Trečiadienis, 8 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

D. Greičiūnas. Išgyventi šventumą, prisiimti atsakomybę

Donatas Greičiūnas, www.alkas.lt
2026-03-01 16:21:55
173
PERŽIŪROS
12
Išgyventi šventumą

Išgyventi šventumą

Vakar teko lankytis miške, kuriame sniegas dar storu patalu dengia įšalusia miško paklotę, o Nerį, kuria taip pat aplankiau, dar kausto ledo šarvas. Pirmą kartą šiais metais pajaučiau Saulės man siųsta šilumą, išgirdau čiulbančių paukščių balsus, kurie greičiausiai kaip ir aš, sveikino sugrįžusia Saulę.

Labiausiai nustebino danguje praskrendančių gervių porelė, kurių taip anksti dar niekada neteko sutikti sugrįžusiu. Visa mane supanti miško aplinka, tas atbundančio miško kvapas, ta gaiva pažadino manyje tokias būsenas ir patyrimus, kurių žodžiais neina apibūdinti. Religijos tai greičiausiai priskirtu apsireiškimams, tačiau tokias būsenas, kartais stipresnes, o kartais silpnesnes, būdamas gamtoje, patiriu nuolatos – kai būnų vienas, kai būnų sąmoningas, kai atsiduodu tam ir priimu tai į savę. Ir tikrai žinau, kad šias būsenas patiriate ir Jūs.

Filosofijoje tokia patirtis nėra nauja ir pažystama ne vienam apie tai susimasčiusiam. XVII amžiaus mąstytojas Baruch Spinoza teigė, kad Dievas ir Gamta yra viena – Deus sive Natura. Dieviškumas nėra kažkur anapus pasaulio, jis slypi pačioje būtyje, pačiame egzistavimo audinyje. Ir jei taip, tuomet atbundančio miško alsavimas, paukščių balsai ir gervių skrydis nėra tiesiog biologiniai reiškiniai – tai pačios būties išraiška kurios sąmoningai siekiu ir kuria priimu, o ji mane prisileidžia ir tuo apgaubia mane.

Martin Heidegger kalbėjo apie žmogų kaip apie tą, kuris „gyvena pasaulyje“ (In-der-Welt-sein). Ne šalia jo, ne virš jo, bet jame. Modernybė, pasak Heideggerio, pavertė pasaulį „ištekliais“ – medžiai tapo kietmetriais, upės – energijos vienetais, žemė – naudingumo funkcija. Tačiau miške patiriamas jausmas sugrąžina mus į kitą santykį: ne naudotis tuo, o būti ir patirti.

Šiandien šį mąstymą tęsia giliosios ekologijos kryptis, kurios pradininku laikomas Arne Naess. Jis teigė, kad žmogus nėra viršesnis už kitą gyvybę – jis yra vienas iš daugelio sudėtingo gyvybės tinklo mazgų. Mūsų vertė nėra atskirta nuo kitų rūšių vertės. Miško šventumas kyla ne iš to, kad jį taip suvokia žmogus, bet iš to, kad jis toks yra.

Rumunų religijotyrininkas Mircea Eliade rašė, kad šventumas pasirodo tada, kai kasdienybėje atsiveria kita tikrovės dimensija. Šventvietė nėra vien geografinė vieta – ji atsiranda ten, kur žmogus patiria prasmės lūžį. Miškas tampa alkaviete tada, kai jame patiriame daugiau nei tik kraštovaizdį.

Apie tai kalbėdami neišvengiamai atsigrežiame į tai, ką vadiname gamtos arba protėvių religija, tikėjimu, pasaulėžiūra, pagonybe, etc… Tačiau čia iškyla sudėtingesnis klausimas. Ar mes turime pakankamai žinių, kad galėtume tiksliai atkurti mūsų protėvių santykį su tomis gamtos galiomis (dievybėmis ir deivėmis) su kuriomis bendravo jie, joms aukojo ir dėkojo. Turime tik labai nežymias to nuotrupas – kronikų eilutes, archeologinius radinius, lingvistines rekonstrukcijas. Tačiau net jei žinotume daugiau, ar galėtume atkurti tokį pati santykį?

Mūsų pasaulis radikaliai kitoks. Ekologinė krizė, biologinės įvairovės nykimas, dirvožemio alinimas – visa tai yra mūsų epochos realybė. Protėvių santykis su dievybėmis galėjo apsiriboti dėkingumu ar prašymu. Šiandien mes patys tapome galia. Todėl tikroji šių laikų pagonybė negali būti vien simbolinė, nes tai bus apie nieką. Ji turi būti etinė ir įpareigojanti.

