Greitas mobilusis internetas pasiekia 5G namų interneto modemą ir staiga virsta įprastu namų internetu, prie kurio gali prijungti kiek nori įrenginių, įprastai dirbti, džiaugtis žaidimais, muzika, vaizdo turiniu. „Atrodo lyg tikras stebuklas. Matyt todėl ir gimė daugybė mitų apie visą tai įgalinantį įrenginį – modemą: kur jį statyti, kokį pasirinkti, kas kiek laiko keisti, ko nedaryti… Tad ir pažiūrėkime, kas yra tiesa, o ką metas paneigti“, – kviečia Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų žinovas.
Be specialisto – nepasijungsi?
Netiesa. Devyniasdešimt devyniais atvejais iš šimto aktyvuoti ir pradėti naudotis modemu gali kiekvienas žmogus, kuris moka skaityti ir sekti paprastą instrukciją. Dažniausiai nereikia nė to – pakanka įstatyti SIM kortelę į lizdą (dažnai ir ji jau yra įdėta), prijungti modemo maitinimo laidą, palaukus kol mobiliojo ryšio bei „Wi-Fi“ indikatoriai užsidegs žaliai, prisijungti prie „Wi-Fi“ tinklo (prisijungimo vardas ir slaptažodis užrašysi ant paties modemo) ir pradėti naudotis.
Aišku, norint didesnio saugumo, geriau valdyti paslaugas, tikrai praverstų įsidiegti ir prijungti modemo valdymo programėlę (nuorodą rasite dokumentuose), pasikeisti „Wi-Fi“ slaptažodį ir t.t. Tačiau pas prijungimas net paprastesnis nei seno laidinio, nes tiesiog yra mažiau laidų.
Modemas gadina namų interjerą?
Dažniau netiesa. Dėl skonio, aišku, nesiginčijama, o modemo nugrūsti giliai į spintą ar kur po lova nepavyks (apie tai dar pakalbėsime), tad garantuotai atsiras žmonių, kuriems jis nepatiks. Tačiau objektyviai, šiuolaikinis 5G tinklo namų interneto modemas, yra bene mažiausiai galintis pakenkti jūsų namų interjerui įrenginys, kokį galima įsivaizduoti.
Pirmiausia, jam pajungti tereikia vieno elektros laido. Jokių interneto kabelių, papildomų skylių sienoje ir t.t.
Antra, modernūs modeliai neturi styrančių antenų, viskas sutalpinta estetiškame minimalistinių formų korpuse, tad teisingai įkomponuotas regimoje vietoje toks modemas dažną interjerą gali net puošti.
Trečia – modemas yra pakankamai kompaktiškas, kad esant poreikiui jį galima būtų lengvai užmaskuoti tuo pat metu paliekant pakankamai atviroje vietoje geram signalui.
Nesvarbu kur padėsi, nors spintoje ar po lovą, veiks lygiai taip pat?
Netiesa. Tiek modemo gaunamas mobiliojo interneto signalas, tiek jo siunčiamas „Wi-Fi“ yra tam tikro dažnio radijo bangos, kurių sklidimui daro įtaką bet kokios kliūtys. Kuo aukštesnio dažnio bangos, tuo daugiau informacijos perneša to paties pločio juosta, tuo greitesnį internetą užtikriną ir… tuo sunkiau aplenkia bet kokias kliūtis.
Būtent todėl, jei gyvenate labai stipraus signalo zonoje, ir prie „Wi-Fi“ jungiatės tame pačiame kambary, greičiausiai, ryšys veiks net nukišus modemą po lova, tačiau pamėginę padėti jį atviroje vietoje galėtumėt pastebėti dar padidėjusį greitį, arba sumažėjusią jungimosi delsą. Na, o jei gyvenate toliau nuo miestų, prie „Wi-Fi“ jungtis norite iš kito kambario, giliai nugrūstas modemas gali duoti daugiau nusivylimo, nei greito interneto, tad prieš ieškant kaltų, verta paieškoti tinkamesnės vietos savo įrenginiui.
