Vyriausybė kreipėsi į Prezidentą prašydama pateikti Seimui ratifikuoti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamą susitarimą dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose.
2023 m. birželio 19 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamą susitarimą dėl jūrų biologinės įvairovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras pasirašė 2023 m. rugsėjo 20 d.
„Vandenynas neturi sienų, todėl ir jo apsauga negali būti vien atskirų valstybių rūpestis. Beveik du trečdaliai pasaulio vandenyno yra už nacionalinių jurisdikcijų ribų – tai didžiulė erdvė, nuo kurios būklės priklauso ne tik jūrų ekosistemos, bet ir visos planetos klimatas bei ateities gerovė. Prisijungdama prie šio susitarimo Lietuva prisideda prie bendrų tarptautinių taisyklių, kurios padės saugoti jūrų biologinę įvairovę ir užtikrinti, kad vandenyno ištekliai būtų naudojami atsakingai ir tvariai“, – sako aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.
Susitarimas įsigaliojo 2026 m. sausio 17 d. Šiuo metu šį susitarimą jau pasirašė 145 valstybės, įskaitant Europos Sąjungą ir visas jos valstybes nares, o ratifikavo – 93 valstybės.
Iki šiol jį ratifikavo 17 ES valstybių narių: Austrija, Belgija, Kroatija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Airija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija, o kitos siekia ratifikuoti kiek galima greičiau.
Susitarimu siekiama užtikrinti jūrų biologinės įvairovės apsaugą ir tvarų jos naudojimą jūrų teritorijose už nacionalinių jurisdikcijų ribų. Tokios teritorijos apima beveik du trečdalius pasaulio vandenyno. Šis dokumentas reglamentuoja jūrų genetinių išteklių naudojimą, gaunamos naudos pasidalijimą, saugomas jūrų teritorijas, aplinkos poveikio vertinimą ir kt.
Susitarimą pasirašiusios valstybės įsipareigoja stiprinti jūrų mokslinių tyrimų pajėgumus ir užtikrinti jūrų technologijų perdavimą.
Parengta pagal Vyriausybės kanceliarijos pranešimą
