Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl, profesinės sąjungos vertinimu, galimai neteisėto daugiau kaip 3000 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo.
Profesinė sąjunga teigia, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. daugeliui darbuotojų buvo sumažinta pagrindinio darbo užmokesčio pastovioji dalis, nors darbuotojai dėl tokių pakeitimų nebuvo informuoti ir nėra davę raštiško sutikimo. Ginčas kilo po ligoninės generalinės direktorės įsakymų, kurie, pasak profesinės sąjungos, buvo taikomi atgaline data.
„Sandrauga“ pateikė nemažai prašymų ir patikslintų prašymų Darbo ginčų komisijai darbuotojų vardu. Pažymime, kad darbuotojų darbo sutartyse buvo nustatyta konkreti darbo užmokesčio apskaičiavimo formulė, tačiau vėliau direktorės įsakymu vadinamoji „D dedamoji“ buvo prilyginta nuliui, iš esmės sumažinant pastoviąją atlyginimo dalį be darbuotojų rašytinio sutikimo.
Galimi darbo kodekso pažeidimai
Profesinės sąjungos vertinimu, tokie pakeitimai galėjo pažeisti Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias darbo apmokėjimo sąlygų keitimą. ,,Sandrauga” akcentuoja, kad darbo užmokesčio sąlygos yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų ir negali būti keičiamos vienašališkai be darbuotojo rašytinio sutikimo
Ypač abejonių kelia tai, kad nemaža dalis ligoninės įsakymų buvo priimami vėliau, tačiau jų galiojimas nustatomas ankstesne data. Viename iš prašymų nurodoma, kad 2026 m. sausio 30 d. įsakymu darbuotojų atlyginimų pokyčiai pradėti taikyti nuo 2026 m. sausio 1 d.
„Jau susidaro įspūdis, kad Kauno ligoninėje įsakymai pradeda gyventi atskirą gyvenimą – vieni naikina kitus, kurių vakar dar nebuvo, kiti priimami atbuline data, o darbuotojai nebežino, kuri tvarka šiandien galioja“, – sako Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
Profesinė sąjunga taip pat kelia klausimus dėl darbo ginčų nagrinėjimo skaidrumo. „Sandrauga“ teigia pastebėjusi, kad bylos dėl Kauno ligoninės darbuotojų darbo sąlygų keitimo nuolat paskiriamos tai pačiai Darbo ginčų komisijos pirmininkei. Tai ima panašėti ne į atsitiktinumą, o į iš anksto nuspėjamą VDI tradiciją.
Profesinės sąjungos teigimu, ši istorija jau peržengia pavienių procedūrinių klaidų ribas ir pradeda panašėti į sisteminę problemą, kai darbuotojų teisės tampa administracinių sprendimų eksperimentų objektu.
„Kalbame ne tik apie skaičius atlyginimų lapeliuose. Už jų stovi žmonės – slaugytojos, slaugytojų padėjėjos, laboratorijų specialistai, registratorės, medikai – kurie pandemijos metu buvo vadinami didvyriais, o šiandien jaučiasi tapę tik eilutėmis finansinėse lentelėse“, – teigia K. Juknis.
Profesinė sąjunga siekia, kad Darbo ginčų komisija įvertintų direktorės įsakymų teisėtumą, priteistų darbuotojams išmokas, ir panaikintų darbo apmokėjimo sąlygų keitimus, pažeidžiant darbo teisės normas.
Parengta pagal „Sandraugos“ pranešimą
