Naujai į šalies nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtraukti reiškiniai toliau kuria Lietuvos tapatybę, sušvintančią šimtametėmis etnografinių regionų veidus tapančiomis, žirgo svarbą bei glaudų ryšį su gamta mūsų kultūroje liudijančiomis, meno kūrėjų puoselėjamomis, daugiakultūrį šalies veidą išryškinančiais papročiais ir jų išsaugojimo veiklomis.
13 Lietuvos bendruomenių
Net 13 Lietuvos bendruomenių puoselėjamų gyvojo paveldo reiškinių papildė nacionalinį sąvadą. Tai – analoginės fotografijos paprotys Lietuvoje, bulvinių bandų ant kopūsto lapo kepimo paprotys Lazdijų krašte, krikštų paprotys Mažojoje Lietuvoje.
Nėgių žvejyba Šventosios upėje, Sartų žirgų lenktynių paprotys Dusetose, Skriaudžių kanklės: šimtametis muzikavimo paprotys, Trijų Karalių vaikštynės Darsūniškyje, Lietuvininkų giedojimo bei žemaičių dounininkų dainavimo paprotys.
Taip pat net keturios paveldo išsaugojimo veiklos
Etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai Kelmėje, Lietuvos moldavų ir rumunų pavasario pasitikimo šventė „Marcišor“, romų kultūros šventė „Gypsy Fest“, žirgų maudynės Anykštėnų naktigonės šventėje.
2026 m. Lietuvai minint Skriaudžių kanklių ansamblio 120-ies metų veiklos sukaktį ir Kanklių metus, vienu svarbiausių įvykių neabejotinai taps vertybės „Skriaudžių kanklės: šimtametė muzikavimo tradicija“ įrašymas į Sąvadą.
Iki mūsų dienų vietos muzikavimo paprotį saugantys Skriaudžių kanklininkai puoselėja savitą kankliavimo stilių, Suvalkijos (Sūduvos) krašto dainuojamąjį ir instrumentinį folklorą. Visų kartų ansamblio nariams kankliavimas yra ne tik kultūrinė, bet ir bendruomeninė patirtis, gyva bendravimo forma.
Ryškiu atradimu gyvojo paveldo mėgėjams taps Trijų Karalių vaikštynės Darsūniškyje. Švenčiant Epifaniją, šiame Kaišiadorių rajono kaime vietos gyventojai puošniai persirengę Trijų Karalių svita – Kasparu, Merkeliu ir Baltazaru, lydimais sargybinių ir vedinais Betliejaus žvaigždės – lanko vietos gyventojų namus, sveikina šeimas, linki sveikatos, Dievo palaimos.
Lietuvos fotografijos meno kūrėjų ir mėgėjų bendruomenė tęsia analoginės – lėtąja vadinamos – fotografijos paprotį ir sėkmingai taiko atvaizdų kūrimo ne skaitmeniniu būdu žinias bei įgūdžius.
Pasitelkiant fotojuostą, fotoplokštelę ar fotopopierių ir rankiniu būdu reguliuojamus fotoaparato elementus sukurtos mažo tiražo nuotraukos pasižymi ypatingu paviršiaus medžiagiškumu, autentiškumu, saugo istorinių įvykių, žmonių gyvenimo akimirkų atmintį.
Mažosios Lietuvos regiono kultūrinė tapatybė
Jau keletą metų Sąvadas atspindi nuoseklų pamario gyventojų siekį skleisti žinią apie Mažosios Lietuvos regiono kultūrinę tapatybę.
Vertybė „Krikštų paprotys Mažojoje Lietuvoje“ apima senųjų antkapinių paminklų – krikštų – simboliką, gamybos ir statymo papročius, restauravimo bei kūrybinius sumanymus.
Evangelikų liuteronų parapijų bažnyčiose, namuose, šeimos šventėse praktikuojama vertybė „Lietuvininkų giedojimo tradicija“ pasižymi paveldėtu liaudies dainų skambesiu ir iš Europos choralų perimtomis melodijomis.
Sąvado kūrėjų, tvarkytojų ir žinovų komandą pradžiugino Lietuvos tautinių bendrijų aktyvumas ir pateiktos dvi gerosios paveldo išsaugojimo praktikos.
