Lietuvos likimui neabejingi bendrapiliečiai jau senokai karpė ausimis: kam visi tie dainų ir šokių festivaliai, himno giedojimas vienu metu visame pasaulyje, apžvalgos bokštai ir visa gerovės valstybė su toliašaudžiais pabūklais, jeigu tėvynėje greitai neliks nei lietuviškai kalbančių, nei lietuviškai mąstančių?
Ir – pagaliau! – žinia iš aukštųjų padebesių! Atseikėsim du, dvidešimt ir dar daugiau milijonų auksinų, kad tik lietuvės noriau ir dažniau gimdytų! Kad pramogaujantis, klajojantis jaunimėlis (virstam klajoklių gentim?) gautų tikslą bei vis nepagaunamą motyvaciją, vaikus auginti turi apsimokėti! O kaipgi kitaip vartotojiškoj civilizacijoj, kuri veltui nė piršto nepakrutins? Kaip žinome, „Kapitalo“ autoriui K. Marksui žmogus buvo darbo jėga, o štai ponui Pinigui – prekė. Todėl už kiekvieno naujagimio klyktelėjimą – papildomos išmokos, priemokos, lengvatos, kompensacijos…
Valdžios užmojis išties ryžtingas ir tūkstantį kartų sveikintinas: duokdie laimės! Dėl šviesaus valstybės, tautos rytojaus, jei reikės, jautrūs politikai ir senukai paskutines kelnes nusimaus. Tiesa, kaip paprastai išlindo iš plyšių skeptikai: ne viena tirpstanti Europos valstybėlė bandė šitaip papirkti apsnūdusius savo „reproduktorius“, net sekso revoliucijas kurstė, o išėjo kas? Piš, tiktai piš: tingi, ir ką tu jiems? Argi priversi laisvą žmogų pasirinkti kitaip, nei jis pats geidžia? Oho, žmogaus teisės!
Šioj vietoj iš už akmens kyšteli vienas kipšiukas: o gal jau metas įsteigti platesnės apimties instituciją, pvz., prie „lygių žmogaus teisių ir galimybių“ pridurti dar „pareigų“? Pareigų šeimai ir savo valstybei? Tada išties būtų aprėpti pagrindiniai brandžios visuomenės poreikiai…
O kitas kipšiukas varo savo: kodėl atvirai nepripažįstam, jog hedonistinė, pragmatiška bevaikystė – visos Vakarų civilizacijos mirtinoji liga, maras? Viduramžiais vienas užkratas išguldė didelę dalį Europos, o štai šitas guldo, šienauja dar klastingiau – patyliukais, pamažiukais, be fizinio skausmo ir ašarų, mėgaujantis egzotiškom salelėm bei savaime sterblėn krintančiais vaisiais…
Bet ligos – gydomos! Ir ne vien pinigais. Nors… Jei, tarkim, rajonų savivaldybės vietoj madingų „papuošalų“, klinkerio plytelėmis ar trinkelėmis grįstų aikščių ar išpūstų, pretenzingų renginių lėšas panaudotų daugiabučio namo statybai, kad jaunos šeimos galėtų nebrangiai išsinuomoti – kažin ar niekas nesusigundytų? Net suš… sovietmečiu (man jį geriausiai simbolizuoja viešosios išvietės) jauni specialistai butus gaudavo pirmoj eilėj, ir dar nemokamai (aš pats Vilniuje taip buvau gavęs).
Ogi tarpmiestinis transportas… Kodėl mokinukai anūkai iš sostinės senelius taip retai aplanko? Paaiškinimas labai paprastas: kad pora vaikiukų savaitgaliui atvažiuotų, vien bilietams teks pakloti pusę šimtuko… Baisiausias gi dalykas didmiesčių tėvams ir vaikams – vasara: kur dėti atžalas, jei viena savaitė vienam vaikeliui stovykloje – plius minus 300? Tai ir šlaistosi paaugliai pakampėmis, geriausiu atveju įkvėpdami išsvajotos gaivos tik pas senelius.
Biurokratiškai tarus, būtinas valstybinis požiūris į žmogų, o pirmiausia – į vaikus!
