Į naujai išrinktą Seimą šiemet pateko daugiau nei trečdalis Seimo narių iš įvairių Lietuvos regionų. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) naujai Vyriausybei ir Seimui siūlo įvairias priemones, kaip stiprinti šalies regionus, kurie vis dažniau susiduria su ekonomikos lėtėjimu, kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, verslo plėtros ir investicijų pritraukimo iššūkiais.
Šią savaitę Klaipėdoje susitikęs su vietos verslininkais, LPK prezidentas Robertas Dargis suabejojo, ar savivalda šiandien tikrai yra tas darinys,
kuris įkvepia aplink regioną augti ir vystytis verslus, kurtis ir gyventi jaunus žmones. To priežastis, pasak jo, yra savarankiškumo trūkumas.
„Klaipėda yra geras pavyzdys, kaip turėtų judėti visi regionai: kuriami ekonominio proveržio planai, kurie apima ne tik Klaipėdą, bet ir aplink ją esančius miestus ir miestelius. Norint pasiekti, kad savivalda būtų daug aktyvesnė, daugiau savarankiškumo jai turėtų garantuoti įstatymai“, – sako R. Dargis.
LPK prezidento teigimu, dabar pinigai pagal centralizuotą sistemą į savivaldybes ateina iš įvairių asignavimų valdytojų – ministerijų, formuojasi ydinga praktika, neleidžianti aktyviuose regionuose pasiekti proveržio.
„Pavyzdžiui, Energetikos ministerija nusprendžia investuoti į vienus projektus vienoje savivaldybėje, Aplinkos ministerija – į kitus objektus kitoje savivaldybėje ir t.t. Taip dalinant valdytojų pinigus maksimalus rezultatas nėra pasiekiamas, nes procese aktyviai nedalyvauja vietos verslas ir vietos savivalda. Todėl jei kažkurios savivaldos veikia ypač aktyviai, neatimkime iš jų pinigų, kurie dabar dažnai lieka už nubrėžtos ribos“, – kalba R. Dargis.
Šį mėnesį LPK Vyriausybei jau pateikė svarbiausių darbų sąrašą, kuriame vienas iš siūlymų yra susijęs su Lietuvos regionų stiprinimu. Siūloma parengti atskirties tarp regionų mažinimo programą, užtikrinančią esminius regioninės politikos pokyčius: verslo sąlygų gerinimą, investicijų pritraukimą, vietinės darbo jėgos išsaugojimą ir demografinių pokyčių suvaldymą.
LPK manymu, investicijų pritraukimas į regionus turi tapti vienu svarbiausių Vyriausybės prioritetų, o regionų finansavimas turėtų būti glaudžiai susietas su regioninės politikos formavimu ir jos įgyvendinimu, perduodant savivaldybių atsakomybei dalies biudžetinių lėšų valdymą. Taip pat būtina stiprinti savivaldybių administracinius resursus.
Pasak R. Dargio, užsienio valstybėse veikia atskiros valstybės išlaikomos agentūros, kurios aktyviai siekia pritraukti investicijas į atskirus šalies regionus: „Tokioms agentūroms skiriami dideli pinigai, nes jau suvokiama, kad investuotojai nebevaikšto ir nebesisiūlo, o greičiau juos kiekviena šalis tampo į savo pusę kaip paklodę, siekdami įtikinti, kad verslo plėtrai pasirinktų būtent juos.“
LPK naujajam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui išsiuntė laišką, kuriame siūlo svarstyti Regioninės politikos komiteto įsteigimo galimybę. Šio komiteto atsiradimas ir aktyvi veikla ženkliai prisidėtų, siekiant kryptingo ir aktyvaus regioninės politikos formavimo ir koordinavimo nacionaliniu lygiu, sutelkiant finansinius ir valdymo resursus vienoje ministerijoje ir keičiant požiūrį į regionus, kaip asignavimų valdytoją, daugiau galių perduodant savivaldybėms, užtikrinant efektyvų regioninių programų įgyvendinimą, įgyvendinant būtinus pokyčius investicijų pritraukimo, motyvacinių sistemų savivaldybėms sukūrimo srityse.
Vis daugiau dėmesio Lietuvos regionams skiria ir LPK. Dar šių metų rugsėjį konfederacijoje įsteigtas Regioninės politikos komitetas, kuris sieks kryptingo ir aktyvaus regioninės politikos formavimo ir koordinavimo nacionaliniu lygiu, stiprins regionų plėtros tarybų savarankiškumą ir jų glaudesnį bendradarbiavimą su verslo atstovais.