Lietuvos moldavų ir rumunų pavasario pasitikimo šventė „Marcišor“ – kasmet kovo 1-ąją rengiama pavasario pradžios šventė, kurios ištakos siekia daugiau nei 8000 metų. Šventės ašis – gyvybę simbolizuojančių amuletų marcišorų kūrimas ir dovanojimas, linkint svajonių išsipildymo, meilės ir laimės.
Sėkminga romų muzikavimo, šokio, amatų ir kulinarinius papročius aktualizuojančia praktika pripažinta romų kultūros šventė „Gypsy Fest“ – tarptautinis renginys, kurio programą sudaro spalvinga eisena, koncertai miesto erdvėse, kūrybinius užsiėmimus, jaunųjų talentų varžytuvės bei gyvai romų papročius patirti kviečiantis „Romų kaimelis“.
Šiemet Sąvadas praturtėjo ir žemaičių dėmesiu savo paveldui
Gausi regiono folkloro bendruomenė tęsia žemaičių dounininkų dainavimo paprotį, kuriam būdingas sodrus, banguojantis, tarmės grožį išryškinantis daugiabalsių dainų atlikimas.
Iš pietų Žemaitijos į Sąvadą šiemet atkeliauja geroji praktika „Etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai Kelmėje“. Tai didžiausios apimties ir ilgiausiai gyvuojantis tokio pobūdžio reiškinys Lietuvoje.
Jis kasmet miestą paverčiantis tikra folkloro laboratorija, suburiančia per 300 muzikuojančių, dainuojančių, į tradicinių amatų dirbtuves ir mokslines diskusijas įsitraukiančių dalyvių.
Žirgo / arklio vaidmenį lietuvių kultūroje atspindi dvi naujai įrašytos vertybės. Senuosius naktigonės papročius gaivinantis žirgų maudymas Šventosios upėje – Anykščių regioniniame parke vietos bendruomenės rūpesčiu rengiamos, didelį smalsuolių būrį pritraukiančios Naktigonės šventės kulminacija.
Vos už 50 kilometrų nuo Anykščių esančiose Dusetose kasmet rengiama šventė „Sartai“ tęsia žirgų lenktynių paprotį, manoma, kilusią iš paprotinio pasivažinėjimo žirgais per Užgavėnes. Tai vienas lankomiausių žiemos renginių Lietuvoje, kuriame dera istorinis paveldas ir šiuolaikinio sporto azartas, tradicinių amatų mugės klegesys, turtinga kultūrinė programa.
Sąvadui pristatytos vertybės
Lietuvoje gyvuojančios ūkinės veiklos, mitybos papročių įvairovę liudija iš skirtingų Lietuvos vietovių Sąvadui pristatytos vertybės. Lazdijų kraštą garsinanti dzūkiška banda – tai duonkepėje krosnyje ant džiovintų kopūstų lapų kepamas bulvių tarkių blynas, patiekiamas su įvairiais padažais.
Sekmadieniais, švenčių metu pagal išskirtinį receptą jas gamina ir prie bendro stalo skanauja visa šeima. O štai istorinio Mėguvos krašto gyventojai mėgaujasi ir kitus vaišina Šventosios upėje sugautomis nėgėmis – ungurius primenančiomis bekaulėmis žuvimis.
Upėje migruojančias nėges žvejai rudenį gaudo tradiciniu spendžiamosios žvejybos būdu, tam tikrose, iš šeimos narių paveldėtose vietose statydami specialias gaudykles.
Nuo 2017 m. kuriamas Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas – įvairių atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitų papročių, žinių, įgūdžių, išsaugojimo veiklų sąrašas, kuriame šiuo metu jau yra 83 vertybės.
Viešas naujų nematerialaus kultūros paveldo vertybių pristatymas ir sertifikatų tradicijų saugotojams įteikimo iškilmės vyks gegužės 19 d. Vilniaus rotušėje.
Sąvado valdytojas – LR kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriam talkina kompetentingų kultūros srities žinovų komisija, žinovų tinklas, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, saugotojų bendruomenės ir pavieniai asmenys.
Prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir sąvado kūrimo proceso gali prisidėti visi, todėl kasmet pavasarį kviečiama teikti vertybių pasiūlymus, konsultuotis, o rudenį – teikti paraiškas.
