Gabrielės Petkevičaitės-Bitės apdovanojimuose: pagarba Lietuvos šviesuoliams ir negarbingas išsišokimas

Kovo 30 d. Panevėžio kultūros centre įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti teigiamus sumanymus, brandinančius visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Tai yra paskatinimas, skiriamas už visuomeninę veiklą, geranoriškus darbus.

2026 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“ įteikė ir šiltą žodį laimėtojams tarė Seimo Pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė.

Vaizdo sveikinimą perdavė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, taip pat susirinkusius pasveikino Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos narys Antanas A. Jonynas ir Panevėžio miesto savivaldybės merė Loreta Masiliūnienė.

Muzikiniu akordu renginį pradėjo Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“. Laimėtojus pristatė Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris.

Trys apdovanotieji parodė nepagarbą apdovanotojams

Šių metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio įteikimo iškilmėse nuskambėjo ne tik padėkos žodžiai, bet ir demonstratyvus akibrokštas.

Trys apdovanotieji – poetas ir vertėjas Marius Burokas, poetas, žinomas ir kaip Šūdvabalio premijos įkūrėjas Gytis Norvilas bei rašytoja Kotryna Zylė – atsisakė paspausti ranką apdovanojimus teikusiai Seimo Pirmininko pavaduotojai Aušrinei Norkienei.

Vienas iš jų taip pat atsisakė priimti medalį iš jos rankų – apdovanojimą jam įteikė Panevėžio miesto merė. Tačiau būtina aiškiai pabrėžti: nei vienas iš šių laureatų apdovanojimo neatsisakė – visi jie medalį priėmė.

Nepaisant to, dalyje žiniasklaidos, įskaitant ir LRT informacines laidas, buvo paskleista melaginga žinia, esą šie asmenys atsisakė apdovanojimų. Toks teiginys neatitinka tikrovės ir iškreipia pačio įvykio esmę.

Apdovanojimo atsisakyta nebuvo, buvo viešai parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos Seimui ir jo atstovei – poelgis, kuris apdovanojimų iškilmėse, skirtose pagerbti Lietuvos šviesuolius buvo nederamas ir skaldantis.

Toks išsišokimas ne tik nustelbė pačią apdovanojimo prasmę, bet ir  privertė susimąstyti: ar asmeninės politinės nuostatos turėtų būti reiškiamos ten, kur turėtų vyrauti pagarba ir bendrystė?

2026 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“ už parlamentarizmo papročių puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą gavo:

Mėčislovas Raštikis

Aktyvus visuomenininkas, daugiau nei tris dešimtmečius nuosekliai ugdantis jaunimą, puoselėjantis Klaipėdos krašto istorinę atmintį. M. Raštikio sumanymu atkurta lakūno Stepono Dariaus gimtinė ir įkurtas muziejus, tapęs svarbiu regiono kultūros ir pilietiškumo centru, kuriame rengiami tradiciniai „Lituanicos“ skrydžio atminimo renginiai.

Mėčislovas Raštikis yra ir skautiškos veiklos Klaipėdos rajone pradininkas: jis įkūrė pirmąją rajono skautų draugovę, dvi kadencijas vadovavo Lietuvos skautijai, prisidėjo prie Lietuvos skautijos priėmimo į Pasaulio skautų organizaciją.

Mėčislovas Raštikis – šviesuolis, ugdantis atsakingą Lietuvos ateitį.

Vanda Stonienė

Smalininkų bendruomenės pirmininkė, skatinanti miestelio pažangą, kasmet rengianti pilietiškumo akcijas, socialinius projektus. Renginyje „Pilietiškiausias smalininkietis“ iškilmingai dovanojant valstybės vėliavas pagerbiami aktyviausi miestelio gyventojai, medelių sodinimo talkose sutelkiami ne tik Smalininkų, bet ir Viešvilės žmonės.

O kur dar kasmetinė „Nemuno šventė“, „Viešvilės miestelio diena“ ir kiti išskirtiniai, vietos kultūrinę ir istorinę tapatybę puoselėjantys Vandos Stonienės sumanymai.

Ji įkvepia prasmingoms veikloms Smalininkų ir Viešvilės gyventojus.

Petras Vaitiekūnas

Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, fizikas ir… tapytojas.

„Ką reiškia būti XXI amžiaus Lietuvos kasdienybės patriotu? Paprastai: nepasiduoti nevilčiai, kad ir kaip būtų sunku, išlaikyti ir dar atkakliau dirbti, įgyvendinant asmens laisvės, demokratijos, teisės viršenybės vertybes, kurias deklaravome Kovo 11-ąją ir apgynėme Sausio 13-ąją,“ – sako Petras Vaitiekūnas.

Svarbiu šiandienos iššūkiu Petras Vaitiekūnas laiko pilietinės visuomenės ugdymą ir Ukrainos europietiškų šaknų paieškas mūsų bendrojoje istorijoje. Jis vis dar aktyviai tebevykdo žmogiškąją diplomatiją Ukrainoje.

