Seimas, atsižvelgdamas į generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pranešimą ir Seimo nario Sauliaus Skvernelio viešą pareiškimą, sutiko, kad jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė.
Už Seimo nutarimą „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Saulių Skvernelį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ balsavo 102, prieš buvo vienas, susilaikė du Seimo nariai.
Seimo narys S. Skvernelis balandžio 14 d. Seimo posėdyje paprašė nesudaryti tyrimo komisijos ir patvirtino sutinkantis, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta. Tą dieną generalinė prokurorė N. Grunskienė Seimo nariams pranešė, kad Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamente organizuojamas ir kontroliuojamas Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo, prekybos poveikio, papirkimo ir kitų nusikalstamų veikų.
„Įtariama, kad gautus kyšius organizuotoje grupėje kartu veikiantys asmenys pasidalindavo tarpusavyje ir siekdami palankumo per tarpininkus perduodavo politikams, tarp jų ir S. Skverneliui“, – sakė N. Grunskienė.
Generalinė prokurorė pranešė kad siekiant tęsti ikiteisminį tyrimą ir priimti pagrįstą procesinį sprendimą dėl tyrimo baigties, būtinas kompetentingos institucijos leidimas patraukti Seimo narį S. Skvernelį baudžiamojon atsakomybėn.
Nutarimas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą


























Nesupratau, ar I.Vėgėlė galimai siekia panašių tikslų, kaip Tomaševskio partijos atstovai Seime?
“I. Vėgėlė: gaila, kad A. Veryga nemato būtinybės telktis Su Lrytas kalbėdamas I. Vėgėlė sakė apgailestaujantis, kad A. Veryga nenori telktis, o sprendimą esą priėmė Lenkų rinkimų akcijai už akių. „Gaila, kad A. Veryga nemato būtinybės telktis, veikti panašių tikslų siekiantiems politikams. Jis mato tą frakciją kaip politinės partijos įrankį. Taip nutiko ir šiuo atveju – A. Veryga pasitarė savo partijoje ir pasakė, nors LLRA-KŠS apie tai net nežinojo“, – situaciją komentavo I. Vėgėlė…” lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/04/16/news/seime-permainu-vejai-netrukus-susiformuos-nauja-frakcija-o-koalicija-praras-du-narius-42070193
Manau, pagrindinis rinkiminis klausimas I.Vėgėlei turėtų būtų, ar Lietuvoje yra tautinių mažumų gyventojų šios sąvokos teisine prasme? Deja, lrytas.lt to nepaklausė…
o kokia šios sąvokos teisinė prasmė?
Niekas jo Seime net nepaklausė, ale, kaip tu dabar čia įklimpai. Antai. kai, būdamas premjeru, Lenkijos ordinui perdavei Vilniui priklausančią pranciškonų bažnyčią su vienuolynu, tai, regis, net šuo nesulojo…
Teisiškai tautinė mažuma – tai tautos prigimtinės žemės gyventojai, kai toka jų žemė istoriškai yra tapusi didesnės tautos valstybės teritorija.
Tai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo aišku. O tikrovėje labai daug painiavos ir pilkų vietų. Pajudinus bus įsivelta į nesibaigiančius ginčus, ir kalbu ne apie Lietuvą, o plačiai. Pvz., pamėgink tai pajudinti Balkanuose, Kaukaze, o jau Azijoje… Ir kaip, pvz., vertinti, jei vietiniai gyventojai, autochtonai, nutautėjo ir priėmė kitą tautinę tapatybę? Pvz., kalbu apie taip vadinamus Lietuvos lenkus. Jie iš esmės yra sulenkėję lietuviai. Taigi, hie gyvena savo etninėse žemėsi, tik pakeitė savo etninę tapatybę.
Ką čia porinate logiškai nei šį, nei tą – lyg turgaus politikierius. Savo tautybę pakeitė ne jie patys laisva valia, o ji buvo lietuviškims žmonėms primesta šimtus metų valdžiusių svetimųjų lenkų, rusų valdžios ir per bažnyčią.
paskaityk Šatrijos Raganos užrašus, kurie čia Alke paskelbti ir. pamatysi, kad buvo lietuvių, išsižadančių savo tapatybės, persimetančių į lenkus. Nereiia visko versti kitiems
Skverneli, Skverneli, kaip mane nuvylei , sunku įsivaizduoti. Taip tavimi tikėjau, o pasielgei , kaip tikras bolševikmečio kelių inspektorius – milicininkas.
Ar tikėjai dėl to, kad Nijolei Sadūnaitei, paklaususiai ,,Kur mergaitė ?”, pasakė, kad ,,jūsų kalboj nėra nė vieno žodžio tiesos” ?
Valstybei besivystant normaliomis, ne karo meto sąlygomis, kai jos keli ministrai pirmininkai, ministrai ar kiti aukšti pareigūnai tampa įtariamaisiais dėl turto grobstymų ar kitų korupcinių nusikaltimų, tuomet reikia pripažinti, kad korupciniai nusikaltimai plačiai išplitę. Paprastai taip nutinka vadinamosiose “bananinėse respublikose”.Galim kažko paklausti: “Kas į tokią padėtį valstybę nuvairavo?” Juk ne stichiškai tai vyko, bet parlamentiniu būdu. Parlamente įsitvirtino partijos–brigados. Ir eiliniai seimo rinkimai čia nieko nepadės.
Blogiausia tai, kad ne turto grobstymas yra blogiausias šių brigadų nusikaltimas. Jie griauna valstybę ir naikina šios valstybės steigėją – lietuvių tautą.
Tai buvo sarkazmas . Arba stipri ironija.
Labai jau stipri.
Baigiam juokus. Tokie veiksmai yra Tėvynės, valstybės išdavimas. Bausmė , kaip valstybės veikėjui , pati griežčiausia.
Taip. Bet tada reiktų taip nubausti gal kas trečią tokį veikėją .
Iš trijų vienas sėdi , o du dirba Tėvynei. Neblogas santykis.