Tarkim, lėšos jau skirtos, vaikučiai iš pinigėlių dygsta, tėveliai laimingi juokiasi. Kol… vėl išaušta apsisprendimo metas! Ir tūkstančiai žąsinėlių vėl išgirgsi į britanijas norvegijas amerikas? Kad šitaip nenutiktų, vien pinigų jau nepakaks – jei nuo mažens nebus kam įskiepyti meilės tėvynei, bendrystės jausmo. Kaip besižavėtume išmaniosiomis technologijomis, greitais sprendimais ir pergalėmis, šiuo atveju teks pasikinkyti kumelaitę nuobodžiu Kantrybės vardu – ir palengvėle kastis nuo namų iki darželio, mokyklos, žmonių veidų, gamtos… Net storai prikimšta kišenė – vėl iššoka karti kitų šalių patirtis – neišgelbės nykstančios tautos, jei jaunų žmonių galvelėse teliūskuos vien salsva košelė…
Tarstelkim žodį kitą ir apie Lietuvos vaikus plačiąja prasme.
Tikriausiai smagu žurnalistams gliaudyti visokius finansinius politikų „čekiukus“, net smarkiai atbuline data (gal kai kam ir nemenkai naudinga), bet kodėl „neišgryninus“ ir kur kas svarbesnių tiesų? Pvz., kodėl sąžinės teismui neatidavus tų, kurie Nepriklausomybės pradžioje nudusino tautinės mokyklos projektą? Kokios partijos bei personos (asmenybėmis jų pavadinti nesiverčia liežuvis) taip išmušė žemę jauniems žmonėms iš po kojų, kad tie it akis išdegę išlakstė kur akys mato? Nesuvokdami, ko ieško, ko iš tiesų nori – ir ką namie paliko…
Taigi lietuviško jaunimo, jaunų atžalėlių jau nemažai esama, tiktai toli nuo namų. Belieka paklausti, kas šiandien pašauks Lietuvos vaikus namo? Garsiai, motyvuotai ir įkvėptai? Vaikus su jau svetur gimusiais savo vaikais? Su naudingomis žiniomis ir būsimomis investicijomis?
Tai vėlgi jau nebe vien pinigų reikalas. Kadaise Vilniaus universitete žavėjomės profesoriaus K. Pakšto idėja sukurti Madagaskare „antrinę“ Lietuvą; vėliau taip pat žavėjomės analogiška dramaturgo M. Ivaškevičiaus pjese. Regis, jau kadai metas ištrimituoti ir kitokią idėją: grįžkime iš visų „madagaskarų“ į „pirminę“ Lietuvą! Kur tebeošia senolių girios ir tebeaidi sentėvių kalba, kur sutelpa seni ir nauji dievai, o istorija virtusi legendom, dainom…
Kodėl negalėtų visos Lietuvos partijos, valdančiosios ir ne, susėsti už vieno stalo ir drauge įsipareigoti visomis išgalėmis saugoti lietuvišką savastį? Kaip jau padaryta dėl valstybės saugumo. Informacijos šaltiniai sutaria: demografinė padėtis nebe šiaip sudėtinga, o tragiška. Akivaizdi būtinybė nebe „kažkam“, o sutelktu frontu (pvz., Nacionaliniu kongresu, į kurį savo atstovus deleguotų visos parlamentinės partijos) imtis atsakomybės už Lietuvos išlikimą, mūsų kultūrą su autentiškais jos dėmenimis, už jaunąją kartą ir valstybės ateities kūrybą.
Iš šalies žiūrint, sunku suvokti, kodėl net tautiškos partijos, viešai besiafišuojantys patriotai niekaip neišgali sueiti krūvon ir vienu balsu išsakyti savo pozicijos. Kas juos kiršina – trumparegiškumas, asmeninės ambicijos – ar kažkas daugiau? Man regis, jog priešinti, kiršinti, skaldyti tėvynę nuoširdžiai mylinčius, jos likimu besirūpinančius žmones gali tik tautos priešai.
Nacionalinis susitarimas šiuo gyvybiškai svarbiu klausimu nūnai valdžios žadamą paramą jaunoms šeimoms ir vaikams, mano galva, neišvengiamas kaip vienintelė logiška išvada, kryptis ir vilties žvaigždė. Tik drauge įjungus visas susisiekiančias „pavaras“ ir „baterijas“, finansinės paskatos gimdyti kuo daugiau vaikų virstų ne šiaip fiziniu, „pramoniniu“ užsakymu, o nuoseklia, ilgalaike, sistemine ambicingos valstybės programa.
Skaičiau, kad didmiesčiuose eilės į vaikų darželius, kai kurios savivaldybės galimai ima rūšiuoti Lietuvos piliečius į “savus” ir “svetimus”-galimai nepriima ar liepia susimokėti didžiules sumas už rajono vaikus ( turinčių leidimą gyventi Lietuvoje nepiliečių vaikams kai kuriais atvejais gaimai yra pirmenybė priimant į darželius prieš Lietuvos piliečių vaikus) . Pusmetinės eilės sveikatos apsaugos įstaigose…Galų galę matome,kaip Lietuvoje vertinamas garbaus amžiaus žmogus-manau socialinė globa ( slaugos ligoninės, globos namai) galimai atsilieka nuo Vakarų valstybių, tačiau kai kurių valstybinių įstaigų vadovų algos galimai lenkia net JAV federalinio banko valdybos narių algas….
Labai geras tekstas. Svarbiausia mintis: kas trukdo susivienyti net tautiškoms partijoms. Iš tikrųjų pagrindinė kliūtis – šių “partijų” vadovų ambicijos. Galų gale reikia suvokti, kad Lietuva nėra ir tokia maža valstybė. Kiek vien Europos Sąjungoje yra mažesnių už Lietuvą (ne tik Latvija ir Estija). Liliputinis mąstymas: “valstybėlė”, nuolatinis “skandaliukų” kūrimas ir ilgiausias pliurpimas apie juos. Kas padės suvokti, kad nuolatinis savęs niekinimas ir yra didžiausia afera? O ar žinome, koks Lietuvos mokslininkų indėlis į pasaulio mokslą? Kaip vertinti paskirtą ministrą, kuris kartoja, kad “Lietuva neturi naudingų iškasenų?” Ar galima tokį mažaraštį asmenį tvirtinti ministro pareigoms?
Aprūpinimas būstu, kai Lietuvos kaime šimtas tūkstančių trobų užkaltais langais. Ką turime šia tema? K.Vilkausko sunkiai stumiamą projektą provincijos gaivinimui pro tas partijūkštes, kurios atsakingos už Lietuvos kaimo – valstybės demografinio resurso sunaikinimą. Moterų darbinimosi sąlygos – vaikų auginimo infrastruktūra – kita tema. Trečiai – išmokos šuolis už trečia gimusį vaiką. …N-tas punktas: šeimų su dviem dukrom festivaliai, mušant į orią tėvų senatvę ir nukaršimą savųjų rankose, o ne valdiškam ubagyne. Ruginienė sakė – reikia visų ministerijų veikimo, o tai reiškia kad atsakingų nėra, todėl bus kaip vakar arba kaip visada
Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą – o kam ta tauta, kokia iš jos “nauda”, kam galų gale valstybė? Kodėl tūlas žmogus, tiek paprastas, tiek prie verslo, prie stambaus verslo, prie valdžios, turi dėl tautos ir valstybės stengtis, kažko atsisakyti? Juk visa aplinka skatina to atsižadėti ir gyventi, to atsižadėjus, lengviau, sočiau, laisviau, turtingiau.
Maksvos radijas skatina susvetimėti valstybei. Juk kremlinai visaip suinteresuoti, gyventi sočiau ir būtent turtingiau., esant mirtinam slavų ir musulmonų bei afrikiečių ekspansijos pavojui
Tipiškas budulio atsakymas.
Per skystos smegenys atsakyti protingai. O juk nesant atsakymo, ko stebėtis, kad tauta nyksta.
o taip …su buduliais net j7 pseudointelekto kalba susi6nek4ti ne5manoma. A6 sunkiai penktadien5, 6e6tadien5 dirbau diskusij7 festivalyje, sekmadien5 pusdien5 straipsn5 ra6iau, o 6tai ateina naivus buduli6kas maksvos radijas ir bando kreipti tautie2ius 5 tolesn5 hedonistin5 m1stym1
Ar tikrai Lietuvai reikia vaikų? Visi atsakys – taip. Jeigu taip, tai reikia prašyti dievų , kad , kas antrą mėnesį Lietuvą siaubtų uraganas. Nėra elektros, nėra “mobiliakų”, nėra kitokių malonumu – prasideda vaikų darymas. Grubu, bet gamtiška.
Kol bent jau kritinė dalis žmonių, ir ne tik eilinių, bet ir tų, kurių rankose valdžia, pinigai, sprendimų teisė ir galia, neturės aiškaus supratimo ir atsakymo, kodėl verta išlikti lietuviais, kodėl Lietuvos valstybė yra svarbu, kai visa aplinka nuteikia priešingai, tol ir nyksime.
oj koks protinguolis… betgi dalis valdžiažmogių tokį supratimą turi – nereikia dezinformuoti žmonių, o dalis tyčia ne tik valdžioje viską naikina, vilkina, griauna, dezinformuoja pagal kremliaus metodičkas, kaip apsimetėliškas Maksvos radijas, kuris jau senokai atsiskleidė
bet tamstai tikrai su proteliu liūdna…
Lietuvos valdininkija susidarė iš komunočekistinio luomo likučių, veikiama eurokumunistų. Eurokomisarų, pinigais ir įsakais stumiančių atnaujinto komunizmo (,,Gerovės valstybės”) ideologiją: tautos yra atgyvena; jas reikia pakeisti Įvairove. Tai tas pats planas kaip sovietinis ,,Mano adresas tai ne namas ir ne gatvė – mano namas Sovietų sąjunga”.
Norint tautą stiprinti, reikia aiškiai suprasti ir pasakyti kas ją silpnina. Neskaitant Antro termodinamikos dėsnio. Tas pats kas bendrai gynyboj. Kokį gynybos planą šalis gali paruošti, neišsiaiškinus ir aiškiai nepaskelbus kas ją silpnina ir kelia pavojų. Bet koks planas, taip pat ir gynybos, turi turėti savo išteklius ir paskirtus atsakingus žmones. Jei įmonei reikia darbuotojų, tai, aišku, ji pasirūpins, kad jų būtų ne per mažai, ir pasirūpins, paskirti tam tikslui atsakingus žmones.
Be didelių tyrimų, akivaizdu, kad tam, kad tauta klestėtų, žmonės turi jaustis laisvi savo šalies, savo turto ir savo vaikų šeimininkai, o ne valdininkų ar eurokomisarų valią vykdantys kumečiai. Valdininkų turi būti keturiskart mažiau. Apribojimai turi būti aiškūs ir tik būtini. Mokyklinės programos ir televizijos laidos negali varyti propagandos prieš laisvę, šeimą ir tautą. Vietinių kitataučių nereikia versti būti lietuviais, bet pilietybę ateiviams siteikti tik lietuviškos kilmės pagrindu. Gerbti savo etnografinius regionus ir tarmes. Remti lietuvius, gyvenančius etninėse lietuvių žemėse. Informacinį lauką ir mokyklines programas sujungti su latvių. Valdiškos įstaigos turi atsikratyti nelietuviškų pavadinimų. Atkurti sunaikintą Lietuvos infrastruktūrą,veikiančią kaip mūsų šalies reklamą – paštą, laivyną (tame tarpe upių), geležinkelių tinklą, atkurti visus kelius, jungiančius su lietuviškomis salomis gretimose valstybėse…
Na va . Parašei labai tiksliai. Sakyčiau – programa valstybės vystymuisi teisinga kryptimi. Šaunuolis.
Bet taip ir neatsakri, kodėl reikia tautą stiprinti ir lodėl reikia, kad jo klestėtų? Žmonės nori ko? Bendrąja prasme – gerai gyventi. Tas “gerai” suprantamas skirtingai nuo vertybių. Bet daugumai tai pirmiausia materialinė gerovė ir socialinė padėtis. Ir žmonės mato (vertindami tai trumpuoju laikotarpiu, nes absoliuti dauguma tik taip ir geba), kad geriau gyvena tie, kurie tampa pasaulio piliečiais. Tad kodėl jie turi rinktis ne tokį gerą gyvenimą, o juo labiau ir dar aukotis dėl to, kas, jų supratimu, neleis gyventi taip gerai?
Nes dabar apie tautos svarbą dėstai, lyg tai būtų savaime suprantama vertybė. Ir stebiesi, kodėl niekaip žmonės nesupranta ir to nevertina.
Jei klausimas man, tai bet kokia sistema siekia stiprėti, nes be pastangų, viskas yra savaime, veikiant Antram termodinamikos dėsniui.
