Rambyno landšaftinio draustinio pagrindu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo įkurtas Rambyno regioninis parkas, kuriame saugomas Nemuno žemupio kraštovaizdis su senvaginiais ežerais (Bitežeriu, Juodežeriu, Merguva) Ragainės vingio kilpa, Vilkyškių moreninis kalvagūbris su eroziniu palikuoniu – Rambyno kalnu, vertingos Rambyno miško ir Nemuno pievų (augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų visumą su tarpusavio ryšiais) biocenozės.
Rambyno regioninio parko gamtinės vertybės
Apibūdinant Rambyno regioninio parko gamtines vertybes visada tenka kalbėti apie dvi dideles ekosistemas. Tai Šereiklaukio mišką ir Ragainės vingio užliejamas Nemuno pievas. Abu šie gamtos dariniai yra įtraukti į Europinės svarbos buveinių apsaugai skirtų teritorijų (BAST) tinklą „Natura 2000“.
„Natura 2000“ yra visas Europos Sąjungos (ES) šalis apjungiantis specialių saugomų teritorijų tinklas, kurio pagrindinis tikslas – išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines ir augalų bei gyvūnų rūšis. Tinklas buvo įkurtas dar 1992 m. (gegužės 21 d.).
Tuo metu ES buvo priimta Paukščių ir Buveinių direktyvą, kuri buvo paremta Europos gamtos išsaugojimo politikos susitarimais, privalomais visoms šalims narėms.
Šiuo metu Europoje yra beveik 28 tūkstančiai „Natura 2000“ tinklui priklausančių teritorijų. Jos sudaro apie 18 proc. bendrijos sausumos ir 10 proc. jūrų ploto, o jų bendras plotas viršija 1 milijoną kvadratinių kilometrų.
Svarbios gamtinės teritorijos
Lietuvoje iki šiol yra patvirtintos 84 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 481 buveinių apsaugai svarbi teritorija, (įskaitant vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos bruožus). Bendrai jos užima net apie 13 proc. šalies ploto.
Šereiklaukio miškę yra išskirtos 8-ios svarbios, nykstančios šio tinklo miškų buveinės: vakarų taiga, plačialapių ir mišrūs miškai, pelkėti lapuočių miškai, skroblynai, griovų ir šlaitų miškai, sausieji ąžuolynai, pelkiniai miškai ir aliuviniai miškai.
Vykdant miško gyvūnų, kaip juodosios meletos, jerubės, didžiosios miegapelės, šikšnosparnių stebėseną Šereiklaukio miške, galima teigti, kad šio miško ekosistema yra stabili. Juodųjų meletų gausa miške rodo, kad jų gyvenimo aplinka gera, o juk ji yra pirminis paukštis, skatinantis ir kitų paukščių bei žinduolių gausą.
Juodoji meleta, išsikalusi uoksą, jame peri tik vienus metus, kitais metais kalą kitą, o paliktuose uoksuose apsigyvena kiti gyvūnai. Tiriant šikšnosparnius Rambyno regioninio parko teritorijoje yra rastos 8-ios jų rūšys, iš kurių penkios yra įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą.
Šereiklaukio miško vertingumas gamtiniu požiūriu
Yra ir daugiau požymių, rodančių Šereiklaukio miško vertingumą gamtiniu požiūriu. Jame rasta didžioji miegapelė, kuri laikoma visaverčio lapuočių ar mišraus miško indikatoriumi. Šio mažo gyvūnėlio buvimas miške simbolizuoja nepažeistą ekologinę pusiausvyrą, gausią biologinę įvairovę ir subalansuotą gamtos išteklių naudojimą.
Ragainės vingyje yra išskirtos keturios „Natura 2000“ pievų augalų bendrijos: stepinės pievos (turtingos augalų rūšių, sutinkamos saulėtose sausose vietose), eutrofiniai aukštieji žolynai (žolynai, kurie mėgsta trąšią, daug azoto turinčią dirvą), aliuvinės pievos (augančios ant upių suneštų dirvožemių), šienaujamos mezofitų pievos (jose auga augalai mėgstantys vidutinio drėgnumo dirvožemį).
Lietuva yra geografinėje platumoje, kurioje žemės naudojimas ir priežiūrą yra itin svarbi. Jei žemės neartume ar nešienautume pievų, po kurio laiko ten savaime užaugtų miškas. Pievų augalų bendrijoms ir jose gyvenantiems gyvūnams labai svarbus yra šienavimas.
Nešienaujant pievų keičiasi jų bendrijų rūšinė sudėtis, prasideda krūmijimo procesai. Tai reikšmingai keičia gyvūnijos, ypač paukščių, gyvenimo sąlygas. Iš tokių pievų pasitraukia griežlės, putpelės, stulgiai, meldinės nendrinukės ir kitos pievose gyvenančios paukščių rūšys. Todėl yra labai svarbu, kad pievos būtų šienaujamos.
Parengta pagal Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos pranešimą