Geriausia vieta modemui – kuo aukščiau ir kuo arčiau lango?
Nebūtinai tiesa. Atrodytų logiška – jei nugrūstas giliai modemas veiks prasčiau, tai pastatytas arčiau lango ir dar kuo aukščiau, tikrai gaudys stipresnį signalą. Tačiau ir čia ne viskas yra taip mechaniškai paprasta.
Gal langas yra priešingoje namo pusėję, nei transliacinis bokštas? Gal už lango auga didelis medis, ar netoliese stovi kaimyno namas? Gal pastačius modemą viršutiniame aukšte signalui pradeda trukdyti ekranuojančios stogo konstrukcijos? Priežasčių gali būti daugybė, tačiau faktas yra faktas – praktikoje tikrai pasitaiko, kad atrodytų palankiausioje vietoje pagal visas taisykles pastatytas modemas gauna prastesnį signalą, nei, pavyzdžiui, padėtas šalia televizoriaus vidury kambario.
Galima ilgai postringauti apie mistiką ar metalines sienų konstrukcijas, o galima pasielgti taip, kaip ir dera – tiesiog išmatuoti mobiliojo interneto greitį įvairiose tinkamose namo vietose ir pastatyti modemą ten, kur signalas geriausias. Matuoti galima ir savo telefonu, tam pasitelkti RRT paslaugą matuok.lt, speedtest ir t.t.
Naujas namas laidesnis signalui, tad modemą galima statyti bet kur?
Netiesa. Tiesa sakant, dažnai net atvirkščiai. A+ ir t.t. šilumos izoliacija turi atspindinčius sluoksnius, kurie gali veikti kaip radijo bangų ekranas, o gelžbetonio konstrukcijos gali išvis blokuoti signalą.
Teko lankytis naujame name, kur uždarius lauko duris bet koks signalas išvis išnyksta. Tad išties laidesnės signalui gali būti nebent medinės trobos ar pirtelės sienos, o modernus gyvenamas namas jį sulaiko ne prasčiau nei senovinis metro storio mūras, tad teisingai parinkta modemo pastatymo vieta čia lygiai tokia pat svarbi. Taisyklės tos pačios – jokių spintų, ypač geležinių, toliau nuo elektronikos ar galingų elektros įrenginių, atvira erdvė, stipriausio signalo matavimas.
Na, o jei namas, kaip tas mano lankytas, visiškai blokuoja signalą, verta pasidomėti lauko modemu, kuris įrengiamas namo išorėje (gal ant stogo, gal prie sienos ar ant lango), o į vidų atvedamas tik vienas plonas laidelis. Kitas variantas – prie vidinio modemo prijungti papildomą išorinę anteną ir taip sustiprinti signalą.
Pakanka vieno modemo, kad „Wi-Fi“ veiktų visame name
Dažnai netiesa. Jei gyvename vieno-trijų kambarių bute ar kokiame sodo namelyje, greičiausiai modemo sukurtas „Wi-Fi“ tinklas padengs jį visą, tačiau didesniam ar kelių aukštų namui, vieno modemo tikrai nepakaks. Juolab, kad norėdami gauti geresnį signalą jo greičiausiai nestatysime pačiame namo vidury, o net jei ir taip, maksimalus „Wi-Fi“ greitis ir minimali delsa visada bus artimiausiame kambary prie maršrutizatoriaus.
Taip yra dėl jau minėtos taisyklės: aukštesnis dažnis=didesnis greitis=mažesnė skvarba. „Wi-Fi 5“ veikia 2,4 GHz ir 5 GHZ dažniuose, „Wi-Fi 6“ pridėjo ir 6 GHz. Mažesnis dažnis sklinda toliau, tad tolimesniuose kambariuose įrenginiai automatiškai jungsis prie 2,4 GHZ, tačiau aukštesnis dažnis ženkliai greitesnis.
Norint vienodo geriausio greičio visur, reikėtų įsirengti papildomus „Wi-Fi“ maršrutizatorius. Jų skaičius priklauso nuo buto dydžio ar namo konstrukcijos – gal pakaks dviejų, gal reiks trečio, laiptams, o jei sienos labai storos, gali prireikti ir daugiau.
Geriausia rinktis naujausios kartos (ilgiau bus palaikomi) to paties gamintojo MESH sistemos maršrutizatorius – jie be jokių laidų sukuria vientisą tinklą, kuris nepastebimai veiks visuose namo kampuose, o prireikus leidžia be jokio vargo prijungti papildomą maršrutizatorių. Pavyzdžiui, „Wi-Fi 7“ MLO technologiją palaikantys „Deco BE25“ – nedidelės nepastebimos „tabletės“, prie kurių prireikus geresnio padengimo visada galima prijungti dar vieną (ar dešimt).
Jei internetas pradėjo strigti, modemą reikia perkrauti
Tai tiesa. Netgi dar daugiau – patartume modemą laikas nuo laiko perkrauti tiesiog profilaktiškai. Iš naujo atlikdamas jungimąsi jis išsivalo nuo atminty sukauptų klaidų ir šiukšlių, atlieką testavimą ir t.t. Ši taisyklė – „perkrauk, jei kažkas ne taip, o jei viskas taip – perkrauk bent kartą per mėnesį“ – galioje ne tik modemui, bet ir išmaniajam telefonui bei kitiems įrenginiams, kurie turi procesorių, operacinę sistemą.
Modemą kas kelis metus reiktų keisti nauju
Tai tiesa. Daug kas gali galvoti – kam to reikia, juk nesugedo, veikia taip pat, kaip veikė, tai koks skirtumas? Na, taip, 4G modemas palaikys 4G ryšio greitį, 5G bus greitesnis, o naujas tai modelis, ar kelių metų – koks skirtumas. Toks požiūris iš esmės yra klaidingas ir tam yra net kelios priežastys.
Pirmiausia, bet kuri ryšio karta, ir 45G, nuolat vystosi. Naujesni modemai moka išnaudoti platesnę to paties dažnio juostą, pasitelkia nereglamentuojamus dažnius, vienu metu priima signalą keliais dažniais, taip užtikrindami vis greitesnį duomenų gavimą ir mažesnę delsą. Pavyzdžiui, pirmos kartos 4G modemai palaikė 15-40 Mbps duomenų perdavimo greitį, o paskutiniai modeliai prieš atsirandant 5G – 50-140 Mbps. Tas pats vyksta ir su 5G.
Antra – vystosi ne tik mobiliojo interneto perdavimas, bet atsiranda ir naujos kartos „Wi-Fi“, kurį naujesni modemai palaiko. Prieš kelis metus standartas buvo „Wi-Fi 5“, dabar „Wi-Fi 6“ jau įprasta, o galima rasti ir palaikančių „Wi-Fi 7“. Nauja karta leidžia prie tinklo prijungti daugiau įrenginių, tiksliau paskirsto duomenų srautus tarp jų, turi ženkliai mažesnę delsą, tad geriau tiks žaidimams ir, aišku, užtikrina didesnį greitį.
Trečia – naujesni modemai turi greitesnį procesorių. O čia, kaip ir telefone – operacinė sistema atnaujinama, nes gamintojai turi apsaugoti nuo vis naujų grėsmių, atsižvelgti į kintančius ryšio standartus, senam procesoriui vis sunkiau susitvarkyti su gautomis naujomis užduotimis ir įrenginys pradeda veikti lėčiau, dažniau stringa, net jei niekas nesugedo.
Ketvirta – valdymo patogumas ir daugiau vartotojui palankių funkcijų. Naujesni modemai valdomi programėle telefone, nebereikia jungtis su slaptažodžiu, per nurodytą interneto adresą, čia įdiegtos galimybės riboti internetą vienam ar kitam vartotojui, sukurti laikiną prieigą svečiui, dažnai yra aktyvi apsauga nuo grėsmių ir t.t.
Penkta – dažnai naują modemą galite tiesiog išbandyti ir patys pamatysite, ar geresnis jis už seną baisuoklį, ar ne.
Parengta pagal „Tele2“ pranešimą