Rimantas Gorys

Kraštotyrininkas, tyrinėtojas, Nepriklausomybės akto signataro Romualdo Ozolo palikimo saugotojas, į Bazilionus Šiaulių rajone pervežęs apie 15 tūkstančių Ozolo surinktų knygų, taip pat filosofo rankraščius, įrašus, Sąjūdžio periodiką, dokumentus, stenogramas, nuotraukas ir kt.

Šis išskirtinis rinkinys tapo Romualdo Ozolo lituanistikos centru, o Rimantas Gorys – pagrindiniu šio centro žmogumi, kuriam rūpi ne tik R. Ozolo, bet ir vienuolių bazilijonų, kitų kraštiečių įpaminklinimas ir atminimo išsaugojimas.

Jis – Romualdo Ozolo lituanistikos centro ir paramos fondo vadovas.

Už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą:

Vitalija Daugėlienė

Panevėžio „Vilties“ progimnazijos istorijos mokytoja, kultūros veiklų sumanytoja ir žmogus, tikintis vaikų kūrybingumu.

„Malonumą šiame darbe teikia galimybė pažadinti norą domėtis savo istorija, ugdyti sąmoningus piliečius. Džiugina, jog moksleivius žavi galimybė istoriją papasakoti piešiniu, eilėmis, daina ar filmu. Kūryba istorijoje motyvuoja mokinius ir ugdo pilietiškumą“, – sako mokytoja Vitalija.

Istoriją mokiniams ji atveria per patirtį raikant naminės duonos kepalą ar mušant sviestą klasėje. Vaikų kūrybiškumą Vitalija ugdo ir įkurtoje studijoje „Dailiapirščiai“.

Ji – mokytoja, savo žinias ir gebėjimus nuolat gerinanti ir dosniai atiduodanti.

Sandra Atkočiūtė

Profesionali stiklo menininkė, jau 15 metų įtraukianti ir užkrečianti stiklo magija visus, norinčius perprasti jo paslaptis. Jos „Stiklo namai“ nuolat pilni lankytojų ne tik iš Kazlų Rūdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio šalių. Visi, atsidūrę stiklo meno laboratorijoje, patiria ypatingą kūrybos džiaugsmą.

„Su džiaugsmu dovanoju savo pamokas vaikams iš nepasiturinčių šeimų, pensininkams ar atskirtį patiriantiems žmonėms. Per meną ir kūrybinį procesą skatinu pažinti Lietuvą ir lietuvišką savastį, didžiuotis mūsų kultūra ir jos išskirtinumu”, – sako menininkė.

Ji stiklo spalvomis teikia kūrybos džiaugsmą.

Ramutis Petniūnas

Žinomas meno, istorijos ir kitų kultūros artefaktų rinkėjas, daugiau nei 30 metų kaupiantis lietuvių liaudies meno, antikvarinių knygų, Lietuvos senosios dailės, modernios skulptūros ir fotografijos kolekcijas. Ramutis Petniūnas nelaiko savo rinkinių paslėpęs po devyniais užraktais, jis yra nuolatinis nacionalinių ir krašto muziejų ar bibliotekų rengiamų parodų kuratorius.

Nuolatinis grožio ir vertybių ieškojimas atvedė Ramutį į Stelmužę, kur jis ėmėsi labdaringos veiklos: įsigijo apleistą dvarą, rengia jame išskirtinį muziejų, padovanojo Stelmužės varpinei naują varpą. Įkvepiančiomis idėjomis, asmeniniais ištekliais bei profesionalia kultūrine veikla Ramutis tarnauja ne tik Zarasų kraštui.

Jis – kultūrinės veiklos rėmėjas.

Penkių knygų vaikams ir jaunimui autorė, viena iš literatūros šventės „Vaikų knygų sala“ sumanytojų ir rengėjų.

Už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje:

Laima Žemaitienė

Mokytoja, keturių vaikų mama, Maltos ordino savanorė.

„Kai išgirdau popiežiaus Pranciškaus kvietimą eiti pas mažiausius, eiti į paribius, tuomet ir gimė mano kelias link senelių, ligonių, pačių mažiausių“, – prisipažįsta Laima.

Nuo 2015 metų ji vadovauja Pivašiūnų ir Simno gimnazijose veikiančioms Jaunųjų maltiečių grupėms. Jaunieji maltiečiai lanko ligonius, neįgaliuosius, vienišus žmones, padeda daugiavaikėms šeimoms.

„Tarnaudama kitiems labiau gyvenu pati. Mano savanorystė maltiečiams yra meilės laikas, dovana, kuri sugrįžta džiaugsmu.“

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų sąjunga

Daugiau nei 100 metų plėtojanti savanorystę, bendrystę ir seserystę, vykdanti generolo Vlado Nagevičiaus įkurtos organizacijos priesakus: globoja ir remia karių šeimas, telkia labdarą žuvusių karių šeimoms, ugdo jaunosios kartos pilietiškumą ir patriotiškumą.

