Spalio 14 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks „Kovo 11-osios signatarų skaitymai“, skirti Kovo 11-osios Akto signataro, politinio kalinio ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio Balio Gajausko 100-osioms gimimo metinėms.
Bibliotekos Valstybingumo centro rengiamame susitikime bus skaitomi ir aptariami 1988–1992 m. B. Gajausko tekstai, prisimenamas jo gyvenimo bei politinės veiklos kelias ir svarstomi jo kelti klausimai apie Lietuvos valstybę, jos ateitį, laisvę ir visuomenės atsakomybę.
B. Gajausko tekstai ir vieši pasisakymai leidžia pažvelgti į jį ne tik kaip į vieną Lietuvos valstybingumo atkūrimo dalyvių, bet ir kaip į žmogų, savo mintimis bei veikla atsiliepusį į svarbiausius Lietuvos istorijos iššūkius.
Jo tekstų skaitymas atveria galimybę geriau suprasti sovietinės okupacijos patirtį, pasipriešinimo tradiciją, politinių kalinių vaidmenį ir nepriklausomybės atkūrimo metais kilusius klausimus. Kartu bus svarstoma, ką laisvė, atsakomybė ir valstybingumas reiškia šiandien.
Beveik keturi dešimtmečiai sovietų nelaisvėje
Balys Gajauskas gimė 1926 m. vasario 24 d. Vygrelių kaime, Vilkaviškio apskrityje. Nacistinės Vokietijos okupacijos metais jis platino patriotinio turinio lapelius, o Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą įsitraukė į antisovietinį pogrindį, palaikė ryšius su Tauro apygardos partizanais ir platino partizanų spaudą.
1948 m. B. Gajauskas buvo suimtas ir nuteistas 25 metus kalėti. Bausmę atliko Balchašo, Džeskazgano ir Mordovijos lageriuose. 1973 m., iškalėjęs visą skirtą laiką, buvo paleistas, tačiau jam neleista gyventi Lietuvoje.
Nepaisydamas draudimo jis sugrįžo į Kauną ir tęsė pogrindinę veiklą – vertė Aleksandro Solženicyno „Gulago archipelagą“, sudarinėjo lietuvių politinių kalinių sąrašą, rinko partizaninio pasipriešinimo dokumentus.
Vėliau B. Gajauskas dar kartą buvo suimtas ir kalintas. Sovietų lageriuose ir tremtyje jis iš viso praleido 37 metus. Apie jo gyvenimą ir kovą Alkas.lt rašė minint B. Gajausko 90-metį ir atsisveikinant su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, B. Gajauskas tapo Kovo 11-osios Akto signataru, dalyvavo politinėje ir visuomeninėje veikloje. 2026-uosius Seimas paskelbė Balio Gajausko metais, atsižvelgdamas į jo 100-ąsias gimimo metines. Apie šį Seimo sprendimą Alkas.lt rašė pernai.
Skaitys ir aptars Balio Gajausko tekstus
Spalio 14 d. 17.30 val. renginys vyks Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje, II aukšte, 237 kabinete. Jį ves rašytojas ir publicistas Donatas Puslys.
Pokalbyje dalyvaus Kovo 11-osios Akto signatarė, Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus patarėjas Žydrūnas Mačiukas ir Vilkaviškio „Gražinos“ skautų draugovės draugininkė Eglė Budrytė-Vilbikė.
Taip pat dalyvaus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys.
Dalyviai kartu skaitys ir aptars 1988–1992 m. rašytus B. Gajausko tekstus, kalbės apie jo politinę ir visuomeninę veiklą, pasipriešinimo patirtį, indėlį atkuriant Lietuvos valstybingumą ir jo atminimo aktualumą šiandien.
„Kovo 11-osios signatarų skaitymai“ – Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro rengiamas susitikimų ciklas. Apie ciklo sumanymą Alkas.lt jau rašė rugsėjį.
Norintieji dalyvauti kviečiami iš anksto užsiregistruoti. Užsiregistravusiems bus atsiųsti susitikime nagrinėjami B. Gajausko tekstai, kad su jais būtų galima susipažinti prieš renginį ir pasirengti klausimus pokalbiui.
Registracija: registracijos forma.
