Spalio 15 d. Vilniuje susirinkę pasaulio universitetų vadovai ir aukštojo mokslo žinovai svarstė, kaip išsaugoti universitetų nepriklausomybę didėjant politiniam spaudimui ir kartu prisidėti prie valstybių saugumo, demokratijos stiprinimo bei atsakingo dirbtinio intelekto naudojimo.
Mykolo Romerio universitete (MRU) vyksta jubiliejinė Didžiosios universitetų chartijos („Magna Charta Universitatum“) konferencija „Anapus atsparumo: universitetai kaip aktyvūs, vertybėmis besivadovaujantys veikėjai besikeičiančiame pasaulyje“.
Svarbiausia susitikimo mintis – universitetams šiandien nebeužtenka vien ginti akademinę laisvę. Jie turi gebėti ja naudotis visuomenės labui, kartu išsaugodami savo savarankiškumą.
Lietuvos istorija primena akademinės laisvės vertę
Atidarydama konferenciją MRU rektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentė prof. dr. Inga Žalėnienė pabrėžė, kad Lietuvos istorinė patirtis suteikia šioms diskusijoms ypatingą prasmę.
Carinės Rusijos valdžios uždarytas Vilniaus universitetas, lietuviškos spaudos draudimas ir sovietmečiu ideologinei kontrolei pajungtas mokslas liudija, kokias skaudžias pasekmes visuomenei gali turėti akademinės laisvės praradimas.
„Autonomija suteikia universitetams laisvę kelti sudėtingus klausimus. Akademinis sąžiningumas suteikia visuomenei pagrindą pasitikėti jų atsakymais“, – sakė I. Žalėnienė.
Didžiosios universitetų chartijos observatorijos valdančiosios tarybos viceprezidentas Liviu Matei pažymėjo, kad Vilnius neatsitiktinai pasirinktas tarptautinių akademinių diskusijų vieta.
Pasak jo, šiandien būtina ne tik kalbėti apie akademinę laisvę, universitetų savarankiškumą ir sąžiningumą, bet ir atsakyti, kaip šias vertybes išsaugant vykdyti įsipareigojimus visuomenei bei valstybei.
Konferencijos globėjas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius pabrėžė, kad tik savarankiški universitetai gali ugdyti kritiškai mąstančius žmones, nebijančius ginčyti valdžios sprendimų.
Jo teigimu, nepriklausomi universitetai yra viena svarbiausių laisvos visuomenės atramų.
Parama Ukrainai – ne žodžiais, o darbais
MRU rektorė paragino pasaulio universitetus stiprinti paramą Ukrainos akademinei bendruomenei.
Ji pabrėžė bendrų mokslinių tyrimų, Ukrainos mokslininkų priėmimo, dalijimosi moksline įranga bei kitomis galimybėmis ir pagalbos išsaugant šalies mokslo pajėgumą svarbą.
„Atsparumas nėra pareiškimas. Tai – įsipareigojimai, kurie ne tik pasirašomi, bet ir vykdomi“, – pabrėžė I. Žalėnienė.
Konferencijoje taip pat aptariama, kaip universitetai galėtų prisidėti prie valstybių saugumo, neprarasdami nepriklausomybės nuo politinės valdžios.
Politinis spaudimas ir dirbtinio intelekto iššūkiai
Rytinėse diskusijose buvęs Pasaulio banko aukštojo mokslo padalinio vadovas Jamilas Salmi nagrinėjo pasaulinius universitetams kylančius iššūkius.
Europos universitetų asociacijos prezidentas Džozefas M. Garelas (Josep M. Garrell) ir Amerikos kolegijų bei universitetų asociacijos viceprezidentė Katrin Enkė (Kathryn Enke) aptarė, kaip Europos ir JAV universitetai reaguoja į politinius bandymus daryti įtaką aukštajam mokslui.
Jungtinės Karalystės, JAV, Lenkijos ir Lietuvoje veikiančių universitetų atstovai dalijosi patirtimi, kaip akademinės vertybės padeda priimti sudėtingus sprendimus.
Popietės diskusijose numatyta aptarti valstybių saugumo interesų ir universitetų savarankiškumo santykį. Jose dalyvaus Tarptautinės universitetų asociacijos generalinė sekretorė Žilidže Van’t Lend (Hilligje Van’t Land), MRU vicerektorė mokslui ir naujovėms dr. Eglė Malinauskienė bei kitų šalių atstovai.
Atskirame posėdyje Pietų Korėjos Dongseo universiteto prezidentas Džakuk Čangas (Jekuk Changas) ir Italijos Perudžos universiteto rektorius Masimiljanas Marianelis (Massimiliano Marianelli) nagrinės dirbtinio intelekto keliamus iššūkius, jo santykį su žmogiškosiomis vertybėmis ir taika.
„Technologijoms galime deleguoti užduotis, tačiau negalime joms deleguoti atsakomybės už rezultatus“, – konferencijos atidaryme pabrėžė I. Žalėnienė.
Dienos pabaigoje taip pat numatoma aptarti akademinės laisvės padėtį Šiaurės Amerikoje, studentų vaidmenį, Europos universitetų sąjungų ateitį ir aukštojo mokslo kokybės vertinimą.
Spalio 16-ąją – Didžiosios universitetų chartijos pasirašymas
Spalio 16 d. konferencija tęsis Vilniaus universitete. Čia 10.30 val. prasidės iškilmingas Didžiosios universitetų chartijos pasirašymas.
Pagrindinį pranešimą skaitys už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius.
Taip pat numatoma pasirašyti Didžiosios universitetų chartijos observatorijos ir Europos moterų rektorių asociacijos bendradarbiavimo memorandumą.
Vilniuje vykstančias diskusijas jungia klausimas, kaip universitetams išsaugoti nepriklausomybę ir kartu prisiimti didesnę atsakomybę už visuomenės ateitį.
Akademinė laisvė leidžia ieškoti tiesos, kritiškai vertinti valdžios sprendimus ir plėtoti mokslą. Tačiau šiandien iš universitetų laukiama ir konkrečių darbų sprendžiant saugumo, technologijų bei visuomenės raidos klausimus.
Konferenciją rengia Mykolo Romerio universitetas kartu su Didžiosios universitetų chartijos observatorija.
Spalio 15 d. konferencijos posėdžių tiesioginė transliacija. Spalio 16 d. chartijos pasirašymo tiesioginė transliacija.
Parengta pagal Mykolo Romerio universiteto pranešimą žiniasklaidai.