Gerai, sistema siekia. Bet kas yra sistema? Tai žmonės. O dėl jų jau rašiau, ko jie siekia.
Taigi, kodėl žmonės turi elgtis kitaip, nei mato naudinga sau elgtis?
Jei žmonės susirenka žaisti futbolo ar šachmatais, tai nešvaisto laiko aiškintis kodėl jie turėtų norėti laimėti. Jei susirenka žmonės, kuriems rūpi tauta ir jos išlikimas, jie irgi negaiš laiko aiškintis kam to reikia. Užuot ėdęsoi ir kibę viens kitam į atlapus, svarstys kaip darbuotis tautos ir žmonių labui.
Jei žmonės viens kito negerbia ir nepasitiki, ir, dėl kiekvieno žodžio kimba į atlapus, tai ką tie žmonės gali nutarti, o tuo labiau – esminio tautos išlikimui ?
Tai ar bus atsakymas?
>+++
mes čia galime svarstyti iki pažaliavimo, bet viskas tuo ir pasibaigs, kaip, kad ir pasibaigia.
Kol neatsakysime į klausimą, kodėl svarbu išlikti tautai ir labai aiškiai, tol nieko ir nebus. Tauta išliks, jei to norės ir supras, kad to gyvybiškai reikia jos elitas – verslo, valdžios, intelektualinis, kuris patrauks paskui save ir mases, kurios irgi gaus supratimą ar bent jau sektiną elgesio pavyzdį.
Taigi, neužtenka čia saujelei “šachmatininkų” tiesiog žaisti. Reikia, kad taip žaisti norėtų mano minėti, o tam reikia aiškaus ir gyvybinius interesus užkabinančio atsakymo.
Vilniaus universitete Sorošas įsteigia Lyčių lygybes “mokslo” centra jau 1992 metais! Dar ruskiu Raudonoji armija nebuvo isvesta, o jau ilindo dryzuotuju genderistu armija ir jau virs 30 metu plauna lietuviams smegenis. Ne apie patriotizma ir Lietuvos interesu gynima, kalbos, kulturos, istorijos puoselejima, bet GENDERIZMA! Tai kokia dar šeimos ir gimstamumo politika? Farsas.
NAIVUS KLAUSIMAS Maksvos radijas nori išpešti, kodėl dalis lietuvių tautiškai nusiteikę. Neatsakinėkime, slėpkime, kad nepanaudotų prieš mus. Jo požiūris bandant plėtoti diskusiją yra dirbtinai buitinis, o ne mokslinis, kuris konstatavo, kad yra visų visuomenių penki didieji tikslai: GEROVĖ, TEISINGUMAS, SAUGUMAS, LAISVĖS ir tam reikalinga TVARKA, o ne tik “žmonės nori gerai gyventi”. Šiuos tikslus griauna, ardo V ir VI kremliaus kolonos bei kylanti musulmonų, afrikiečių imigracijos banga, kuri jau kelia etninius konfliktėlius
Atsakymų į šituos klausimus reikia ne kažkam, o patiems lietuviams.
Bet jų, kaip suprantu, ultrapatriotai neturi. Ir tada stebisi ir siunta, kad tautiečiai ištautėja.
Varge varge, kokia intelektinė dykuma…
Beje, nedera nurodinėti kitiems, ką jie turi ir neturi daryti. Neapsiimk tokio vaidmens. Nes ir vėl niekas nepadėkos ir vėl būsi piktas ir nelaimingas.
Tai ką, tu prieš musulmonus ? Ein Volk ?
TRIJŲ KRYŽELIŲ požiūris yra lozunginis, antimokslinis, nes GEROVĖS VALSTYBĖS tikslas yra visų socialinis apgintumas ir atsparumas kriziniams išbandymams, o tokia valstybė yra siūloma įgyvendinti septynetu ideologinių orientyrų, tarp kurių yra ir liberalusis, kuris nėra kairysisi – “leftistinės etiketės”. Jo siūlomas tekstas atitinka voliuntaristinę Dučės Mussolini mąstyseną ir Ein Volk – ein Fuhrer obalsį, nes nekliudo karbauskinio tipo turčių – grobuonių, prichvatizatorių interesų, nesiūlo regeneruoti sunaikintą kaimą, kuris visada buvo valstybės demografinis resursas
Vokietijos Konstitucijoje rašoma, kad Konstituciją priėmė vokiečių tauta ( das Deutsche Volk) o ne Vokietijos tauta ( das Volk Deutschlands )- “hat sich das Deutsche Volk kraft seiner verfassungsgebenden Gewalt dieses Grundgesetz gegeben…”. Straipsniuose apie teises ir pareigas, vartojama sąvoka “vokiečiai”– Deutschen: “Alle Deutschen haben das Recht, Vereine und Gesellschaften zu bilden.” gesetze-im-internet.de/gg/BJNR000010949.html
Liberalai klasikiniu požiūriu yra kairieji.
