Lietuvos oro uostai (LTOU) penktadienį iškilmingo renginio metu paskelbė apie Kauno oro uosto keleivių terminalo atidarymą. Nuo lapkričio 21 dienos, atlikus esminius plėtros darbus, atsiveria visos pagrindinės keleivių terminalo erdvės. Oro uosto pajėgumai po terminalo plėtros išaugo du kartus – nuo 400 iki 800 per valandą aptarnaujamų keleivių, Kauno oro uostas galės patogiai ir efektyviai aptarnauti 2 mln. keleivių per metus.
Atidarymo renginyje dalyvavo Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, susisiekimo ministras Juras Taminskas, Lietuvos oro uostų atstovai, Kauno rajono savivaldybės ir kitų institucijų atstovai.
„Ši Kauno oro uosto plėtra – tai ne tik investicija į infrastruktūrą, bet ir į žmones. Ji atveria daugiau galimybių mūsų ekonomikai, sustiprina turizmo augimą ir suteikia kiekvienam keleiviui daugiau patogumo bei lengvumo keliaujant“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.
„Džiaugiuosi, kad Kauno oro uostas užaugo didelis – jame telpa net krepšinio aikštelė. Ką iš tiesų reiškia šis augimas? Mažiau streso ir daugiau patogumo keliautojams: daugiau laipinimo vartų, registracijos stalų, aptarnavimo langelių, greitesnis bagažo atsiėmimas, trumpesnės eilės. Visa tai užtikrins kokybišką, modernų ir tarptautinius standartus atitinkantį aptarnavimą. Kauno oro uostas oficialiai žengia į visiškai naują etapą ir Lietuvos oro uostų kartelę kelia į aukštesnį lygį“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Atlikus esminius plėtros darbus – padidėjo tiek atvykimo, tiek išvykimo erdvės – bendras terminalo plotas išsiplėtė daugiau nei pusantro karto – apie 4 400 kv. metrų. Po darbų pabaigos Kauno oro uoste veikia šeši laipinimo vartai, kai iki šiol keleiviai naudojosi keturiais. Tad atitinkamai išaugo ir oro uosto pajėgumai aptarnauti daugiau orlaivių – iki šešių keleivinių skrydžių per valandą.
„Rekordiniai keleivių srautai Kaune jau kurį laiką gerokai viršijo projektinius terminalo pastato pajėgumus. Sėkmingai įgyvendinta rekonstrukcija leidžia jungti vis aukštesnę pavarą – kokybiškai aptarnauti kur kas gausesnius keleivių srautus ir kartu su partneriais suteikti aukštesnio lygio keleivių patirtį negu iki šiol. Oro uosto aynaujinimas jau dabar reikšmingai sustiprina Kauno, kaip svarbaus regionui susisiekimo ir logistikos mazgo, pozicijas“, – sako Simonas Bartkus, generalinis Lietuvos oro uostų (LTOU) direktorius, atkreipdamas dėmesį į ilgalaikiame Kauno oro uosto plėtros plane iki 2052 metų numatytus tikslus, kurie bus pasiekti etapais.
Terminalo plėtros metu taip pat didelis dėmesys buvo skiriamas technologijų modernizavimui, kurių esminės tiek keleivių pralaidumo didinimui, tiek oro uosto veiklos efektyvumui – bagažo valdymo ir bagažo patikros sistemos. Vien šioms sistemoms ir su jomis susijusioms technologijoms modernizuoti buvo skirta apie 4,5 mln. eurų (be PVM) investicijų.
Šiemet tikisi pasiekti rekordinį keleivių skaičių
LTOU vadovas S. Bartkus atskleidžia, kad 2025 metais Kaune tikimasi pasiekti 1,6 mln. keleivių srautą – tai būtų visų laikų rekordas. Tačiau šį skaičių vadovas laiko tik atspirties tašku tolesniam augimui. Reikšmingi infrastruktūros plėtros pokyčiai yra orientuoti į dar ambicingesnį tikslą – 2 mln. keleivių per artimiausius trejus metus. Būtent tokia augimo trajektorija yra apibrėžta ilgalaikiame Kauno oro uosto plėtros plane – tereikia nuosekliai įgyvendinti sprendimus, numatytus skirtinguose etapuose.
Kauno oro uosto terminalo plėtros pristatymo renginyje, kurio metu šūkis buvo „Dideli užaugom” – keleiviams ir renginio svečiams pristatyta net šia proga terminalo viduje įrengta krepšinio aikštelė – tai simbolinis akcentas, kuris, anot renginio organizatorių, visą Kauno oro uostą padaro išskirtiniu, o kartu simbolizuoja lietuvių krepšinio aistrą. Kauno oro uostas dabar toks didelis, kad net telpa krepšinio aikštelė terminalo viduje.
Dalis erdvių buvo atidaryta jau anksčiau
Terminalo rekonstrukcijos projektas buvo patikėtas viešąjį pirkimą laimėjusiai bendrovei „Infes“. Bendrovė terminalo pastatą išplėtė į dvi kryptis – pastatė rytinę ir vakarinę dalį. Pokyčiai apėmė visus tris terminalo aukštus: išplėstos bagažo atsiėmimo zonos, padidėjo Šengeno ir ne Šengeno zonos, sukurtos papildomos erdvės keleiviams laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti. Po Kauno oro uosto atidarymo keleiviams – rangovas toliau tęs likusius vidinius statybos darbus.
Dar iki projekto finišo oro uostas spėjo atverti keleiviams ir jų artimiesiems pirmojo aukšto zonas – greito apsipirkimo parduotuvę „Narvesen“ ir restoraną „Katpėdėlė“, taip pat „Duty Free” parduotuvių zoną. Taip pat anksčiau atverta ir patogesnė bei erdvesnė registracijos erdvė. Keleiviams atverta ir „Charlie pizza“ kavinė Šengeno erdvės skrydžių laukimo salėje.
Be to, atnaujinimo darbai Kauno oro uosto automobilių aikštelėje (P4) baigti dar šią vasarą. Atnaujintos aikštelės plotas padidėjo iki beveik 10 tūkst. kv. metrų. Atnaujintoje aikštelėje – daugiau nei 370 automobilių stovėjimo vietų, gali būti įkraunama 14 elektromobilių, 14 vietų skirta asmenų su negalia transportui.
Kaunas vis tvirčiau įsipina į tarptautinį oro uostų tinklą
LTOU vadovas S. Bartkus pastebi, kad su infrastruktūros plėtra koja kojon stiprinamos ir partnerystės. Jau kitų metų pavasarį Kauno oro uosto reguliarių skrydžių tvarkaraštis pasipildys nauju maršrutu – oro bendrovė „airBaltic“ pradės vykdyti tiesioginius skrydžius į Rygą. Tai iš Kauno užtikrins itin patogų susisiekimą su Latvijos sostine beveik kasdien.
Anot S. Bartkaus prie esamų 28 tiesioginių krypčių iš Kauno prisidedantys jungiamieji skrydžiai per Rygą iš esmės leidžia Kauną pasiekti iš visos Europos per trumpą laiką.
Pokyčiai rodo, kad Kauno oro uostas tampa vis svarbesne visos šalies oro uostų sistemos dalimi – tai reiškia, kad keliautojai turi daugiau pasirinkimų ir patogesnių jungčių. Didesni keleivių srautai daro tiesioginę ir netiesioginę įtaką regiono ekonomikai. Geras susisiekimas taip pat yra aukštos gyvenimo kokybės dalis.
Parengta pagal LTOU pranešimą
