daugiau naudos, nei Baidenas

2026 05 25
Žemės ūkis

Lietuva ragins ES imtis skubių sprendimų dėl pieno sektoriaus trąšų krizės

2026 05 22
A. Rusteika. Balionų isterija – priedanga politinei aferai

Dėl kontrabandos sulaikyti 27 asmenys, tarp jų ir pareigūnai

2026 05 22
S. Buškevičius prie Krašto apsaugos ministerijos pastato niūriame karinės įtampos fone

S. Buškevičius. Oro skylės ministerija

2026 05 21

Skaitytojų nuomonės:

  • GINTARAS apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • jo apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Bartas apie E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
  • >S.Vilnai apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
  • Saulės Vilna apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Bus skelbiamas nuosprendis Sąjūdžio pradininkams

J. Vaiškūnas. Kas trukdo antrai Sąjūdžio bangai?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai