Birželio 19 d., penktadienį, 9 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks tarptautinė konferencija „1941 m. Lietuvos sukilimas: tarptautiniai kontekstai“, skirta Birželio sukilimo 85-osioms metinėms.
Konferencijoje bus nagrinėjamos 1941 m. Birželio sukilimo istorinės aplinkybės, jo interpretacijos skirtingais laikotarpiais bei šio įvykio vieta platesniame Rytų ir Vidurio Europos istoriniame kontekste. Renginys suburs istorikus, tyrėjus ir viešosios erdvės dalyvius iš Lietuvos ir užsienio, siekiant akademinės diskusijos pagrindu įvertinti sukilimo reikšmę ir aktualumą šiandien.
Konferencijos moderatorius Seimo narys prof. Valdas Rakutis pabrėžia:
„Birželio sukilimas buvo ne izoliuotas Lietuvos vidaus įvykis, o dalis didžiulės geopolitinės krizės, kuri 1941 m. vasarą apėmė visą Rytų ir Vidurio Europą. Todėl šiandien svarbu tyrinėti ne tik tai, kas vyko Kaune ar Vilniuje, bet ir tai, kaip Lietuvos nepriklausomybės siekiai buvo matomi Berlyne, Maskvoje, Londone ir kituose Europos politiniuose centruose. Tik tarptautinis kontekstas leidžia suprasti, kodėl sukilimas tapo vienu dramatiškiausių XX a. Lietuvos istorijos įvykių“.
Konferencijos dalyvius sveikins Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas ir 1941 m. Birželio sukilimo kolegijos vadovas dr. Kostas Ivanauskas.
Pirmojoje renginio dalyje pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio istorikai bei tyrėjai, kurie aptars Birželio sukilimo naratyvų kaitą, geopolitinius kontekstus ir antisovietinio pasipriešinimo paraleles regione.
Antrojoje konferencijos dalyje vyks apibendrinamoji diskusija „1941 m. sukilimų vieta Rytų ir Vidurio Europos istorijoje“, kurioje dalyvaus politikai, istorikai ir visuomenės veikėjai.
„Pastaraisiais metais viešumoje pasirodo vis daugiau dokumentų, leidžiančių Birželio sukilimą pamatyti ne vien kaip Lietuvos vidaus pasipriešinimo istoriją, bet ir kaip sudėtingą tarptautinį reiškinį.
Vokietijos institucijų dokumentai, lietuvių politinių veikėjų memorandumai ir Vakarų šaltiniai rodo, kad Lietuvos nepriklausomybės klausimas 1941 m. buvo svarstomas platesniame Europos karo ir dviejų totalitarinių režimų susidūrimo kontekste.
Todėl šios konferencijos tikslas – aptarti sukilimą remiantis šaltiniais ir istorine analize, o ne vėlesniais stereotipais“, – pažymi konferencijos Seime iniciatorius, Seimo narys Audronius Ažubalis.
Renginys skirtas akademinei bendruomenei, politikos formuotojams, studentams ir visiems, besidomintiems Lietuvos istorija bei jos tarptautiniais kontekstais.
Užsirašyti į konferenciją galima ČIA.
Tiesioginė konferencijos transliacija:
Konferencijos dienotvarkė
08:30–09:00 – Atvykimas ir registracija
09:00–09:20 – Konferencijos atidarymas ir sveikinimo kalbos
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Juozas Olekas
TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas
dr. Kostas Ivanauskas, 1941 m. Birželio sukilimo kolegijos vadovas
I dalis
09:20–09:50 – dr. Arūnas Bubnys, istorikas
„Birželio sukilimo naratyvai: nuo sovietmečio iki nepriklausomos Lietuvos pasakojimų“
09:50–10:20 – Vidmantas Valiušaitis, žurnalistas, istorijos tyrinėtojas, knygų autorius
„Tarp vilčių ir izoliacijos: Kazys Škirpa ir Lietuvių aktyvistų frontas 1941–1947 m.“
10:20–10:50 – dr. Arvydas Anušauskas, istorikas, Seimo narys
„Sovietinis lietuvių tautos naikinimas ir Sukilimas“
10:50–11:20 – dr. Romanas Kuzmynas (Ukraina), istorikas, Lvivo politechnikos nacionalinis universitetas
„1941 m. Sukilimas Lietuvoje ir Vakarų Ukrainoje: panašumai ir skirtumai“
11:20–11:50 – dr. Janis Tomasevskis (Latvija), istorikas, Latvijos karo muziejus, Latvijos universitetas
„Latvijos ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo pradžioje: apžvalga ir tyrimo problemos“
11:50–12:20 – prof. Jaroslavas Volkonovskis (Jaroslaw Wolkonowski), Balstogės universitetas
„Vilniaus ir Varšuvos sukilimai 1944 m.“
12:20–12:50 – Kavos pertrauka
II dalis
Apibendrinamoji diskusija „1941 m. sukilimų vieta Rytų ir Vidurio Europos istorijoje“
12:50–13:50
Diskusijos dalyviai:
prof. Vytautas Landsbergis
gen. mjr. Viktoras M. Jahunas, Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) (nuotoliu)
Audronius Ažubalis, Seimo narys
Arvydas Sekmokas, knygos „Birželio sukilimas nėra baigtas“ autorius
13:50–14:00
Klausimai iš auditorijos, baigiamoji diskusija ir konferencijos uždarymas.
