Sausio viduryje Žurnalistų namuose įvyko fotografo ir žurnalisto Leonardo Skirpsto parodos „Vilniaus universitetas: akimirkos, tapusios istorija“ pristatymas.
Parodos kuratorė ir grafinio įvaizdžio kūrėja Aida Vėželienė pasakoja: „Parodoje galima išvysti spalvingą 1975–1980 m. akademinį pasaulį: nuo Rugsėjo 1-osios švenčių, egzaminų ir paskutinių paskaitų iki specifinių to laikmečio patirčių – vasaros darbų studentų statybiniuose būriuose bei rudeninių talkų bulvių laukuose.
Paroda išsiskiria ne tik užfiksuota studentiška kasdienybe bei „Mediumo“ papročiais, bet ir joje įamžintų asmenybių gausa, – teigia Aida Vėželienė. – Lankytojai nuotraukose galės atpažinti net 14 profesorių, 4 docentus, 2 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, Nacionalinės premijos laimėtoją bei būrį diplomatų.
Nors nuotraukos pasakoja apie praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigos tikrovę, jas persmelkia teigiama nuotaika – daugiau nei pusėje kadrų užfiksuotos besišypsančių studentų akimirkos, liudijančios išlikusius gyvus prisiminimus ir asmenines istorijas.
Tai nėra tiesiog įvykių dokumentacija arba vien universiteto architektūrinio ansamblio didybės fiksavimas. Tai – užfiksuota universiteto siela: jo žmonės ir gyva kasdienybė. Tai skubotas studento žingsnių aidas, susikaupęs profesoriaus žvilgsnis ir po paskaitų užvirusios diskusijos.“

Savo kūrybinio kelio pradžią Leonardas Skirpstas prisimena taip
Baigiau aštuntą klasę, laimingas marširavau po Palangos gatves. Priėjęs prie spaudos kiosko, ėmiau vartyti laikraščius, tik žiū, Kretingos rajono laikraštyje ,,Švyturys“ išspausdinta mano nuotrauka. Šis įvykis ir nulėmė mano pasirinkimą. Žurnalistika ir fotografija mane patys susirado, todėl kitų variantų nesvarsčiau.
Netrukus mano nuotraukas ėmė spausdinti „Moksleivio“, „Mūsų gamtos“, „Jaunimo gretų“ žurnalai ir kiti laikraščiai. Buvau abiturientas, kai fotografijos būrelio vadovas A. Želvys paakino surengti asmninę parodą.
Ji buvo atidaryta 1975 m. vasario 1 d. ,,Naglio“ kino teatro patalpose. Šis įvykis sukėlė daug šurmulio. Netrukus tapau jauniausiu Lietuvos fotografijos meno draugijos nariu.
Vėliau studijavau žurnalistiką Vilniaus universitete. Pirmoji mano darbovietė buvo Vilniaus universitetas, jo laikraštis. Atsivėrė didžiulės galimybės pažinti, bendrauti su ano meto mokslo šviesuoliais.
Baigęs studijas gavau paskyrimą į „Kooperatininko“ žurnalą, tapau iliustracijų ir reklamos skyriaus redaktoriumi. Vėliau dirbau atsakingu sekretoriumi, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju.
Man visada atrodė, kad Leonardui kaip reta kam tinka jo pavardė: Skirpstas. Mano bendrakursis tikrai gamtiškas žmogus – juk pajūrietis, bet nėra koks lengvai blaškomas žiedas ar pumpuras.
Jis medis, kurio taip paprastai nepalauši, jis – atsparus, bet ir lankstus. Leonardas turi savo požiūrį, savo stilių ir savo kelią fotografijoje, jis – klasikinis reporteris, gebantis atsidurti įvykių centre, bet likti lyg ir nematomu.
Kai prasidėjo slogūs įvykiai Ukrainoje, net neabejojau, kad būtent Skirpstas bus tas žmogus, kuris Meno bangoms atras tinkamų nuotraukų. Ir rado, ir net nemanė prašyti honoraro, ir palankiai sutiko skelbimus.
Laimingai pasirodžiusį aštuntoką Leonardą Palangos gatvės nuvedė toli. Nežinau, kurias šalis greičiau išvardinsime, ar tas, kuriose Skirpsto lankytasi ir, žinoma, fotografuota, ar kitas, tebelaukiančias žingeidaus keliautojo.
Gero kelio, mielas bičiuli tau ir ne tik tau – tegu keliauja po Lietuvos sales tavo parodos.
Autorė yra rašytoja, portalo www.menobangos.lt projektų vadovė





















