Šią savaitę knygynų lentynas papildė antrasis lietuvių rašytojo Roko Flicko romanas Rytų Prūsijos istorijos tema – „Paskutinis traukinys“, pasakojantis apie „vilko vaikų“ dalią ir Karaliaučiaus virsmą Kaliningradu. Knygos herojui Valteriui ieškant per karą dingusio brolio, paliečiama karo ir pokario istorija, persipynusi su skaudžia šeimos drama.
Autorius teigia, kad sumanymas parašyti šią knygą gimė betarpiškai susidūrus su Kaliningrado pokario metų žmonių tragedijomis, išgirdus jų istorijas. „Eidamas visuomenines pareigas – buvau Lietuvos vokiečių kultūros bendrijos pirmininkas – susidūriau su daug karo ir pokario metais likimo į Lietuvą atblokštų, tapatybę praradusių „vilko vaikų“. Užmiršę savo tikruosius vardus ir pavardes bei gimtąją vokiečių kalbą, su ašaromis akyse jie prašė padėti susirasti savo artimuosius, nustatyti tikrąsias pavardes ir tapatybę. Iš šių, taip pat ir iš kitų žmonių man teko išgirsti daug šiurpių, tiesiog neįtikėtinų istorijų apie 1945-ųjų balandžio mėnesį Kionigsberge įvykusią tragediją: civilių gyventojų prievartavimus, žudymus ir plėšimus, baisų badą ir vietinių gyventojų genocidą. Knyga „Paskutinis traukinys“ – apie šiuos žmones ir jų likimus, kuriuos man teko pažinti“, – teigia Rokas Flickas.
Romaną sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje „Paukščiai išskrenda birželį“ pasakojama apie pagrindinio herojaus Valterio, karo metu Karaliaučiuje (Kenigsberge) praradusio abu tėvus ir išvykusio į Vakarus, viešnagę gimtajame mieste ir jaunėlio brolio paieškas. Herojus kartu su gide Svetlana klaidžioja pasikeitusio vaikystės miesto gatvėmis, dalijasi prisiminimais apie vokiškąjį ikikarinį miestą, pasakoja apie gražius šeimos santykius.
Antroje dalyje „Vilko vaikai“ kalbama apie 1945 metų Kenigsbergą, po žlugimo. Idilišką Valterio šeimos gyvenimą sugriauna prasidėjęs Antras pasaulinis karas. Per kelias dienas miestas suniokojamas, prasideda žudymai, plėšikavimai ir prievartavimai, o likę gyvi gyventojai patiria pokario skurdą.
Pasak knygos autoriaus, knyga patiks tiek mėgstantiems populiariąją, tiek istorinę literatūrą, tad „Paskutinį traukinį“ į rankas mielai paims ir aštuoniolikmetis, ir pokario metus menantis senjoras.
„Ši knyga yra skirta labai plačiam skaitytojų ratui, nes romano turinys persipina tarp suaugusių žmonių tragedijos ir jų vaikų likimo karo metu. Tai nėra tradicinis istorinis romanas, tačiau knyga paremta tikrais faktais bei amžininkų pasakojimais ir išgyvenimais“, – teigia R. Flickas.
Rokas Flikas, gimęs 1936 m. Veisiejuose – ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, rašytojas, žinomas kaip vienaveiksmės istorinės monologinės dramos apie garsias Lietuvos moteris „Ištiesk pagalbos ranką man“ ir knygų „Mitingų metas, sudrebinęs Lietuvą“, „Atrastoji žemė“ bei „Šiaurės Sachara“ autorius.
Roko Flicko knygą „Paskutinis traukinys“ išleidusi leidykla „Alma littera“.
labai įdomi to paties autoriaus knyga buvo “Šiaurės Sachara”. Ypač pažintine prasme. Supratau tą prūsiškąjį daugiakalbį tapatumą, kuris buvo sunaikintas po II pasaulinio karo ir dabar jau nebeegzistuoja. Reiks paskaityti ir šitą knygą.
Perskaičiau knygą “vienu prisėdimu”, pagavo ir nebepaleido iki paskutiniojo puslapio. Sukrečianti istorija, o kai pažįsti panašaus likimo žmonių – dar labiau knygos pateikiami faktai tampa įtikinamesni.