Birželio sukilimo paskelbti aktai yra teisiniai tautos kaip suvereno dokumentų teisę ir galią turintys aktai. Pirmiausiai dėl jų ne tarptautnės konferencijos reikalingos, o Lietuvos politinių jėgų tarpusavio tarimosi organizavimas dėl jų ratifikavimo Seime, kad tie Lietuvos valstybės aktai įgautų ir tarptautinės teisės galią. Taigi tarptautinė konferencija šiuo atžvilgiu, manau, yra nei šio, nei to organizavimas, ir toliau to klausimo tariamu tarptautinumu mulkinant tautą.
Tikrovė tokia, kad Lietuvos politinės ir nepolitinės jėgos yra tokia bydlomasė, kuriai į galvas gausiai prikakota sovietinės propagandos apie tą laikotarpį, o giliau pasidomėti ta bydlomasė tingi. Todėl žengiant link to politinių jėgų tarimosi, reikia apie tai kalbėti, aiškinti bent tokiose konferencijose.
O Kažin’as, kaip visada, stengiasi pasmerkti tuos, kas daro tuos teigiamus žingsnius.
Labai puikiai apie tai pasakė A. Ažubalis, žr. šiame įraše nuo 4 val. 9 min.
To lenko pranešimas man pasirodė keistas: jis beveik nekalbėjo apie sukilimą Lenkijoje, bet kalbėjo apie nusikalstamą lenkų Armijos Krajovos invaziją Lietuvoje, ir tą parodomąjį AK išpuolį Vilniuje siekdamas pavaizduoti taip lyg tai ir buvo sukilimas Lenkijoje. Atrodė taip, kad štai ten jūs pakalbėjote apie savo sukilimus Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje, o štai šitas jums pasakoja apie sukilimą Lenkijoje, t.y. Vilniuje. Manau, kad tai buvo lenkiško šovinisto tyčinis akibrokštas, spjūvis į akis iš Seimo tribūnos.
Ir kas jį pakvietė???!!!
> Taigi
Jį pakvietė tas pats Rakutis, kuris veda konferenciją ir kuris su lenkiško lietuvio pasimėgavimu apie Pilsudskį Lietuvoje parina, matyt, gal ir karninkijai per paskaitas.
Tai va, ką valdžiose turime, pradedant nuo aukščiausios…
Konferencijos pranešimai tik patvirtino tai, kas buvo aišku, t.y., kad Birželio 23-iąją įvyko Lietuvos tautinių jėgų organizuotas karinio perversmo sukilimas, kurio tikslas buvo, atsradus palankiam momentui, ginklo jėga nuversti okupacinę sovietų valdžią, atkuriant Nepriklausomybę – suverenią Lietuvos valstybę. Sukilimas buvo sėkmingas ir šiuos savo tikslus pasiekė. Tad yra tikslintinas pavadinimas į esmę atitinkantį, vadinant – Birželio 23 -osios karinio perversmo sukilimas (trump. Perversmo sukilimas). Dėl išdėstytų priežasčių – akivaizdu, kad jis negali būti laikomas tapačiu konferencijos pranešimuose nušviestiems kamyninių šalių – Latvijos, Ukrainos ar Lenkijos Vilniuje organizuoto partizaninio tipo pasipriešinimų okupantams veksmams. Tai gali būti tapatintina su pokario Lietuvos partizanų kovomis.
Tokiu atveju ir liko, kaip buvo iki koferencijos, kad kaip A. Sekmoko yra pasakyta – ,,Birželio sukilimas nėra baigtas”.
Taigi siekiant iš tikrųjų Lietuvai rėplioti iš to iš šalies primesto pliurpalų klano buvo ir yra būtina Perversmo sukilimo klausimu surengti kapitalaus teisinių principų, jo dokumentų ratifikavimo istorinės reikšmės valstybei paanalizavimo konferenciją Seimo nariams, partijų politikams, visuomenei, galbūt kaip Sąjūdžio suvažiavimą Sporto rūmuose, kaip viešą komunikavimo renginį, skirtą Birželio 23-osios Perversmo sukilimo paskelbtų dokumentų ratifikavimui Seime.
Manau toks derėtų būti šiuo klausimu lietuvškas Tautos valstybinio veikimo kelias.