Šeštadienis, 17 spalio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Energetika

Žinovo patarimai: atsakė, kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą

www.alkas.lt
2025-03-24 11:00:00
90
PERŽIŪROS
0
Elektros energija

Elektros energija | L. Čebotariūnaitės nuotr.

Pastaraisiais metais augant vartotojų energetiniam raštingumui ir tobulėjant buities prietaisams su energijos vartojimą gerinti leidžiančiomis išmaniosiomis funkcijomis, didėja ir gyventojų susidomėjimas dviejų laiko zonų elektros tiekimo planais.

Žinovai sako, kad daliai žmonių toks pasirinkimas išties padeda pastebimai sumažinti išlaidas, tačiau prieš keičiant savo turimą planą visuomet reikėtų įsivertinti individualius įpročius ir pasitarti su žinovais.

„Pirmiausia reikėtų suprasti, kad dviejų laiko zonų tarifas nėra universalus sprendimas visiems. Jis labiau tinka tiems vartotojams, kurie gali būti lankstūs ir yra pasiruošę šiek tiek pakeisti savo kasdienius įpročius“, – atkreipia dėmesį žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Augustas Junevičius.

Pasirinkus dviejų laiko zonų tarifą, elektros energijos kaina skiriasi priklausomai nuo paros meto. Nakties, šeštadienio ir sekmadienio metu naudojama elektros energija kainuoja mažiau nei dienos metu.

Kainos skirtumas dienos metu siekia apie 3–4 euro centus už kilovatvalandę, nakties savaitgalio – apie 5 euro centus, o toks skirtumas leidžia sutaupyti. Nakties, šeštadienio ir sekmadienio tarifas žiemos laiku taikomas darbo dienomis nuo 23 iki 7 valandos, vasaros laiku – nuo 24 iki 8 valandos ir visą parą savaitgaliais tiek žiemos, tiek vasaros laiku.

A. Junevičius pažymi, kad tokia sistema, vartotojams, kurių gyvenimo būdas leidžia daugiau elektros vartoti naktimis ar savaitgaliais, padeda sutaupyti. Kartu ji naudinga ir valstybei, nes padeda tolygiau balansuoti elektros tinklo apkrovą.

Verta atlikti analizę

Norint suprasti, ar dviejų laiko zonų tarifas bus naudingas, pirmiausia reikėtų peržiūrėti savo elektros vartojimo įpročius ir mėnesines sąskaitas.

„Klientams patariame pirmiausia analizuoti savo elektros vartojimo srautus elektros tiekėjo arba ESO savitarnos sistemoje. Dažniausiai tiekėjo puslapyje galima matyti valandinius, dieninius ir mėnesinius grafikus, kurie leidžia lengvai susidaryti vaizdą, kada ir kiek energijos suvartojate skirtingais laikotarpiais.

Daugelis vartotojų gal net nežino, kad jau dabar galimai suvartoja nemažą kiekį energijos nakties tarifo metu, nes į jį įsiskaičiuoja ir savaitgaliai. Taip pat verta atsižvelgti į šildymo sistemas ar kitus prietaisus, kurie nemažą dalį energijos suvartoja būtent nakties metu.

Patariame bent mėnesį stebėti savo elektros vartojimo įpročius – pasižymėti, kada naudojate didžiuosius prietaisus, kada atliekate namų ruošos darbus. Tai padės susidaryti dar aiškesnį vaizdą apie galimybes pritaikyti vartojimą“, – pataria A. Junevičius.

„Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Augustas Junevičius | Asmeninė nuotr.
„Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Augustas Junevičius | Asmeninė nuotr.

Pavyzdžiui, jei per mėnesį suvartojate 200 kWh elektros energijos, šiuo metu tikriausiai apie didžiąją dalį sunaudojate dienos metu. Bet jei pereitumėte prie dviejų laiko zonų tarifo ir į naktį perkeltumėte bent 30 proc. elektros energijos suvartojimo, toks sprendimas finansiškai apsimokėtų.

