D. Vanhara. K. Starkevičiaus prisipažinimas nėra nei garbingas, nei sąžiningas

Pakalbėkime apie šiandienos (2026-04-29) „bombą“ – buvusio ministro ir buvusio TS-LKD partijos Seimo nario Kazio Starkevičiaus prisipažinimą apie paimtą kyšį.

Gražu žiūrėti, kaip iš karto buvo visu pajėgumu pajungta K. Starkevičiaus „balinimo“ mašina. Ir „labai garbingas poelgis“, ir „labai drąsu“, ir t.t. ir pan. Žinot, beveik ašarą netgi nubraukiau beskaitydamas. Kažin, nežinote, kada K. Starkevičiui ordiną įteikinės? Nes spauda kaip tai nepraneša šios aplinkybės.

O šiaip tai siūlyčiau netikėti jokiais Kazio Starkevičiaus atgailavimais. Ne sąžinės priekaištų kamuojamas nusprendė prisipažinti. Neprisipažino nei tuomet, kai teisėsauga išsiaiškino šią galimai nusikalstamą schemą.

Neprisipažino ir tuomet, kai teisėsauga pas jį kratas atliko. Ir iš Seimo iš karto nesitraukė. Iš Seimo nusprendė pasitraukti tik tuomet, kai jau prasidėjo Seimo pavasario sesija ir kai, labai tikėtina, kad sužinojo, jog generalinė prokurorė ketina kreiptis į Seimą dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo.

O va kas būna, kai generalinė prokurorė pasikreipia į Seimą, galite pamatyti iš Skvernelio istorijos, kuris mandato neatsisakė. Seimui pateikiamas teisinis dokumentas, kuriame detaliai nurodyta, ir kuo įtariamas (ne tik straipsnis), ir kaip galimai nusikalstami veiksmai pasireiškė, kokie įrodymai galimai įrodo kaltę, ir taip toliau ir panašiai.

Todėl Partija veikė pagal iš anksto nuo Kristijono Bartoševičiaus laikų atidirbtą schemą, kai iš karto yra atsisakoma Seimo nario mandato, tuomet nebėra poreikio gen. prokurorei kreiptis dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo, vadinasi, Seimas, o tuo pačiu – ir žiniasklaida bei visuomenė apie nieką nėra informuojama.

Lygiai taip pat ir „noras prisipažinti“ atėjo tik dabar, praėjus pusmečiui nuo ikiteisminio tyrimo realizavimo pradžios. Kai Kazio Starkevičiaus advokatams (gynėjams), greičiausiai, jau buvo sudaryta galimybė susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos. Ir kai buvo galiausiai suprasta, kad strategija „nepažįstu aš tų draugų“ nepaeis, kaip ir nepaeis strategija apie „paskolas butui Nidoje pirkti“.

Ir ne, mano asmenine nuomone, šis prisipažinimas buvo pateiktas ne tik siekiant turėti lengvinančią aplinkybę „prisipažino ir nuoširdžiai gailisi“ bei „padėjo atskleisti nusikalstamą veiką“, o siekis izoliuoti savo teisinę atsakomybę nuo gerokai rimtesnių nemalonumų.

Kaip jau ne kartą pranešė žiniasklaida, paminėtą galimai nusikalstamą schemą galimai vykdė ginkluotų banditų nusikalstamas susivienijimas (mafija).

Jei ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyta, kad K. Starkevičius žinojo ar turėjo žinoti, kad bendrininkauja su šaunamaisiais ginklais ginkluotu nusikalstamu susivienijimu, patikėkite, kyšio paėmimas būtų mažiausia K. Starkevičiaus problema šiuo atveju.

Už 20 t. EUR kyšio paėmimą, dėl kurio jis prisipažino šiandien, jam grėstų iki 8 metų pagal BK 225 str. 3 d. Kaip pirmą kartą teisiamas, prisipažinęs, gali tikėtis gauti kokius 4 metus.

Bet jei būtų nustatytas jo bendrininkavimas su ginkluotu nusikalstamu susivienijimu – jau tuomet atsakomybė būtų taikoma pagal BK 249 str. 2 d., kuri numato laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Jaučiate skirtumą?

Taigi, man šiandieninis prisipažinimas yra kur kas panašesnis į siekį „uždaryti“ jo atžvilgiu vykdomą tyrimą tik į kyšininkavimo apimtį. Kad maždaug, gerai gerai, prisipažįstu, viskas, baigiam, daugiau nieko dėl manęs nebetirkite.

