Vilniaus miesto savivaldybė tęsia kovą su svetimžemėmis rūšimis. Nuo balandžio, vos pasirodžius pirmiesiems Sosnovskio barščių lapams, pradėtas jų naikinimas. Pirmą kartą augalai bus naikinami ir privačiuose sklypuose. Taip pat keliose mokslininkų atrinktose teritorijose ruošiamasi naikinti kanadines ir didžiąsias rykštenes bei invazinius šliužus – ispaninius arionus.
Didžiausi sąžalynai – miesto pakraščiuose
„Svetimžemių rūšių kontrolė – nuolatinis procesas, reikalaujantis sistemingo darbo ir bendradarbiavimo su gyventojais. Nuosekliai mažindami jų plitimą viešosiose ir privačiose teritorijose, galime apsaugoti biologinę įvairovę ir sudaryti sąlygas atsikurti vietinei augmenijai“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio vyriausiasis specialistas Emilis Tamošiūnas.
2025 metais mokslininkai parengė Sosnovskio barščio gausos reguliavimo veiksmų planą Vilniaus mieste. Remiantis juo šiais metais Sosnovskio barščiai planuojami naikinti 169 mokslininkų atrinktose vietose.
Daugiausia Sosnovskio barščių aptikta Vilniaus pakraščiuose – Pilaitės, Fabijoniškių ir Pašilaičių seniūnijose. Jų taip pat randama Naujojoje Vilnioje, Verkiuose, Antakalnyje, mažesniais kiekiais – Paneriuose ir Naujininkuose.
Pirmą kartą augalai bus naikinami ir privačiuose sklypuose
Pasinaudodama Aplinkos ministerijos kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra parengta finansavimo programa svetimžemių rūšių kontrolei, savivaldybė pirmą kartą šiuos pavojingus sveikatai augalus naikins ir privačiose žemėse.
„Tikimės, kad kompleksinis požiūris į invazinių rūšių naikinimą duos rezultatų, nes iki šiol galėjome jas naikinti tik valstybinėje žemėje. Išnaikinus augalus vienoje teritorijoje, jie vėl išplisdavo iš privačių sklypų, kuriuose nebūdavo visiškai išnaikinami“, – pastebi E. Tamošiūnas.
Pasak specialisto, valstybiniuose sklypuose, kur Sosnovskio barščiai naikinami jau keletą metų, rezultatai matomi akivaizdūs – augalų tankis sumažėjęs, o kai kuriuose nedideliuose plotuose – jų visai nebeliko.
Sosnovskio barščiai naikinami taikant kompleksines priemones – augalai kasami, apdorojami herbicidais ir šienaujami. Pasirinkti metodai nekenkia aplinkai, o sunaikinus invazines rūšis teritorijose palaipsniui atsikuria vietinė augmenija.
Sosnovskio barščių naikinimo darbai bus vykdomi iki pat rugsėjo mėnesio.
Nusitaikė ir į kitas rūšis
Pirmą kartą be Sosnovskio barščių, Vilniaus miesto savivaldybė kartu su mokslininkais parengė dar dviejų svetimžemių rūšių naikinimo planus – kanadinių ir didžiųjų rykštenių bei ispaninių arionų. Rengiamas ir uosialapių klevų naikinimo planas.
Rykštenių naikinimą planuojama pradėti jau šiemet. Jos bus šienaujamos, iškasamos, o ten, kur įmanoma, žemė bus ariama ir augalai naikinami herbicidais. Svetimžemiai augalai bus naikinami mokslininkų atrinktose vietose valstybinėje žemėje ir ten, kur gautas visų sklypo savininkų sutikimas – privačioje žemėje.
Rykštenės plinta labai greitai, nes jų sėklas plačiai išnešioja vėjas, o vaisiai byra ilgą laiką – nuo rudens iki pavasario. Nepradėjus jų naikinti, šie augalai vis labiau plinta ir išstumia vietines rūšis.
Daržininkų siaubas
Šiais metais Vilniuje bus naikinamas ir labai sparčiai plintantis invazinis šliužas – ispaninis arionas. Tai tikras daržininkų siaubas, nes šie šliužai itin mėgsta įsisukti į daržus ir sunaikina derlių.
Daugiausia šių šliužų aptinkama rytinėje ir pietinėje miesto dalyse – Naujosios Vilnios, Panerių, Grigiškių ir Verkių bei Antakalnio seniūnijose. Tai vietovės, kuriose vis dar gausu individualių namų ir sodų bendrijų, todėl šliužai ten ypač sparčiai plinta.
Vietomis viename kvadratiniame metre galima aptikti apie 30 šliužų. Atsižvelgiant į tai, kad vienas individas gali padėti iki 400 kiaušinėlių, populiacija gali eksponentiškai plėstis ir per trumpą laiką padaryti didelę žalą.
Atsižvelgiant į rezultatus ateityje planuojame naikinti ir visame Vilniaus mieste.
„Kviečiame ir skatiname visus gyventojus prisidėti prie svetimžemių rūšių naikinimo. Ypač šliužų – rinkite juos, naikinkite druskos tirpalu, uždenkite komposto dėžes, kad ten nesiveistų. Neauginkite gėlynuose rykštenių ar lubinų, nors šie augalai labai ir gražūs. O jei jūsų prižiūrimoje teritorijoje yra rykštenių ar lubinų, nušienaukite juos dar prieš augalams subrandinant sėklas. Lubinus reikėtų šienauti birželį, o rykštenes – liepą“, – ragina gyventojus E. Tamošiūnas.
Taip pat labai svarbu nepilti žaliųjų atliekų gamtoje, nes būtent taip išplito daugelis invazinių augalų.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės pranešimą
