Mūsų šalies mokiniai tarptautinėse olimpiadose pernai iškovojo 49 medalius. Nors aukso medalis šiose olimpiadose dažniausiai nereiškia pirmosios vietos, vien patekti į jas jau yra didžiulis pasiekimas, suteikiantis mokiniams puikias studijų ir karjeros perspektyvas, sako Gediminas Beresnevičius, Lietuvos mokinių dalyvavimą tarptautinėse olimpiadose organizuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovas.
Nerašyta taisyklė: daug medalius tarptautinėse olimpiadose iškovojusių mūsų šalies mokinių tampa prestižinių Vakarų universitetų studentais, mat universitetai dažnai akylai stebi olimpiadas ir stengiasi prisitraukti jaunuosius talentus pas save.
– Kuo tarptautinės dalykinės mokinių olimpiados skiriasi nuo sporto olimpiadų?
Skirtumų daugybė. Vienas jų, kad mokinių olimpiadose aukso medalis nereiškia pirmosios vietos. Aukso, sidabro ir bronzos medaliais daugelyje tarptautinių mokslo olimpiadų pasidabina maždaug pusė visų dalyvių, nes laikomasi nuostatos, kad olimpiada – tai visų pirma šventė mokiniams ir gabiausiems būsimiesiems įvairių šalių mokslininkams.
Tiesa, ES jaunųjų mokslininkų konkurse pirmoji vieta yra pirmoji tiesiogine to žodžio prasme. Ir pirmųjų trijų vietų laimėtojai šiame prestižiniame konkurse yra apdovanojami solidžiais piniginiais prizais.
Skirtingai nuo olimpiadų, kur mokiniai sprendžia uždavinius, į ES jaunųjų mokslininkų konkursą dalyviai atsiveža mokslinius darbus ar projektus, prie kurių jie dirbo keletą metų.
Laimėti ES jaunųjų mokslininkų konkurse – ypatingas pasiekimas.
Galime pasidžiaugti, kad pernai mūsų šalies atstovė Kamilė Milkintaitė, Kauno technologijos universiteto gimnazijos absolventė, šiame konkurse laimėjo trečiąją vietą. Galima drąsiai teigti, kad ji yra trečia Europoje.
– Kurios tarptautinės olimpiados laikomos prestižiškiausiomis ir kurias 2024 m. Lietuvos mokinių pergales išskirtumėte kaip reikšmingiausias?
Prestižiškiausios yra tarptautinės matematikos, chemijos, fizikos, biologijos olimpiados.
Ilgiausiai gyvuojanti ir didžiausia pasaulyje yra tarptautinė matematikos olimpiada.
2024 m. ji buvo suorganizuota jau 65–ąjį kartą ir joje istorinę pergalę iškovojo Paulius Aleknavičius, tuometinis Vilniaus licėjaus IV gimnazijos klasės mokinys, kurį rengė mokytojas Benas Budvytis.
Paulius laimėjo aukso medalį. Absoliučioje įskaitoje užėmęs 11–12 vietas tarp 609 dalyvių, jis pasiekė geriausią visų laikų rezultatą tarp lietuvių.
Laimėti tarptautinėje matematikos olimpiadoje itin sunku, nes konkurencija joje labai didelė. Lietuva šioje olimpiadoje dalyvauja nuo 1993 m., tačiau aukso medalių per tuos trisdešimt metų pavyko iškovoti tik du.
Taip pat vieną ryškiausių 2024 m. Lietuvos pergalių tarptautinėse olimpiadose iškovojo Vilniaus licėjaus dvyliktokas Justas Miliauskas: Rijade (Saudo Arabijoje) vykusioje tarptautinėje chemijos olimpiadoje jis laimėjo aukso medalį.
– Kiek pastangų tenka įdėti norint laimėti tarptautinėje olimpiadoje? Ar mokyklos žinių pakanka?
Svarbu domėtis ta sritimi nuo mažens, intensyviai mokytis ne vienerius metus.
Mokyklos žinių tikrai nepakaks, paprastai reikia būti pasiekus to dalyko universitetinį 1–2 kurso lygį, nes tarptautinėse olimpiadose tenka spręsti aukštųjų mokyklų lygio užduotis.
