Nors kibernetinis saugumas išlieka Baltijos šalių IT sprendimų priėmėjų dėmesio centre, daugelio organizacijų pasirengimas krizėms vis dar labiau teorinis nei praktinis. Net 78 proc. organizacijų reguliariai neišbando savo kibernetinio saugumo planų, o tarp didžiausių saugumo iššūkių išlieka riboti biudžetai ir kompetencijų trūkumas. Kita vertus, per pastaruosius 12 mėnesių dideles kibernetines atakas teigė patyrusios tik 14 proc. Baltijos šalių organizacijų – gerokai mažiau nei pernai, kai tokių buvo 26 proc. Tokias tendencijas atskleidė naujausias Šiaurės ir Baltijos šalių IT vadovų nuomonės tyrimas „CIO Analytics 2026“, kurį atliko IT sprendimų ir paslaugų teikėja „Atea“.
Didžiausiame Šiaurės ir Baltijos šalių IT vadovų nuomonės tyrime, atliekamame nuo 2018 m., šiemet apklausti 1 478 IT sprendimų priėmėjai iš Švedijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos ir Baltijos šalių. Tyrime IT vadovų klausta apie kibernetinį saugumą, DI naudojimą ir brandą, planuojamas IT investicijas bei organizacijoms reikalingas kompetencijas.
Priemonės įvairios
Į augančius saugumo iššūkius, kuriuos lemia tiek geopolitinės įtampos, tiek sparti technologijų plėtra, organizacijos reaguoja įvairiomis priemonėmis. 70 proc. Baltijos šalių organizacijų daugiau dėmesio skyrė darbuotojų mokymams ir saugumo žinioms, beveik pusė (47 proc.) stiprino vidinį bendradarbiavimą valdant kibernetines rizikas ar diegė naujas technines saugumo priemones (46 proc.). 40 proc. taip pat atnaujino reagavimo į incidentus planus.
Tačiau gerokai rečiau organizacijos žengia kitą žingsnį – reguliariai praktiškai išbando, kaip šie planai veiktų realaus incidento atveju. Baltijos šalyse tai reguliariai atlieka 22 proc. organizacijų, Šiaurės šalyse – panaši dalis, 24 proc. organizacijų.
„Parengtas planas savaime dar nereiškia, kad organizacija yra pasiruošusi krizei. Būtent reguliarios pratybos leidžia patikrinti ne tik techninį reagavimą, bet ir tai, kaip kritinėje situacijoje priimami sprendimai, nustatomi veiklos prioritetai, vyksta komunikacija ir užtikrinamas veiklos tęstinumas. Tyrimas rodo aiškią sąsają – brandesnės saugumo požiūriu organizacijos savo planus praktiškai išbando gerokai dažniau“, – sako Giedrė Vinickienė, „Atea“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Baltijos šalims.
Stiprinti saugumą organizacijoms trukdo ir išteklių trūkumas. Tarp didžiausių iššūkių Baltijos šalių IT vadovai įvardija nepakankamą biudžetą saugumo iniciatyvoms ir vidinių kompetencijų trūkumą – abu šiuos veiksnius nurodė po 33 proc. respondentų. Panaši dalis (32 proc.) išskyrė ir nepakankamai stiprią saugumo kultūrą organizacijoje.
Dirbtinis intelektas: naudoja, bet kuriamos vertės nematuoja
Nors kibernetinis saugumas ir toliau sulaukia daugiausia Baltijos šalių IT vadovų dėmesio, jo svarba kiek sumažėjo. Daug dėmesio IT vadovai skiria ir automatizavimui bei skaitmeninei transformacijai, ieškodami būdų organizacijoms dirbti efektyviau.
Tyrimas atskleidė, kad per metus DI brandos lygis Baltijos šalių organizacijose augo. DI dar nepradėjusių naudoti organizacijų dalis sumažėjo iki 23 proc. Dauguma – 56 proc. – tebėra eksperimentavimo etape ir aktyviai išbando DI bei kuria pirmuosius prototipus. Dar 18 proc. organizacijų jau turi aiškią DI viziją ir sistemingą strategiją.
Organizacijos DI dažniausiai pasitelkia turinio kūrimui ir programavimo užduotims. Vis dėlto tik 11 proc. Baltijos šalių IT vadovų teigia, kad jų organizacijai DI jau sukūrė reikšmingą vertę, o 34 proc. organizacijų DI sprendimų kuriamos vertės apskritai nematuoja.
„Eksperimentuoti su DI šiandien jau gana paprasta, tačiau gerokai sunkiau pereiti nuo pavienių bandymų prie sprendimų, kurie kuria pamatuojamą vertę verslui ar viešajam sektoriui. Tai rodo ir labiau DI srityje pažengusių šalių patirtis – net ir ten technologijų kuriama vertė vis dar atsilieka nuo jų naudojimo masto. Baltijos šalių organizacijoms tai suteikia galimybę pasinaudoti kitų patirtimi ir sparčiau bei saugiau pereiti nuo eksperimentų prie realią vertę kuriančių sprendimų“, – sako Ginta Janušauskienė, „Atea“ Procesų automatizavimo skyriaus vadovė.
Kur krypsta IT investicijos ir kokių kompetencijų trūksta
Beveik pusė (47 proc.) Baltijos šalių IT vadovų nurodo, kad jų organizacijų IT biudžetai augs dešimtadaliu ar daugiau. Daugiausia papildomų investicijų planuojama skirti saugumui ir atitikčiai – šią sritį nurodo 53 proc. respondentų. Toliau rikiuojasi debesijos paslaugos (37 proc.) ir programinės įrangos licencijos bei prenumeratos (33 proc.).
Didžiausias kompetencijų poreikis taip pat susijęs su saugumu – kibernetinio saugumo žinias kaip labiausiai reikalingas įvardija 50 proc. Baltijos šalių IT vadovų. Tarp paklausių kompetencijų taip pat yra DI, IT infrastruktūros, architektūros, IT inžinerijos, verslo analizės, sistemų ir aplikacijų kūrimo bei duomenų mokslo kompetencijos.
Kompetencijų trūkumą organizacijos sprendžia keldamos ar keisdamos esamų darbuotojų kvalifikaciją, o 64 proc. pasitelkia išorės konsultantus. Naujus darbuotojus, turinčius reikalingų kompetencijų, planuoja samdyti tik apie trečdalis Baltijos šalių organizacijų. Palyginimui – Šiaurės šalyse tai planuoja daryti daugiau nei pusė organizacijų.
„Šių metų tyrime aiškiai matyti, kad IT vadovams vienu metu tenka stiprinti saugumą, ieškoti realios naujų technologijų kuriamos vertės, planuoti investicijas ir spręsti kompetencijų trūkumo klausimą. Žmonių, laiko ir biudžeto ištekliai nėra neriboti, todėl vis svarbiau pasirinkti, kam juos skirti, kad technologijos duotų didžiausią naudą organizacijai“, – apibendrina G. Vinickienė.
Parengta pagal „Atea“ pranešimą