XIX amžiuje Henry David Thoreau, savo knygoje “Waldenas arba gyvenimas miške”, pasitraukė į mišką ne tam, kad pabėgtų nuo civilizacijos, bet tam, kad suprastų, kas yra būtina. Jis rašė, kad dauguma žmonių gyvena „tyliame nevilties gyvenime“. Akivaizdu, kad šiandien prie šios nevilties prisideda ir nutolimas nuo gyvosios tikrovės.

Prie ko aš lenkiu apie tai kalbėdamas, – jei miške patiriame šventumą, tai turime prisiimti atsakomybę už jo išsaugojimą. Senovėje auka galėjo būti grūdai ar gyvulys. Šiandien tikroji auka – mūsų laikas, pastangos, sąmoningumas. Sprendimas netylėti, kai tylėti patogiau ir saugiau. Veikimas, kai abejingumas atrodo paprasčiausias pasirinkimas.

Rūpestis ir kova už gamtą tampa dvasiniu aktu. Ne todėl, kad taip „reikia“, o todėl, kad tai natūrali patirties pasekmė. Jei iš tiesų pajutai, kad miškas nėra tik medienos plantacija, negali likti abejingas jo kirtimui. Jei iš tiesų pajutai, kad paukščių balsai yra daugiau nei garsas supančioje aplinkoje, negali ramiai žiūrėti į nykstančias buveines.

Ir galite turėti visokią nuomonę, bet šiandien pagonybė yra ne nostalgija praeičiai, o radikalus dabarties pasirinkimas. Ne bandymas atkurti senovinius ritualus, o drąsa gyventi pripažįstant, kad pasaulis yra šventas.

Ir kai sekantį kartą išgirsiu klykiančias virš galvos gerves, laikysiu tai priminimu, kad esu šio pasaulio dalis. Kad mano kvėpavimas susijęs su miško kvėpavimu. Kad šventumas nėra teorija – jis yra santykis.

Todėl švieskimės. Ne tik apie senąsias tradicijas, bet ir apie ekologiją ir atsakomybę. Surėmę pečius parodykime, kad esame. Kad mums ne vis vien. Kad mūsų dvasinė patirtis nėra abejingumas supančiam pasauliui, bet įsipareigojimas jam.

Nes jei miške patiriame apsireiškimą, turime tapti jo liudytojais.

Ir gynėjais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Starhovk. Šventumas. Į žemę nukreiptos vertybės
  2. D. Greičiūnas. Tai grįžimas namo
  3. S. Plungė. Vilnius – žalio smegenų pudrinimo sostinė?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Manau says:
    4 mėnesiai ago

    Išsitaisykite elementarias pradinės mokyklos rašybos klaidas! Nosinės!

    Atsakyti
    • Donatas says:
      4 mėnesiai ago

      Ne!

      Atsakyti
  2. skt. says:
    4 mėnesiai ago

    Liūdna matyti tai, kas lieka iš miškų juos iškirtus…Tos likę pavienės pušys atrodo lyg priekaištas dėl mūsų godumo….

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      4 mėnesiai ago

      Viskas pranyko. Tik ant lauko pliko kelios pušelės apykreivės liko, – Anykščių šilelis.

      Atsakyti
      • Rimgaudui says:
        4 mėnesiai ago

        Toks įspūdis, kad miškai nekertami tik aplink įtakingų asmenų sodybas ar namus…

        Atsakyti
  3. GINTARAS says:
    4 mėnesiai ago

    Nors jau kalendorinio pavasario pati pradžia, tačiau nepamirškime lesinti paukščius saulėgrąžomis, sorų ir kukurūzų kruopomis, avižiniais dribsniais ir nesūdintais lašiniais zylutėms

    Atsakyti
    • Marija says:
      4 mėnesiai ago

      O voveraites?

      Atsakyti
      • Gintaras says:
        4 mėnesiai ago

        Voveraitės mėgsta riešutus

        Atsakyti
        • Rašyta says:
          4 mėnesiai ago

          Ačiū. Manau, gal ir saulėgrąžas.