Manau, liberalai nėra jokie kairieji- jie galimai nepritaria socialinės ir valstybinės sveikatos apsaugų stiprinimui, skurdžių pensijų didinimui, nepritaria vakarietiškiems progresiniams mokesčiams,milijoninio pelno ir dividendų mokesčių didinimui bet labai pritaria privačiai medicinai.
Liberalai USA priskiriami kairiems, o klasikiniai ortodoksai – dešinieji
Siūlau, tik ne regeneruoti, o atkurti. Liberalioji ideologija nėra ,,kairioji”, bet ja prisidengę marksistai yra.
Buvo Kirkilo vyriausybės užsakymas ir jis parodė,kad 2007 m lietuviai puikiai reagavo į pinigus- Vilniuje pritrūko vietų darželiuose. Kubiliaus vyriausybė tokią betvarkę skubiai nutraukė- keletą mamų už padidintas įmokas į Sodrą po teismus tampė. Už tai buvo paaukštintas- dabar kostmoso komisaras….
Ar jaunesnė karta, po 20 metų reaguos į pinigus- pamatysime.
Bet kokiu atveju rekia nustoti bausti moteris už motinystę- pagimdžiusi moteris nesukaupia darbo stažo, darbuose praranda pozicijas, patiria vaiko auginimo išlaidas ir vargus. Galima išeitis- vaikus auginančioms mamoms trumpinti privalomo darbo stažo reikalavimus po 2 metus už kiekvieną vaiką bei mažinti GPM 1/3 už kiekvieną vaiką, Lenkijos pvz.
Ir dar- būsto klausimas šeimoms- lengvatinės paskolos Vengrijos pvz. bei pačio būsto statybos atpiginimas paliekant privalomą tik B energetinę kategoriją.
Prie ko čia tie atgyvenę vadovėliniai apibūdinimai – kairiji, dešinieji, liberalai, leftistai ir t.t. Reikia žiūrėti kiek žmogus, einantis į politiką, yra lietuvis ar iš esmės jis nėra lenkiškas lietuvis. Juk dabar daugumoje yra iš lenkiškų lietuvių susidarančios valstybės ir savivaldybių valdžios. Politinis lenkinimas visą laiką istorijoje buvo ir šiandien yra lietuvybės išsilaikymo problema. Jis yra valdžių vykomas 1994 m. sutarties su Lenkija pamatu, todėl jos atsisakymas šiandien yra svarbiausia lietuvybės išsilaikymo politikos problema. Tačiau lenkiškų lietuvių valdžios tai viešai neužsimena. Taigi rinkėjų pareiga patiems imtis to lenkinimo išgyvendinimo. Rinkimai tam – metas ir galimybės. Be abejonės, politinis siekis atsisakyti tos lenkinimo sutarties, t.y. nutraukti jos pagrindu vykdomą lietuvyės dvasinį lenkinimą, – keltų lietuvybės dvasią, didžiavimąsi lietuvišku tautškumu, o kartu didėtų ir vaikų gimstamumas šalyje.
Pačiai demoratijai vykti gyvenime stinga kultūros, tai žaidžiami jos teatrai.
Slapta Kapicos ataskaita: kodėl pasaulis išprotėjo ir kas nutiks toliau
Секретный доклад Капицы: Почему мир сошел с ума и что будет дальше
youtube.com/watch?v=CCTf6CwEYNA
Tinkamiausias atsakymas Kapicai – kodėl pasaulis išprotėjo – turbūt būtų, bet, kad ir išprotėtum, protas reikalingas.
Vertybės,- pinigai. Todėl ir nėra vaikų.