Antras momentas – žinant, kad Kazys Starkevičius buvo ministru ir vienu turtingiausių Seimo narių, milijonierių, 20 t. EUR kyšio suma kaip tai labai kukliai atrodo.

Ar tikrai ministras – milijonierius sutiktų dalyvauti galimai nusikalstamoje schemoje, kurioje, kaip skelbiama, kyšių sumos viršijo milijoną eurų, už kyšio sumą, kuri jam – smulkioms išlaidoms?

Ar vėlgi, šiuo prisipažinimu nėra siekiama izoliuoti ikiteisminį tyrimą tik į galimai paimtą 20 t. EUR kyšį? Turint tikslą, kad daugiau niekas nebetirtų kitokių sumų?

Trečias momentas – o kyšį / kyšius jis ėmė kam? Sau ir tik sau? Nes žinote, čia irgi gali būti labai esminė aplinkybė. Nes jei paaiškėtų, kad kyšį / kyšius ėmė ne tik sau, bet ir Partijai, tai tuomet į teisiamųjų suolą sėstų ir Partija, kaip juridinis asmuo.

Kaip nutiko ir Eligijaus Masiulio bei Vytauto Gapšio atvejais, kai nuteistos buvo ir Liberalų sąjūdžio bei Darbo partijos.

Taigi ne, tai joks ne „garbingas poelgis“ ar tuo labiau joks ne „sąžinės prabudimas“.

***

Dar vienas niuansas: Kazys Starkevičius nepertraukiamai buvo Seimo nariu nuo 2004 metų. Jei jis 2024 metais tiesiog būtų nesibalotiravęs į Seimą, jam, remiantis Seimo statuto 15(5) straipsnio 2 dalimi, būtų priklaususi teisė į 6 mėnesių Seimo nario atlyginimo išeitinę išmoką. Kas būtų daugiau, nei 20 t. EUR kyšis, dėl kurio jis dabar prisipažino. Tokią pačią teisę jis būtų turėjęs ir tuo atveju, jei būtų išbuvęs Seimo nariu iki 2028 metų, bet 2028 nesibalotiravęs ar neišrinktas.

Tai norite pasakyti, kad Kazys Starkevičius atsisakė Seimo nario mandato ir, kartu, visiškai teisėtos galimybės gauti didesnę nei 20 t. EUR išeitinę išmoką vien tam, kad dabar galėtų ramiai prisipažinti paėmęs 20 t. EUR kyšį bei šį kyšį atiduoti STT? Čia tai norima pasakyti?

Dovanokite, bet jei aš tokią istoriją papasakočiau savo į 3 klasę einančiai dukrai, net ji tuo nepatikėtų.

***

Dar vieną niuansą prie Kazio Starkevičiaus istorijos prisiminiau.

Kažkada, labai senai, prieš labai daug metų, rašydamas kažkokį savo straipsnį, ar gal ir monografiją, knisausi po įvairias teisės mokslo duomenų bazes, ieškodamas medžiagos savo vienai publikacijai. Ieškojau mokslinės medžiagos pagal įvairius man reikalingus reikšminius žodžius, ir pagal šiuos reikšminius žodžius man atsitiktinai išmetė vieną mokslinę publikaciją.

Ši publikacija nebuvo niekaip susijusi su mano rašomo darbo tema, todėl jos niekaip nei išsisaugojau, nei ja kažkur rėmiausi ar išnašose nurodžiau, todėl dabar nebegaliu jos atsekti. Bet tuo metu ji man kažkiek pasirodė įdomi, todėl ją perskaičiau.

Tai buvo JAV mokslininkų atliktas tyrimas iš kriminologijos srities (kriminologija – mokslas apie nusikalstamumą), kuriame buvo tirti policijos pagauti nuo alkoholio apsvaigę automobilių vairuotojai.

Ir šio JAV mokslininkų atlikto tyrimo išvada buvo tokia, kad, iki to momento, kol policija pagauna konkretų nuo alkoholio apsvaigusį vairuotoją, toks vairuotojas, iki kol jį pagauna policija, vidutiniškai apsvaigęs nuo alkoholio pravairuoja dar 97 kartus.

Dar kartą visų atsiprašau, šį mokslinį tyrimą skaičiau labai senai, prieš daug metų, niekaip jo neišsisaugojau, savo paties moksliniuose darbuose šiuo tyrimu nesirėmiau, todėl dabar negaliu jo atsekti, nors suprantu, kad dabar visiems labai smalsu būtų šį mokslinį tyrimą perskaityti.

Autorius yra teisininkas, advokatas, Nacionalinio susivienijimo pirmininko pavaduotojas