Mikelio muziejuje (est. Mikkeli muuseum) Taline (Estija) atidaryta paroda „Įsipareigojimas laisvei: Mykolo Žilinsko meno rinkinys“. Tai pirmas toks išsamus vieno žymiausių Lietuvos rinkėjų Mykolo Žilinsko (1904–1992) Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui padovanoto rinkinio pristatymas užsienyje.
Mykolo Žilinsko padovanotas rinkinys
Parodoje atsispindi tiek padovanoto rinkinio mastas bei įvairovė, tiek pati intriguojanti donatoriaus asmenybė bei jo gyvenimo istorija.
Joje rodomi 38 paveikslai, taip pat pagrindinius rinkėjo pomėgius meną ir istoriją pristatančios per 20 knygų iš jo asmeninės bibliotekos, svarbūs asmeniniai dokumentai, tarp kurių ir žymusis Nepriklausomos Lietuvos pasas, su kuriuo Žilinskas sugebėjo nugyventi visą savo gyvenimą, ir rinkinio dovanojimo faktą liudijantys laiškai, asmeninės nuotraukos bei keletas suvenyrų ir memorialinių daiktų.
„Šioje parodoje pristatomi absoliučiai geriausi Žilinsko rinkinio kūriniai – tie, kurie sudaro nuolatinę Žilinsko galerijos parodą. Dėl vykstančios didelės galerijos pastato renovacijos galėjome svarbiausius rinkinio kūrinius pristatyti Estijos meno publikai“, – teigia parodos kuratorė Kerta Manisterė (Kerttu Mänister).
Įsigydamas meno kūrinius M. Žilinskas retai naudojosi dailės galerijos atstovų ar meno žinovų pagalba, tačiau, vedamas savo aistringo ir plataus siekio, pasikliaudamas nuojauta ir skoniu, jis sugebėjo surinkti beveik 1700 meno kūrinių. Rinkinio įgijimą galima palyginti su jo vykdytais pavojingais verslo sandėriais.
Todėl jo rinkinys yra labai įvairus, jame randame tiek senųjų Europos meistrų paveikslų, taip pat ir gerai žinomų kūrinių kopijų, vokiečių ir prancūzų dailininkų realistinės krypties darbų, XIX ir XX amžių sandūros modernizmo srovių apraiškų, mėgėjiškų ar mažai žinomų moterų dailininkių darbų ir, žinoma, lietuvių išeivijos dailininkų kūrybos pavyzdžių.
Žilinsko rinkinyje yra ir Estijoje gimusio menininko Maksimiliano Maksolio (1880–1968) kūrinys. Maksolis Estijos meno istorijoje pagarsėjo mūšių ir istorinių scenų tapyba bei valstybės veikėjų portretais. Didžioji dalis jo darbų Estijoje žuvo per sovietų okupaciją. Parodoje rodomas gražus Kliķerijos Bõkovos portretas – ji 1926 m. tapo Maksolio žmona.
Senųjų dailės meistrų drobės
Parodoje pristatomos užsienio dailės žinovų pripažinimo sulaukusios senųjų dailės meistrų: olando Kornelio Ketelio (Corneli Ketel), flamandų Teodoro Rombautso (Theodoor Rombouts), Jano van de Venio (Jano van de Venne) ir Jakobo Jordanseno (Jacob Jordaens), Filipso Augustino Imenraeto (Philips Augustijn Immenraet), italo Bartolomėjo Guidobono (Bartolomeo Guidobon), prancūzo Žanas-Baptisto Audrio (Jean-Baptiste’o Oudry) – drobės.
Greta rodomi jaukūs ir žavūs XIX a. prancūzų dailininkų Tomaso Kauturo (Thomaso Couture), Edmos Morisota (Morisot), Diazo de la Peña’os) realistinės ir plenerinės dailės pavyzdžiai, anglų tapytojo Vilijamo Kolinso (William Collins) audringos jūros peizažas.
Atskiro paminėjimo vertos žymiausių Rytprūsių dailininkų impresionisto Loviso Korinto (Corintho) ir ekspresionisto Artūro Degnerio (Arthur Degner) drobės, talentingų žydų kilmės vokiečių dailininkių Džiulijos Voltornos (Julie Wolfthorn) ir Klaros Arnheima (Clara Arnheim) kūriniai, žymaus vokiečių peizažisto Johaneso Henšo (Johannes Hänsch) kraštovaizdžiai, taip pat su dovanotu Žilinsko rinkiniu į Lietuvą sugrįžę pirmieji spalvomis ir polėkiu žaižaruojantys išeivijos dailininkų Alberto Vesčiūno ir Vytauto Kasiulio, taip pat Prano Domšaičio dailės pavyzdžiai.
„Įsipareigojimas laisvei“
„Paroda „Įsipareigojimas laisvei“ pratęsia Mikelio muziejaus programą, pristatančią istorines privačias kolekcijas, ją išplečiant nuo žymių Estijos rinkėjų – tokių kaip Alfredas Ryudė (Alfred Rõude) ar Martinas ir Frančeska Liuter (Francesca Luther) – iki kaimyninių šalių rinkėjų.
Svarbu įvertinti, kokią reikšmingą rolę mūsų meninio paveldo išsaugojimui, o kartais ir pačių menininkų likimams, turėjo privačios asmeninės pasirinktys ir sprendimai“, – pabrėžė Mikelio muziejaus direktorė Aleksandra Murė (Aleksandra Murre).
Mykolas Žilinskas buvo vadinamas paslaptingiausiu XX a. lietuviu. Jis padarė stulbinamą karjerą Lietuvos Respublikos valstybės ir valdžios institucijose, buvo patriotas ir aktyvus visuomenininkas.
Jo planus remti gimtosios šalies kultūrą ir žengti pirmuosius žingsnius meno rinkime nutraukė Antrasis pasaulinis karas. 1949 m. Žilinskas galutinai įsikūrė Vakarų Berlyne, kur tęsė verslo veiklą ir kur ypač sustiprėjo jo domėjimasis menu bei rinkimu.
Paroda Mikelio muziejuje Taline veiks iki 2026 m. kovo 8 d.