Prireiks ne tik žinių, bet ir gebėjimų tas žinias taikyti. Ir čia neapsieisi be gerų mokytojų, savo srities ekspertų, kartais reikalinga ir aukštųjų mokyklų dėstytojų pagalba. Labai svarbus ir tėvų palaikymas bei parama.
– Kokia tarptautinių olimpiadų „virtuvė“?
Tarptautinės olimpiados trunka maždaug savaitę. Dalykinėse olimpiadose nėra žiūrovų. Mokiniai atlieka užduotis uždaroje patalpoje, juos prižiūri stebėtojai. Laisvu metu olimpiados dalyviai bendrauja, vyksta į ekskursijas, pramogauja. Organizatoriai stengiasi parodyti savo šalies įspūdingiausias vietas, atskleisti mokslinį potencialą, tad olimpiadų programa paprastai būna turininga ir įtempta.
– Koks komandų vadovų vaidmuo?
Jie lydi mokinius į renginį ir yra atsakingi už jų saugumą. Atvykus į miestą, kuriame vyks olimpiada, vadovai dirba prie užduočių: aptaria jas su kolegomis iš kitų šalių, išverčia į savo nacionalinę kalbą. Taip pat vadovai vertina mokinių darbus ir dalyvauja apeliacijose – stengiasi „išpešti“ kuo daugiau balų savo mokiniams iš vietos vertintojų.
– Ką mokiniui duoda tarptautinėje olimpiadoje pasiekta pergalė?
Tarptautinį pripažinimą. Atsiveria keliai į pasaulinius vandenis. Daug Vakarų, JAV universitetų stebi olimpiadas, ypačmatematikos, gamtos mokslų, informatikos. Medalių laimėtojai dar net nebaigę gimnazijos kviečiami studijuoti, jiems suteikiamos nemokamos vietos.
Lietuvoje galioja nerašyta taisyklė, kad didžioji dalis tarptautinių olimpiadų laimėtojų išvyksta studijuoti į Vakarų šalis. Be to, nacionalinių ir tarptautinių renginių laimėtojai gauna papildomus balus stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas.
– Koks Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) vaidmuo organizuojant dalykines olimpiadas Lietuvoje?
Organizuojame visus pagrindinius renginius, skirtus gabių vaikų ugdymui: nacionalinio lygio olimpiadas, atranką į tarptautines olimpiadas ir renginius. Taip pat pasirengimo stovyklas: savaitę laiko dėstytojai dirba su mokiniais ir ruošia juos dalyvauti tarptautinėse olimpiadose.
Daugiau nei 4000 Lietuvos mokinių kasmet dalyvauja dalykinėse olimpiadose ir Jaunųjų mokslininkų konkurse. Pridėjus kitų institucijų renginius, prie kurių organizavimo LINEŠA irgi prisideda, bendras tokiuose renginiuose – olimpiadose, konkursuose, čempionatuose, debatuose – dalyvaujančių mokinių skaičius siekia apie 30 000.
– Kiek dažnai Lietuvai ir LINEŠA tenka imtis tarptautinių olimpiadų organizavimo?
Kiekviena šalis, siunčianti savo dalyvius į tarptautinę olimpiadą, anksčiau ar vėliau turi ir pati suorganizuoti tarptautinę olimpiadą.
Mes Lietuvoje jau esame organizavę astronomijos, filosofijos, muzikos, Europos Sąjungos gamtos mokslų, Baltijos šalių informatikos, Baltijos šalių chemijos, Baltijos šalių geografijos, Baltijos kelio matematikos olimpiadas.
Nuotoliniu būdu 2021 m. surengėme 51–ąją tarptautinę fizikos olimpiadą. Tai didžiausias renginys, kokį yra tekę organizuoti LINEŠA darbuotojams.
2026 m. rengiamės į Vilnių pakviesti jaunuosius biologus – Lietuvoje organizuosime Tarptautinę biologijos olimpiadą.
– Kokių naujovių LINEŠA planuoja organizuodama nacionalines olimpiadas?
Siekiame atrankas į olimpiadas padaryti masiškesnes. Svarstome patobulinti atrankos į šalies etapą procedūras, kad pasiektume didesnį skaidrumą, objektyvumą ir masiškumą. Ketiname pasitelkti informacines technologijas ir nuotolinius sprendimus. Suprantama, neapsieisime be Vilniaus universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų pagalbos.
Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA)
LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse.
