Šeimos gydytojas yra pirmasis specialistas, į kurį kreipiamasi susirgus ar dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų, todėl ligoniai iš jo tikisi ne tik profesionalumo, bet ir dėmesingo bendravimo. Naujausias Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai labiausiai vertina išsamų gydytojo paaiškinimą apie ligą ir jos gydymą bei pakankamą dėmesį konsultacijos metu.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rudenį atlikta apklausa atskleidė, kaip šalies gyventojai vertina šeimos gydytojo ir jo komandos darbą bei pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Didžioji dauguma apklaustųjų (89 proc.) nurodė, kad jiems svarbiausia, jog šeimos gydytojas aiškiai paaiškintų ligos priežastis ir gydymo eigą. Du trečdaliai (65 proc.) vertina galimybę gauti siuntimą pas gydytoją specialistą, o pusei (51 proc.) svarbu, kad konsultacijai būtų skiriama pakankamai laiko. Mažesnė dalis (27 proc.) respondentų pabrėžė, kad būtų aktualu, jei šeimos gydytojas siūlytų dalyvauti prevencinėse programose.
„Tyrimas patvirtina, kad žmonėms itin svarbus yra kokybiškas ir aiškus bendravimas su savo šeimos gydytoju. Ligoniai tikisi ne vien medicininių žinių ir siuntimų gydytojų specialistų konsultacijoms, bet pirmiausia nori būti išgirsti ir suprasti. Tai rodo, kad pacientų pasitenkinimas priklauso ne tik nuo šeimos gydytojo priimtų sprendimų, bet ir nuo žmogiško ryšio tarp gydytojo ir ligonio. Kai ligonis jaučiasi išgirstas, gydymo procesas tampa efektyvesnis,“ – pažymi VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė D. Prochorova.
Ketvirtadalis tyrimo dalyvių (25 proc.) teigė, kad jų gydymo įstaigose galima registruotis ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir tiesiogiai pas jo komandos narius – slaugytoją, kineziterapeutą, socialinį darbuotoją ar gyvensenos medicinos specialistą. Dar 24 proc. teigė, kad tokios galimybės nėra, o daugiau nei pusė (51 proc.) prisipažino apie tai nežinantys.
„Šeimos gydytojo komanda – tai ne tik gydytojas, bet ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, galintys padėti ligoniui greičiau gauti reikiamą pagalbą, konsultaciją ar patarimą. Tyrimo rezultatai rodo, kad pacientams dar trūksta žinių apie šias galimybes, todėl svarbu stiprinti informavimą apie šeimos gydytojų komandos narių teikiamas paslaugas ir skatinti gyventojus aktyviau jomis naudotis,“ – sako D. Prochorova.
Beveik pusė apklaustųjų (45 proc.) gerai vertina nuotolinių konsultacijų telefonu kokybę. Tai rodo, kad toks konsultavimo būdas vis labiau prigyja kaip patogi alternatyva gyviems vizitams.
Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė gyventojų (55 proc.) mano, kad šeimos gydytojas turėtų nustatyti bendrą sveikatos problemą ir iš karto siųsti ligonį pas tinkamą specialistą, kuris toliau skirtų gydymą. Gerokai mažesnė dalis (32 proc.) apklaustųjų mano, kad šeimos gydytojas turėtų pats nustatyti ir gydyti dažniausiai pasitaikančias sveikatos problemas, o tik sudėtingesniais atvejais siųsti ligonį pas gydytoją specialistą.
Vis dėlto beveik pusė apklausos dalyvių (49 proc.) savo šeimos gydytojo galimybes savarankiškai spręsti dažniausias sveikatos problemas be siuntimo pas specialistą vertina gerai. Tai, pasak VLK specialistės, rodo, kad pacientai pasitiki šeimos gydytojų profesionalumu, tačiau dalis pacientų vis dar tikisi, kad po vizito pas šeimos gydytoją juos konsultuos siauresnės srities specialistai.
„Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad žmonės vertina šeimos gydytojo darbą, mato jį kaip pirmąjį žingsnį sveikatos priežiūros kelyje – tą, kuris įvertina padėtį ir padeda nukreipti toliau. Tai rodo poreikį stiprinti ligonių pasitikėjimą šeimos gydytojo kompetencija spręsti įvairias gyventojų sveikatos problemas savarankiškai ir efektyviai ,“ – pabrėžia D. Prochorova.
Parengta pagal VLK pranešimą