Taip pat rengia vasaros stovyklas Ukrainos karių šeimų vaikams, teikia pagalbą žuvusių ir be žinios dingusių Ukrainos karių šeimoms, puoselėja lietuvių papročius ir garsina tautinį drabužį, rūpinasi Lietuvos kariuomenės istorinės atminties saugojimu.

Birutietės yra pavyzdys, kaip valingos ir veiklios moterys gali tapti tvirtu bendruomenės pamatu, tarsi šeima, į kurią visada gali atsiremti. Kaip ir Bitė – birutietės padeda, globoja, remia vargą išgyvenančius, puoselėja tautiškumą.

Marius Burokas

Poetas ir vertėjas.

Ieva Brogienė

Lietuvos skautijos tarybos narė, skautininkė nuo 1998-ųjų, surengusi per 30 skautų žygių ir stovyklų. Vadovaudama projektui „Dievui. Tėvynei. Artimui“, į skautų veiklą įtraukė per 2500 vaikų ir subūrė per 400 savanorių.

Ievos sumanymu per dvejus metus įkurta 120 skautiškų vienetų įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, rengtos pilietinės akcijos savivaldybėse ir universitetuose.

Ieva Brogienė aktyviai dalyvauja jaunimo pilietinio ugdymo veiklose, per skautišką veiklą padeda jaunimui įveikti krizes. Jos lyderystė yra įkvepiantis pavyzdys kiekvienam Lietuvos skautui.

Gyvenimo kryptimi tarnystę Dievui, Tėvynei, Artimui pasirinkusi Ieva Brogienė.

už visuomeniškai svarbią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes:

Julijana Sejavičienė

Žurnalistė, redaktorė, publicistė, vienuolikos knygų autorė, 53-ejus metus paskyrusi žurnalistikai, net 48-eri iš jų prabėgo dirbant Akmenės laikraštyje „Vienybė“.

Julijana žmonių vertinama už tiesų, bet visuomet etišką ir teigiamą žodį, atskleidžiantį paprastų žmonių gyvenimus, istorinę ir kultūrinę krašto praeitį, jos straipsniai motyvuoja akmeniškius branginti savo kraštą ir veikti jo ateičiai.

Julijana Sejavičienė – aktyvi visuomenininkė, pripažinta Akmenės rajono Garbės pilietė. Jos darbai įvertinti ir profesionalų gildijos – ji apdovanota Lietuvos žurnalistų sąjungos medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.

Tai – Akmenės krašto kultūrinio ir dvasinio metraščio kūrėja.

Stasys Kasperavičius

Profesionalus lakūnas, tapęs profesionaliu kraštotyrininku, Žemaitijos istorijos ir archeologijos tyrėju. Stasys Kasperavičius – ilgametis Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius, tolimais 1988-aisiais įkūręs Žemaičių draugiją ir iki 2022 metų jai vadovavęs, apdovanotas Žemaičių šlovės žvaigžde.

Šis kietas žemaitis parašė išskirtinę trilogiją. Tai – „Žemaitija – paslapčių žemė“, „Žemaitē īr“ ir „Šaknim i Žemaitėjė“. Šios knygos – tai ne tik autoriaus meilės išpažinimas gimtajam kraštui, bet ir sąmoningas kultūrinis bei istorinės tapatybės gynimo aktas, teigiantis, kad nepaisant atsinaujinančios visuomenės, žemaičių tautos medis tebėra gyvas. Jis tvirtai įaugęs į Žemaičių žemę.

Aušra Jonušytė

Muziejininkė, kultūros ir istorijos almanacho „Kupiškis“ bei „Kupiškėnų enciklopedijos“ aktyvi bendradarbė. Iš dėdės profesoriaus Merkio išmokusi kruopščiai tikrinti šaltinius, Aušra stropiai ir giliai nagrinėja Kupiškio krašto miestelių istoriją, kaimų senąją architektūrą.

Taip pat buvusios gausios Kupiškio miesto žydų bendruomenės paveldą, garsių kupiškėnų gyvenimų istorijas. Ir beveik visi įžvalgūs jos tyrinėjimai nugula į straipsnius arba knygas, kurių per beveik 40 metų Kupiškio muziejuje Aušra išleido net 20.

Jos istorinių tyrinėjimų knygos įvertintos Izraelio ambasados padėkomis, už Kupiškio žydų bendruomenės istorijos puoselėjimą Aušrai įteikta Lietuvos kario savanorio Ruvino Būno premija.

Muziejininkė pagal pašaukimą, praeitį paverčianti svarbia nūdienai.

Gytis Norvilas

Šūdvabalio premijos įkūrėjas, poetas, eseistas, vertėjas, tapytojas ir fotografas,  kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius.

Laimėtojams muzikinius kūrinius atliko Dainotas Varnas ir Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo iškilmių akimirkos.