Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) planuoja skirti 20 mln. eurų Modernizavimo fondo investicijų pirmojo Lietuvoje Žaliojo pramonės parko infrastruktūrai vystyti. Šios investicijos padės Lietuvai tapti žaliosios pramonės inovacijų lydere regione, sustiprins pramonės įmonių atsparumą ir užtikrins ilgalaikį šios ekosistemos dalyvių konkurencingumą.
Šiuo metu EIMIN kartu su Inovacijų agentūra atlieka projekto, kuriuo būtų įgyvendinta vienos laisvosios ekonominės zonos ar vieno pramoninio parko infrastruktūros transformacija į klimatui neutralią pramonės ekosistemą, atranką.
„Žaliųjų technologijų plėtra – vienas strateginių šalies prioritetų, todėl planuojamas Žaliasis pramonės parkas – tai konkretus žingsnis į naują Lietuvos pramonės etapą. Juo spręsime regionuose veikiančios pramonės transformacijos, inovacijų ir investicijų pritraukimo ir konkurencingumo didinimo klausimus. Taip pat tai leis sparčiau kurti naujas aukštos kvalifikacijos darbo vietas, padedant Lietuvos pramonės įmonėms pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Pirmas toks projektas
Žaliasis pramonės parkas – tai pirmasis kompleksinis projektas Lietuvoje, kuriame sujungiami žaliosios energetikos ir skaitmeninių sprendimų elementai: nuo išmanių energijos valdymo platformų ir skaitmeninių dvynių iki lankstaus energijos vartojimo. Jis taip pat prisidės prie didesnio užsienio ir vietos investicijų pritraukimo į šias teritorijas, pagerins investicinę aplinką regionuose ir suteiks dar didesnį pagreitį Lietuvos pramonės transformacijai.
Laisvosios ekonominės zonos ir pramonės parkų valdytojų atranką vykdo Inovacijų agentūra. Atrinkus vieną didžiausią potencialą turinčią transformuotis teritoriją, investicijų pasiūlymo projektas bus teikiamas Europos Investicijų Bankui dėl sprendimo finansuoti šį projektą patvirtinimo.
Investicijos Žaliajam pramonės parkui taps pagrindu tolimesnei tokios paskirties parkų ekosistemos plėtrai visoje Lietuvoje. Ateityje planuojama plėtoti regioninius mikro tinklus, kuriuose būtų diegiami proveržio sprendimai – žaliojo vandenilio gamyba, anglies dvideginio surinkimo ir panaudojimo technologijos ir aukštos temperatūros pramoninių procesų elektrifikacija.
„Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva sparčiai išaugino žaliosios energijos pajėgumus ir turi realų potencialą tapti jos eksportuotoja. Todėl šiandien svarbu investuoti į tokius modelius kaip mikro tinklai pramonės zonose, kurie kuria didesnę vertę regionams ir stiprina Lietuvos tarptautinį pranašumą. Šis kvietimas – pirmas realus žingsnis į Lietuvos pramoninių teritorijų transformaciją, paremtą sistemišku ir integruotu požiūriu. Projektuose dėmesys skiriamas praktiškiems sprendimams – nuo efektyvesnio energijos naudojimo iki atsinaujinančios energijos, kaupimo ar atliekinės šilumos dalijimosi”, – sako Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab” skyriaus vadovas Justinas Didika.
Parengta pagal EIMIN pranešimą