          Atsakyti
  4. Sėliai says:
    4 mėnesiai ago

    СЕЛЫ: Как исчез целый народ без единой битвы
    youtube.com/watch?v=9L1pZTSGlnc

    Atsakyti
  5. GINTARAS says:
    4 mėnesiai ago

    Blogiausia kai iš nuosavo miško privatininkai daro nešvarų biznį, parduodami iškirtimui. Kokią teisę turi plynai iškirstinėti visą girią? Medžiai anglies dioksidą paverčia deguonimi, saugo dirvožemį nuo erozijos, jau nekalbant apie tai, kas visiems žinoma, jog miškuose norisi uogauti, grybauti ir kviepuoti grynu aromatingu oru, pataisant sveikatą. Juk yra teisingas devizas iš praeities: ,,Gamta – visų namai!’’. Iškyla klausimas: ,,Ir kodėl žmonėms pritrūksta asmeninės vaizduotės susimąstyti, kas bus kai neliks medžių visiškai?.. Kaip gyvensime ateityje???’’

    Atsakyti
  6. Rašyta says:
    4 mėnesiai ago

    Ir parkai apleisti, neprižiūrimi.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Tilto statybos
Gamta ir žmogus

Sostinėje kyla naujas tiltas per Nerį

2026 07 08
Poilsio aikštelės atnaujinimas
Lietuvoje

Kelyje A1, ties Ariogala, atnaujinama poilsio erdvė

2026 07 08
Autobusas
Lietuvoje

Visas judumas Vilniuje – vienoje naujoje programėlėje

2026 07 08
Lėktuvas
Lietuvoje

Užkirstas kelias kompensacijų už atšauktus ir vėluojančius skrydžius mažinimui

2026 07 08
Vyriausybė pritarė: nuo metų vidurio didesnės pensijos
Lietuvoje

Seime įsteigta Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisija

2026 07 08
„Gimtoji kalba“
Kalba

Išleistas 6-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 07 08
Seimas
Lietuvoje

Seimas ėmėsi Konstitucinės pataisos dėl branduolinio ginklo draudimo panaikinimo

2026 07 07
Vairuotojo pažymėjimas
Lietuvoje

„Regitra“ nuo šiol siųs vairuotojams papildomus pranešimus

2026 07 07
NATO vėliava | LK nuotr.
Lietuvoje

Prasidedant NATO viršūnių susitikimui 91 proc. lietuvių remia narystę Aljanse

2026 07 07
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?
Lietuvoje

Skelbiami lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų rezultatai 

2026 07 07
Kelio darbai, kelio ženklas
Lietuvoje

Prasideda pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nerį konstrukcijų montavimo darbai 

2026 07 07
Mindaugas Sinkevičius
Lietuvoje

Seimui pristatyta naujos Vyriausybės programa

2026 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • dar apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • >Ogiui apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sostinėje kyla naujas tiltas per Nerį
  • Kelyje A1, ties Ariogala, atnaujinama poilsio erdvė
  • Visas judumas Vilniuje – vienoje naujoje programėlėje
  • Užkirstas kelias kompensacijų už atšauktus ir vėluojančius skrydžius mažinimui

Kiti Straipsniai

Gintaras Beresnevičius

V. Braziūnas. Liepos 7-ąją Gintarui Beresnevičiui būtų buvę tik 65

2026 07 08
Aplinkos apsauga

Aplinkosaugininkai vykdo reidus „Miškas be kenkėjų“: tikrinama miškų sanitarinė būklė

2026 07 07
Karalius Mindaugas ir Rasos šventės ugnys

J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas

2026 07 06
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“

Kur šįvakar giedoti Tautišką giesmę Lietuvoje?

2026 07 06
Liepos 6-oji

Liepos 6 d. – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos Giesmės diena Kernavėje

2026 07 06
Patrankos salvės Ąžuolpamūšės piliakalnyje, 2015 m.

Ąžuolpamūšės piliakalnyje skambės „Tautiška giesmė“

2026 07 06
Etnologas dr. Žilvytis Šaknys Lietuvos etnografinių regionų žemėlapyje aptaria Sūduvos ir Suvalkijos pavadinimų vartojimą.

Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?

2026 07 05
Hipotetinė XVI amžiaus Ispanijos kilmingos moters rekonstrukcija karališkojo teismo aplinkoje, simbolizuojanti Kolumbo palikuonių paveldėjimo bylą.

V. Juškevičius. Kaip Kolumbo palikimas atiteko moterims: mažai žinoma XVI–XVII a. teisinė istorija

2026 07 04
varžytuvės Tyrėjų Grand Prix

Ar pažįstate jaunąjį mokslininką, kuris nusipelnė scenos?

2026 07 04
Žemės ūkio ministerija

Aplinkosauginės organizacijos ragina Prezidentą neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru

2026 07 04

Skaitytojų nuomonės:

  • dar apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • >Ogiui apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Ogi apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
Kitas straipsnis
Kepsniai, šnicelis

Maisto netoleravimas dažnai pasireiškia ne iš karto

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai