Seimas pradėjo svarstyti ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo pristatytas Investicijų ir Žemės įstatymų pataisas, kuriomis siūloma sudaryti palankesnes sąlygas stambių investicinių projektų plėtrai Lietuvoje.
Pakeitimais siekiama užtikrinti greitesnį ir paprastesnį žemės suteikimą investuotojams bei sudaryti galimybes ją gauti palankesnėmis sąlygomis – tiek iš valstybės, tiek iš valstybės valdomų bendrovių.
„Siūlomi pakeitimai būtų taikomi stambiems investuotojams, tai yra tik Investicijų įstatyme numatytus kriterijus atitinkantiems, didžiausią ekonominę naudą valstybei turintiems projektams, kurie tenkina investicijų dydžio, kuriamų darbo vietų, mokamo atlyginimo ir kitus minimalius kriterijus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas.
Pasak ministro, galimi du naujų lengvatų galiojimo atvejai stambiems projektams: kai investicijų vertė siekia ne mažiau kaip 250 mln. eurų ir pasiekiamas reikiamas projekto kvalifikacinis balas arba kai regioniniai stambūs investuotojai investuojama daugiau nei 20 mln. eurų ir projektas įgyvendinamas regionuose, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybes.
„Didėjant valstybių konkurencijai dėl stambių investicijų, kai kurie investuotojai, rinkdamiesi šalį, kurioje planuoja įgyvendinti savo projektus, gali teikti pirmenybę toms šalims, kurios numato palankesnes sąlygas nuomotis ar įsigyti žemę“, – Seimo posėdyje sakė ekonomikos ir inovacijų ministras.
Pagal teikiamas naujas nuostatas, investuotojas galėtų būti atleidžiamas nuo valstybinės žemės, išskyrus valstybinę žemę, įtrauktą į laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų, kuriems suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas, nuomos mokesčio, taip pat valstybinė žemė investuotojui galėtų būti parduodama, jeigu kiti įstatymai to nedraudžia.
Pataisomis siūloma numatyti galimybę įstatymų numatytais atvejais investuotojams be aukciono ar konkurso nuomoti ne tik valstybinę žemę, bet ir valstybės valdomų bendrovių žemę (taip pat ją perleisti nuosavybėn), jei tokia žemė gali būti efektyviai panaudota naujų stambių investicijų pritraukimui.
Kaip pažymi iniciatyvos rengėjai, skaičiuojama, kad vienas pagal stambaus projekto investicijų sutartį vykdomas projektas vidutiniškai sukurs 272 darbo vietas, kurių vidutinis darbo užmokestis sieks 2 994 eurus arba 1,4 karto daugiau nei šalies apdirbamosios gamybos srities vidurkis.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
Seniai įrodyta, kad daugiausia darbo vietų sukuria smulkus verslas. Svarbiausia, jis įdarbina silpniausius žmonių sluoksnius, tačiau tam trukdo dideli PVM tarifai tradiciniams verslams. O visos lengvatos iš viršaus skatina korupciją bei investuotojų įtaką politikams. Kažkas turi ateiti į Lietuvą ir atvežti pinigų – tinginių svajonės.