Saulės elektrinė labiausiai stengiasi vidurdienį – kai namuose nieko nėra, o šeima darbe ar mokykloje. Namai elektros užsinori vakare, kai stogas jau nebegamina. Šį prasilenkimą galima sumažinti dviem būdais: dalį vartojimo perkelti į saulėtas valandas arba dienos perteklių „pasidėti“ į bateriją. Kuris būdas naudingesnis, parodo ne viena saulėta diena, o konkretaus namų ūkio duomenys.
„Jei metų gale pagamintos ir suvartotos elektros kiekis maždaug sutampa, tai dar nereiškia, kad elektrinė išnaudojama gerai. Daug svarbiau žinoti, kiek energijos suvartojame iš karto, kiek atiduodame į tinklą ir kiek vakare vėl iš jo pasiimame. Būtent čia ir slypi atsakymas, kur dar galima sutaupyti“, – sako „Ignitis“ išmaniųjų sprendimų komandos vadovas Karolis Dargis.
Metų balansas neparodo, kada elektra panaudota
Saulės elektrinės diena paprasta: ryte ji įsibėgėja, apie vidurdienį pasiekia viršūnę, o vakarop nurimsta. Namų vartojimo ritmas – visiškai priešingas: dieną elektros beveik nereikia, o vakare, visiems grįžus, įsijungia viryklė, skalbyklė, vandens šildytuvas ar elektromobilio kroviklis.
Todėl namų ūkis per metus gali pagaminti maždaug tiek, kiek suvartoja, bet dieną didelę dalį atiduoti į tinklą, o vakare tą pačią energiją vėl pirkti. Atiduota elektra nedingsta – ji apskaitoma pagal pasirinktą atsiskaitymo būdą. Vis dėlto ekonomiškai tai nėra tas pats: kilovatvalandė, suvartota čia ir dabar, ir kilovatvalandė, atiduota į tinklą ir vėliau susigrąžinta, kainuoja skirtingai.
Verta žinoti ir tai, ką iš tikrųjų rodo skaičiai. ESO išmanusis skaitiklis mato tik mainus su tinklu – kiek atiduota ir kiek paimta, – bet ne visą elektrinės gamybą. „EnergySmart“ programėlėje matomi namų vartojimo ir ESO mainų duomenys, o prijungus suderinamą elektrinės keitiklį (inverterį) – ir bendra elektrinės gamyba. Tik sudėjus šiuos skaičius paaiškėja, kokia pagamintos energijos dalis buvo suvartota iš karto.
Pirmiausia įvertinkite, kada verta įjungti elektros prietaisus
Pigiausias žingsnis – tas, kuris nieko nekainuoja: dalį elektros vartojimo perkelti į saulėtas valandas. Vandenį galima šildyti dieną, skalbyklę ir indaplovę įjungti per pietus, o jei įranga leidžia – tuo metu daugiau energijos skirti šilumos siurbliui. Gyvenimo ritmo keisti nereikia, nes prietaisus galima suprogramuoti iš anksto.
„Rinktis kaupiklį reikėtų pradėti ne nuo įrangos katalogo, o nuo savo vartojimo kreivės. Pirmiausia pasižiūrėkite, kiek dienos pertekliaus pavyktų sunaudoti tiesiog perkėlus elektromobilio įkrovimą, vandens šildymą ar kitus darbus į saulėtas valandas. Jei vakare elektros vis tiek reikia daug, visų metų duomenys padės išsirinkti ne didžiausią, o tokį kaupiklį, kuris kasdien būtų įkraunamas ir iškraunamas“, – aiškina K. Dargis.
Daugiausia čia gali nulemti elektromobilis. Jei dieną jis stovi prie namų, verta jį krauti tada, kai elektrinė gamina daugiausia – energija, kuri kitaip būtų iškeliavusi į tinklą, atsiduria tiesiai baterijoje. Tačiau jei automobilis darbo dienomis išvažiuoja, o namai atgyja tik vakare, vien perkelti vartojimo laiką gali nepakakti.
Kaupiklis dienos energiją perkelia į vakarą
Namų baterija, arba energijos kaupiklis, dieną sukaupia namų nesuvartotą energiją ir atiduoda ją vakare ar naktį. Taip daugiau nuosavos energijos lieka namuose. Kaupiklis ypač pasiteisina, kai dieną šeima beveik nevartoja elektros, o vakare jos reikia daug, arba kai tinklas riboja, kiek energijos galima atiduoti. Tokių įrenginių Lietuvoje sparčiai daugėja: ESO 2026 m. liepos 29 d. duomenimis, deklaruota daugiau kaip 15 tūkst. kaupiklių, iš jų daugiau kaip 14,5 tūkst. – privačių klientų namuose.
ESO skaičiavimu, vidutinis namų ūkis be kaupiklio iš karto suvartoja apie 35 proc. savo elektrinės pagamintos energijos, o įsirengus kaupiklį energetinis autonomiškumas gali išaugti iki maždaug 60 proc. Svarbu nesupainioti: pirmasis skaičius rodo, kokia gamybos dalis suvartota tą pačią akimirką, o antrasis – kokią viso namų poreikio dalį padengia nuosava energija.
Vis dėlto kaupiklis – ne stebuklinga lazdelė. Jis padeda subalansuoti dienos gamybą ir vakaro vartojimą, bet ne vasaros ir žiemos skirtumus: liepos pertekliaus sausiui jame nepasidėsi. Įkraunant ir iškraunant dalis energijos prarandama, o pati įranga kainuoja ir tarnauja ribotą laiką. Ne kiekviena sistema dingus elektrai automatiškai virsta atsarginiu šaltiniu – tokia funkcija turi būti numatyta ir įrangoje, ir projekte. Todėl galimybė pasilikti daugiau energijos namuose dar nepasako, per kiek laiko investicija atsipirks.
Geriausią sprendimą parodo visų metų duomenys
Spręsti pagal vieną saulėtą dieną – tas pats, kas rinktis žieminę striukę liepą. Reikia bent vienų metų duomenų, nes vasarą ir žiemą skiriasi ir gamyba, ir vartojimas. Vertinant kaupiklį svarbu matyti, kiek energijos dieną reguliariai lieka, kiek jos prireikia vakare, koks atsiskaitymo už naudojimąsi tinklais būdas taikomas namų ūkiui ir kaip vartojimą pakeistų elektromobilis ar šilumos siurblys.
Orientacinę kaupiklio talpą ESO skaičiuoja pagal vidutinį vartojimą ir atidavimą į tinklą balandžio–rugpjūčio mėnesiais, kai elektrinė gamina daugiausia. Jei tuo laikotarpiu į tinklą atiduodama daugiau, nei suvartojama, talpa parenkama pagal vartojimą; jei suvartojama daugiau – pagal atidavimą. Tai tik atspirties taškas – galutinį sprendimą verta aptarti su specialistais.
Daugeliui namų ūkių saulės elektrinė, lanksčiai valdomas vartojimas ir pagal vartojimo profilį parinktas kaupiklis gali būti geriausias derinys: daugiau energijos sunaudojama tada, kai ji gaminama, o likutis pasidedamas vakarui. Bet universalaus recepto nėra. Veiksmų seka paprasta: pirma – savo duomenys, tada – lanksčių darbų perkėlimas į saulėtas valandas ir tik po to – klausimas, kokio dydžio kaupiklis iš tiesų atsipirktų.
Parengta pagal „Ignitis“ pranešimą
