Pajutęs pilvo pūtimą ar viduriavimą, dažnas pirmiausia bando prisiminti, ką neseniai valgė. Tačiau požymiai gali būti susiję ne su paskutiniu, o su dieną prieš valgytu maistu, nes skirtingai nuo alergijos, maisto netoleravimo simptomai dažnai pasireiškia pavėluotai. Daugėjant žmonių, kurių kūnas netoleruoja tam tikrų produktų, Alytaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Gintarė Stankutė primena, kad neverta kentėti nemalonių pojūčių, nes sprendimą dažniausiai pavyksta rasti pasitarus su savo šeimos gydytoju.
„Maisto netoleravimo atsiradimą gali lemti įvairios priežastys: fermentų, skaidančių tam tikras medžiagas, stoka, suaktyvėję imuniniai mechanizmai, kuriuos paskatina virškinimo trakto ligos ar sutrikimai, taip pat bendri virškinimo sutrikimai. Be šių veiksnių, vis dažniau pastebimos ir tokios priežastys kaip besikeičiantys mitybos įpročiai, stresas, aplinkos poveikis ar alkoholio vartojimas“, – dalinasi šeimos gydytoja.
Alergija ar maisto netoleravimas?
Pasak G. Stankutės, dalis žmonių linkę nemalonius ir pasikartojančius pojūčius, atsirandančius pavartojus tam tikrų maisto gaminių, vadinti alergija. Visgi maisto alergija ir netoleravimas yra du visiškai skirtingi reiškiniai, kuriuos svarbu atskirti.
„Maisto netoleravimas – tai neimuninė organizmo reakcija, kai organizmas nesugeba tinkamai suvirškinti ar toleruoti tam tikrų produktų. Požymiai dažniausiai neatsiranda iškart, jie gali pasireikšti net po kelių valandų ar dienų. Tuo metu alergija yra imuninės sistemos atsakas, kuris gali pasireikšti staiga, vos per kelias minutes, ir būti pavojingas gyvybei. Be to, maisto alergijai sukelti pakanka labai nedidelio alergizuojančio gaminio kiekio“, – aiškina šeimos gydytoja.
Alergija maistui dažniau nustatoma kūdikiams ir mažiems vaikams, o netoleravimas – vyresniame amžiuje, ypač po žarnyno ligų ar infekcijų. Vaikai gali išaugti alergiją, tačiau kai kuriais atvejais ji išlieka visam gyvenimui. Maisto netoleravimo atveju kartais pavyksta kūną pripratinti prie anksčiau netoleruotų gaminių, ypač tuomet, kai netoleravimas susijęs su fermentų stoka.
Daugėja glitimo netoleravimo atvejų
Dažniausiai alergija nustatoma pieno gaminiams, kvietiniams miltams, kiaušiniams, riešutams ir sojai. Maisto netoleravimas dažniausiai pasireiškia laktozei, tačiau pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami ir glitimo netoleravimo atvejai.
„Maisto netoleravimo požymiai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia virškinimo sistemos sutrikimai – pilvo pūtimas, skausmas ar viduriavimas. Kai kuriuos žmones vargina ir lėtinis nuovargis, galvos maudimas ar odos problemos, tokios kaip niežulys, bėrimas, egzema ar aknė“, – simptomus vardija šeimos gydytoja.
Jei žmogus įtaria, kad jis netoleruoja tam tikro maisto, o požymiai nėra labai stiprūs, pirmiausia pravartu kurį laiką nevartoti to maisto. Vėliau jį galima palaipsniui vėl įtraukti į mitybą ir stebėti organizmo reakciją. Tačiau jei neaišku, kuris produktas sukelia nemalonius pojūčius, geriausia pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris prireikus nukreips vizitui pas gydytoją alergologą ar gastroenterologą.
Vienas iš būdų rasti priežastį – maisto netoleravimo tyrimai
Šiuo metu vienas iš efektyviausių būdų, padedančių išsiaiškinti galimą maisto netoleravimą, yra specialūs tyrimai. Priklausomai nuo pasirinkto testo, vertinamas skirtingas produktų spektras – tik pagrindiniai maisto produktai arba išplėstiniai rinkiniai, į kuriuos įtraukiamos, pavyzdžiui, skirtingos grūdų ir pieno produktų grupės.
„Kadangi šiandien rinkoje yra daugybė tyrimų, svarbu, kad jis būtų pritaikytas individualiai, t. y. atsižvelgiant į požymius ir galimą ryšį su konkrečiais maisto gaminiais. Dažniausiai pakanka tyrimą atlikti vieną kartą, o kartoti naudinga tik tuomet, jei keičiasi mityba arba atsiranda naujų požymių. Gavus rezultatus, neverta iš karto atsisakyti visų nurodytų gaminių, dažnai pakanka jų laikinai vengti arba sumažinti kiekį, o vėliau produktą galima palaipsniui grąžinti į mitybą“, – sako Alytaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja G. Stankutė.
Maisto netoleravimo tyrimų rezultatus svarbu vertinti kartu su pasireiškiančiais požymiais. Teigiamas atsakas dar nereiškia, kad produktą naudinga išbraukti iš raciono visam laikui. Tuo metu neigiami rezultatai leidžia atmesti tam tikrų produktų įtaką, tačiau jei simptomai išlieka, pravartu ieškoti kitų galimų priežasčių. Šeimos gydytoja pastebi, kad pacientai neretai išsigąsta rezultatų ir be reikalo atsisako per daug produktų, o tai gali sukelti mitybos disbalansą ir net pabloginti savijautą.
Parengta pagal „Meliva“ pranešimą