Prieš priimant galutinį sprendimą dėl dviejų zonų plano, patariama pasitarti su elektros tiekėju. Profesionalai gali atlikti išsamią vartojimo analizę, pateikti tikslius tarifų skaičiavimus ir pasiūlyti optimaliausią planą pagal individualius poreikius.

„Kiekvienas namų ūkis yra išskirtinis, ir kas tinka vienam, nebūtinai bus naudinga kitam. Mūsų žinovai gali padėti apskaičiuoti galimą naudą ir patarti, kaip pasirinktą planą išnaudoti veiksmingiausiai“, – sako A. Junevičius.

Padeda išmanūs sprendimai

„Enefit“ žinovas pažymi, kad šiuolaikinė buitinė technika dažnai turi integruotus laikmačius, tad vartotojai gali išnaudoti šią galimybę, pavyzdžiui, indaplovę ar skalbimo mašiną užprogramuodami taip, kad jos įsijungtų atėjus mažesnio tarifo valandoms.

Norint maksimaliai išnaudoti dviejų zonų tarifo privalumus, verta apsvarstyti laikmačių naudojimą ir kitiems buitiniams prietaisams. Taip pat verta rengti namų ruošos darbus, pavyzdžiui, maisto gaminimą naudojant elektrinius prietaisus ar patalpų šildymą bei vėdinimą elektriniais įrenginiais. Toks elektros tiekimo planas galėtų būti elektromobilių savininkams, taip pat tiems namų ūkiams, kurie naudoja šilumos siurblius.

„Elektromobilių savininkai, kurie neturi su birža susieto plano, turėtų rimtai apsvarstyti dviejų laiko zonų planą. Įkraunant automobilį naktį, galima sutaupyti reikšmingas sumas. Tas pats galioja oras-vanduo ar oras-oras šildymo sistemoms – dalį jų energijos suvartojimo taip pat galima perkelti į naktį“, – pabrėžia A. Junevičius.

Jis pažymi, kad visuomet verta pasikonsultuoti su elektros tiekėju, kuris kiekvienam klientui padės peržiūrėti jo energijos vartojimo modelį ir priimti ekonomiškai naudingiausią sprendimą.

Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ duomenimis, didžioji dalis, t. y. beveik 65 proc., jos klientų vis dar renkasi vienos laiko zonos planus. Dviejų laiko zonų tarifą pasirinkusių klientų dalis siekia daugiau kaip 35 proc., tačiau pastebima, kad tokių vartotojų skaičius pastaraisiais metais auga.

„Matome, kad vartotojai energijos vartojimo klausimais tampa vis labiau išprusę. Tai rodo augantį žmonių sąmoningumą ir norą aktyviai valdyti savo elektros sąnaudas“, – tendencijas komentuoja A. Junevičius.

Jis primena, kad nuo 2025 m. sausio mėn. visi klientai turi galimybę keisti ESO tarifo planą kas mėnesį. Tarifo planą galima pakeisti prisijungus prie ESO savitarnos  svetainės ar susiekus su „Enefit“ klientų aptarnavimo žinovais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos gyventojai patys rinksis savo elektros energijos tiekėją: kas ir kada vyks?
  2. Siūloma kaip kelis kartus galima būtų sumažini elektros kainą
  3. Nuosava saulės elektrinė – kada įsirengti, kad ji neštų didžiausią naudą?
  4. Keičiasi elektros tiekėjo pasirinkimo laikas
  5. Šešėlinė Vyriausybė – apie elektros rinką
  6. Ką daryti pastebėjus žymų elektros suvartojimo šuolį?
  7. Siekiant suvaldyti gamtos stichijų įtaką, ESO siūlo platinti miškų proskynas
  8. Būdų, kaip taupyti elektrą, yra
  9. Kiek galima sutaupyti įrengus saulės elektrinę savo jėgomis
  10. Elektrą galima gaminti ir daugiabučių balkone
  11. ESO ruošiasi audrai, didina darbuotojų skaičių
  12. Dėl artėjančios audros ESO telkia pajėgas
  13. R. Šarknickas. Galimai didžiausia šio amžiaus energijos afera Lietuvoje
  14. Dažniausi klausimai apie saulės elektrines
  15. B. Ropė. Kas atpigins žmonėms elektrą ir pažabos bankus?

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie M. Kundrotas. Karaliaučius: mylėti ar bijoti?
  • Kęstutis K.Urba apie M. Kundrotas. Karaliaučius: mylėti ar bijoti?
  • +++ apie Lietuvoje leista sumedžioti daugiau vilkų – šį kartą nustatyta 318 vilkų riba
  • klaustukas apie Lietuvoje leista sumedžioti daugiau vilkų – šį kartą nustatyta 318 vilkų riba

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Spalio 18-osios horoskopas: mažiau pažadų, daugiau darbų
  • Kada reikalingas avarinis durų atidarymas ir kaip vyksta ši paslauga?
  • Šeimos planą turi vos 3 proc. gyventojų, priedangos vietą žino tik du trečdaliai
  • Atšalus orams vairuotojų tyko netikėta grėsmė, galinti kainuoti tūkstančius

Kiti Straipsniai

2026 m. spalio 18-osios horoskopo iliustracija – keturi irkluotojai rudeniškame Lietuvos ežere

Spalio 18-osios horoskopas: mažiau pažadų, daugiau darbų

2026 10 17
Vilkas ant akmenuoto šlaito rudens miško ir ežerų fone

Lietuvoje leista sumedžioti daugiau vilkų – šį kartą nustatyta 318 vilkų riba

2026 10 17
Audros pažeisti Lietuvos pajūrio kopagūbriai ir paplūdimiai

Audros niokoja Lietuvos pajūrį: Palangoje nuplautas paplūdimys, ardomos Kuršių nerijos kopos

2026 10 17
Mergina su kuprine žvelgia į ateities miestą ir simbolinius profesijų pasirinkimo kelius

Kaip pasirinkti profesiją, kurios dar nėra? Žinovai pataria jaunimui

2026 10 17
Ukrainiečių ansamblio „Čeremošas“ dainininkės tautiniais drabužiais scenoje

Vilniuje Lietuvos ir Ukrainos studentų dainos bei šokiai skambės laisvei

2026 10 17
Didžiosios universitetų chartijos konferencijos dalyviai Mykolo Romerio universitete Vilniuje

Pasaulio universitetų vadovai Vilniuje: akademinę laisvę būtina ne tik ginti

2026 10 17
Rudeninė upė, iš vandens iššokusi lašiša ir žvejybą draudžiantis ženklas

Nuo spalio 16-osios – nauji žvejybos draudimai: saugomos lašišų ir šlakių nerštavietės

2026 10 16
Režisierius Algimantas Puipa kalba laikydamas mikrofoną.

„Literatūra man tik žemėlapis“: A. Puipa ir V. Petkevičius apie „Vilko dantų karolius“

2026 10 16
Filmo „Skyrybos karo metu“ kadras

Rygos kino šventėje – apdovanoti lietuviški filmai ir nauji kūrėjų darbai

2026 10 16
Bibliotekininkas ir knygnešystės istorijos tyrinėtojas Benjaminas Kaluškevičius su gėlėmis

Mirė lietuviško žodžio ir knygnešių atminimo saugotojas Benjaminas Kaluškevičius

2026 10 15

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie M. Kundrotas. Karaliaučius: mylėti ar bijoti?
  • Kęstutis K.Urba apie M. Kundrotas. Karaliaučius: mylėti ar bijoti?
  • +++ apie Lietuvoje leista sumedžioti daugiau vilkų – šį kartą nustatyta 318 vilkų riba
  • klaustukas apie Lietuvoje leista sumedžioti daugiau vilkų – šį kartą nustatyta 318 vilkų riba
  • klaustukas apie A. Navys. Ar veiksminga Ukrainos gynyba tampa derybiniu svertu prieš pačią Ukrainą?
Kitas straipsnis
Gyvūnas hibridas | aad.lrv.lt nuotr.

Stiprinama prekybos laukiniais gyvūnais kontrolė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai