Dvejus metus, kol karantinas buvo apribojęs bendravimą, daugelis tarptautinių konferencijų, organizuojamų Vilniuje, vyko virtualiai, hibridiniu būdu ar buvo visai atidėtos. Šiemet vien per pusmetį Vilniuje organizuota apie 100 tarptautinių konferencijų ir kongresų, kurie sukvietė daugiau nei 10 tūkstančių skirtingų sričių profesionalų iš viso pasaulio. Dar didesnis jų skaičius suplanuotas rudenį.
Daugiausiai konferencijų suorganizavo įvairios mokslo institucijos, visuomeninės organizacijos, verslo bei mokslo asociacijos, kurios popandeminiu laikotarpiu tapo pagrindiniu konferencijų turizmo atsistatymo varikliu. Artimiausiu metu Vilnius suburs stipriausius Europos paleopatologus, kurie aptars ir tarptautinio pripažinimo sulaukusį Gedimino kalno palaikų tyrimą.
Nuo pandemijų kentėjo protėviai, su jomis susidurs ir ateinančios kartos – įsitikinęs paleopatologas prof. Rimantas Jankauskas, kuris apie senovės žmonių ligas kalbės rugpjūčio 25-29 dienomis Vilniuje vyksiančioje Europos Paleopatologų asociacijos konferencijoje „Paleopatologija ir jos poveikis medicinai ir visuomenei“. Per 200 mokslininkų iš viso pasaulio sutrauksiantis renginys – ženklas, kad po pandemijos suvaržymų į sostinę grįžta didžiosios tarptautinės konferencijos, o tai, kad Vilnius pasirinktas tokio masto konferencijai – lietuvių mokslininkų grupės, vadovaujamos antropologo, biomedicinos mokslų daktaro R. Jankausko, pripažinimas ir įvertinimas mokslo pasaulyje.
Dabarties selfiai nusileidžia XIX a. nuotraukoms
Profesorius R. Jankauskas sako, kad kiekvienai visuomenei įdomus ir svarbus jų protėvių gyvenimas. Susidomėjimo Lietuvoje sulaukė jo vadovaujamų tyrimų metu identifikuoti Dubingių Radvilų, Vilniaus Katedroje rastų Alberto Goštauto bei vyskupų, taip pat Gedimino kalne atkastų 1863-1864 m. sukilėlių, tarp kurių – Kosto Kalinausko ir Zigmanto Sierakausko palaikai.
„Gedimino kalno palaikų tyrimas sulaukė tarptautinio pripažinimo: bendradarbiaujame su kolegomis ispanais iš Granados universiteto – jie tobulina mūsų panaudotą metodiką, kai kaukolė sugretinama su žmogaus portretu. Taip mes tiksliau atstatėme Zigmanto Sierakausko portretą, nes anksčiau paplitusi jo nuotrauka dar tais laikais buvo retušuota: padailinti veido bruožai. Tik XIX a fotografijos moksliniams tyrimams yra palankesnės, nes mūsų selfiai ir nuotraukos telefonu iš arti iškraipo veido proporcijas. Ir nors savų fotografijų kiekvienas turime daug, bet, nelaimės atveju, palaikų identifikavimui jos gali nelabai pasitarnauti“, – teigia prof. R. Jankauskas.
Nors Lietuvos istorinės asmenybės rugpjūčio 25-29 dienomis Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „Paleopatologija ir jos poveikis medicinai ir visuomenei“ aptarinėjamos nebus, tačiau nemažai pranešimų joje bus skirta praeities infekcinių ligų epidemiologijai, analitinių metodų, kuriais nustatomos senovės žmonių ligos, progresui.
„Visais istoriniais laikotarpiais buvo pandemijų ir epidemijų, žmonės kentė nuo maro ir tuberkuliozės, tad mūsų karta nėra išskirtinė. Tikimės, kad susidomėjimo sulauks mūsų, lietuvių mokslininkų, pranešimai: apie XV a. Vilniuje diagnozuotą marą, apie II pasaulinio karo belaisvių, kurių palaikai atkasti buvusiose koncentracijos stovyklose, keistą dantų patologiją, apie geležies amžiaus Lietuvos gyventojų mitybos įpročius, apie masinėse kapavietėse Vilniuje rastų Napoleono armijos kareivių mitybą ir jos reikšmę jų gyvenimo kokybei“, – vardija profesorius.
Vilnius turi ką pasiūlyti konferencijų organizatoriams
Po pasaulį sukausčiusios pandemijos apribojimų daugelis tarptautinių konferencijų buvo atidedamos arba vykdavo nuotoliniu būdu, tad šią vasarą mokslo ir verslo bendruomenė į Vilnių sugrįžta po dviejų metų pertraukos. „Vilnius turi ką pasiūlyti konferencijų planuotojams: nuo tradicinių iki modernių ir neįpareigojančių erdvių, nuo viešbučių konferencijų salių iki istorinių menių miesto centre ar gamtos apsuptyje. Tikimės, kad ši ir kitos konferencijos padės įtvirtinti sostinės kaip aukšto lygio akademinio miesto įvaizdį tarptautinėje erdvėje“, – teigia oficialios Vilniaus miesto plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.
„Vilnius kol kas yra nedidelių konferencijų miestas. Atsiradus moderniam naujam Vilniaus kongresų centrui, galėtume konkuruoti jau visai kitame lygyje ir į Lietuvos sostinę pakviesti dar daugiau tarptautinių renginių”, – sako I. Romanovskienė.
Profesorius R. Jankauskas teigia, kad tai, jog konferencijai buvo pasirinktas Vilnius, nėra atsitiktinumas. „Viskas priklauso nuo lietuvių mokslininkų matomumo, nuo mūsų mokslinių publikacijų, kontaktų su kolegomis bei autoriteto tarptautinėje bendruomenėje. Todėl džiaugiamės sulaukę siūlymo surengti mokslinę konferenciją. Ir nors daug kam atrodo, kad įvairūs tyrimai turi įtakos tik mokslininkų bendruomenei, vis dėlto, istoriniai tyrinėjimai svarbūs mums visiems, nes visuomenę domina informacija apie mūsų protėvius. Juk sakoma, kad tie, kurie nesimoko iš istorijos, kartoja istorijos klaidas“, – teigia prof. R. Jankauskas.
Planuojamos tarptautinės konferencijos ir kongresai renginių organizatoriams ir svetingumo sektoriui garantuos papildomų pajamų, mokslo ir verslo bendruomenei – žinių, investicijų, ryšių bei tarptautinį pripažinimą, o miestui – tarptautinį žinomumą ir pajamų iš surinktų mokesčių.
Pasak konferencijų organizavimo agentūros „Seven tips“ vadovės Jurgitos Jurkonienės, ši konferencija – itin aukšto lygio renginys, į kurį susirinks mokslininkai ne tik iš Europos, bet ir iš Amerikos, Azijos, Afrikos. Mūsų tikslas ne tik suorganizuoti sėkmingą renginį, bet ir padaryti viską, kad konferencijos dalyviai išsivežtų pačią geriausią patirtį ir norėtų čia sugrįžti“, – teigia J. Jurkonienė.
