Fotografas, etnografas ir kraštotyrininkas Balys Buračas (1897–1972) paliko neįkainojamą Lietuvos kultūros paveldo lobyną. Jo fotografijose išliko senosios Lietuvos kaimai, žmonių veidai, papročiai, šventės ir kasdienio gyvenimo vaizdai, kurių daugelio šiandien jau nebepamatytume.
Vytauto Didžiojo karo muziejus primena vieną iš šiam Lietuvos šviesuoliui skirtų atminimo ženklų – 1983 m. skulptoriaus Algirdo Boso sukurtą dvipusį medalį „Baliui Buračui atminti“.
Vienuolika tūkstančių išsaugotų praeities akimirkų
Daugiau kaip penkis dešimtmečius Balys Buračas keliavo po Lietuvą, fotografuodamas žmones, liaudies meną ir kaimo architektūrą. Per savo gyvenimą jis sukūrė iki 18 tūkstančių negatyvų ir 36 tūkstančius pozityvų. Iki mūsų dienų išliko apie 11 tūkstančių negatyvų.
Jo fotografijos šiandien yra ne tik istoriniai dokumentai, bet ir vaizdingas pasakojimas apie XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvą. Buračas įamžino tai, kas anuomet dar buvo gyva, tačiau sparčiai nyko: senąsias sodybas, kaimo amatininkus, tautodailės dirbinius, papročius ir šventes.
Ypač vertingi jo įamžinti dievdirbio Vinco Svirskio kūriniai. Buračas taip pat padėjo dailininkui Adomui Varnui rinkti ir fotografuoti lietuviškus kryžius.
Didžiausia Buračo fotografijų kolekcija šiandien saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Skulptoriaus Algirdo Boso medalis
1987 m., minint penkioliktąsias Balio Buračo mirties metines, muziejaus meno rinkinius papildė septyni skulptoriaus Algirdo Boso (g. 1943 m.) kūriniai, padovanoti kartu su kitų skulptorių darbais. Tarp jų buvo ir 1983 m. sukurtas 82 milimetrų skersmens dvipusis žalvarinis medalis, skirtas Baliui Buračui atminti.
Vienoje medalio pusėje pavaizduotas paties Buračo portretas. Šalia jo matyti medinė tvorelė ir koplytstulpis – senosios Lietuvos kaimo ženklai, primenantys fotografo gyvenimo darbą. Apačioje iškalta autoriaus signatūra „A. Bos. 83“.
Kitoje medalio pusėje vaizduojama liaudies skulptūrėlė, apsupta puošybos elementų. Aplink ją išdėstyti žodžiai: „Čia visa Lietuva, Lietuvėlė praeity“.
Ši frazė taikliai nusako Buračo palikimo reikšmę. Jo fotografijose išsaugota ne vien išorinė praeities išvaizda, bet ir žmonių gyvenimo būdas, jų santykis su gimtąja žeme, papročiais bei tikėjimais.
Skulptorius muziejui padovanojo ir kitą atminimo ženklą
1991 m. Algirdas Bosas muziejui įteikė memorialinę lentą, skirtą jo įkūrėjui, brigados generolui Vladui Nagevičiui. Generolo veikla ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorija neatsiejama nuo Lietuvos valstybės atminties išsaugojimo.
Istorinėje fotografijoje užfiksuoti skulptorius Algirdas Bosas ir tuometinis muziejaus direktorius Juozapas Jurevičius. Memorialinė lenta iki šiol kabo muziejaus antrojo aukšto fojė, priešais ekspoziciją.
Tautos atmintis, išsaugota ateities kartoms
Balio Buračo gyvenimo darbas primena, kokią didelę reikšmę turi išsaugoti kasdienio žmonių gyvenimo liudijimai. Tai, kas vienai kartai atrodo įprasta, kitai jau tampa sunkiai įsivaizduojama praeitimi.
Buračo fotografijos leidžia ne tik tyrinėti senąją Lietuvą, bet ir pažinti jos žmonių gyvenimo aplinką, papročių savitumą, liaudies meno grožį. Algirdo Boso sukurtas medalis liudija pagarbą žmogui, kurio dėka išliko tokia gausi Lietuvos vaizdinės atminties dalis.
Parengta pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus pranešimą
