Augantis mobilumas ir profesiniame bei asmeniniame gyvenime kasdienybe tampantys tarptautiniai ryšiai. Tai – tik dalis pavyzdžių, iliustruojančių faktą, jog šiandieninio pasaulio kaita yra spartesnė nei kada nors anksčiau. Be kitų teikiamų švietimo paslaugų tikslų, būtent tarptautinė mokykla ugdo gebėjimus, būtinos, norint prie to sklandžiai prisitaikyti.
Šio tipo įstaigos, suteikiančios ne tik akademinių žinių, bet ir padedančios pasiruošti gyvenimui įvairialypėje visuomenėje, populiarėja ir Lietuvoje.
Skaitykite šį straipsnį ir sužinosite:
- Kodėl tarptautinės mokyklos tampa vis aktualesnės?
- Kuo gali būti naudingas mokymasis tarpkultūrinį ugdymą praktikuojančiose mokyklose?
- Kaip ši ugdymo kryptis Lietuvoje keičia tradicinį požiūrį į mokyklą?
Nauji ugdymo poreikiai, atliepiantys šiuolaikinio pasaulio pokyčius
Per pastaruosius dešimtmečius akivaizdžiai pastebima ne tik urbanizacijos, bet ir mobilumo tendencija. Tai pasireiškia įvairiais pavyzdžiais. Pradedant gyvenimu visos šeimos persikėlimu gyventi į kitas šalis ir baigiant studijomis užsienyje.
Esant tokioms situacijoms, kai įvairių kultūrų persipynimas tampa kasdienybe, natūralu, keičiasi ir vaikų bei jaunuolių ugdymo poreikiai. Jei anksčiau pakako gerų akademinių rezultatų, tai šiandien išaugo tokių kompetencijų, kaip, reikšmė:
- gebėjimas greitai prisitaikyti prie pokyčių;
- kritinis ir kūrybinis mąstymas;
- kultūrinis sąmoningumas;
- mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai;
- stiprūs bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai.
Tokios kompetencijos efektyviausiai ir natūraliausiai ugdomos aplinkoje, apjungiančioje skirtingas kalbas, kultūras, patirtis bei ir mąstymo būdus. Būtent šioje vietoje išryškėja ir tarptautinio ugdymo, kuris šiandien prieinamas ir Lietuvoje, svarba.
Tarptautinė mokykla – daugiau nei tik pamokos anglų kalba
Tarptautinė mokykla vis dar neretai suvokiama kaip vieta, kurioje pamokos vyksta anglų kalba. Tačiau tai – tik nedidelė dalis šios sąvokos, kurią tikslingiau būtų laikyti ugdymo filosofija, „paveikslo“.
Tarptautinio ugdymo esmė – tai platus požiūris į mokymąsi, apimantis:
- tarptautines ugdymo programas, orientuotas ne į faktų „kalimą“, o gilesnį, platesnį suvokimą;
- projektinį mokymąsi ir mokymo metodus, paremtus tyrinėjimu;
- mokymąsi per patirtį ir realias situacijas;
- kultūrinę įvairovę, skatinančią suvokti, jog pasaulis nesibaigia ties vienos šalies ribomis.
Tarptautinį ugdymą propaguojančiose mokyklose mokiniai raginami drąsiai kelti klausimus ir, nebijant suklysti, ieškoti sprendimų. Taip pat – diskutuoti, argumentuoti, tyrinėti ir mokytis savarankiškai.
Kokios kompetencijos yra ugdomos tarptautinėse mokyklose?
Tarptautinė mokymosi aplinka formuoja žemiau išvardintus vaikų gebėjimus, kurie šiandieniniame pasaulyje yra labai vertinami.
- Kultūrinis sąmoningumas. Mokiniai mokosi suprasti ir priimti skirtingas tradicijas bei požiūrį į įvairius dalykus.
- Komunikacija keliomis kalbomis. Užsienio kalba, kartais – ir kelios, tampa natūralia ugdymo dalimi.
- Saviraiška ir iniciatyvumas. Mokiniai skatinami aktyviai dalyvauti projektuose, diskusijose, pristatymuose.
- Mąstymo lankstumas. Ugdomas gebėjimas greitai persiorientuoti nuo vienos užduoties ar net temos prie kitos.
- Atsakomybė ir savarankiškumas. Vaikai mokomi savarankiškai prisiimti atsakomybę už savo mokymosi procesą. Taip pat – ir pasiektus rezultatus.
Šios kompetencijos, pradedamos ugdyti nuo pat pradinių klasių, nepraranda savo reikšmės ir vėliau. Tai yra – studijuojant aukštosiose mokyklose (ypač – užsienyje) ir bandant atrasti „vietą po saule“ darbo rinkoje. Žinoma – ir asmeniniame gyvenime, kuriame glaudus sąlytis su skirtingomis kultūromis taip pat tampa norma.
Kaip tarptautinės mokyklos keičia ugdymo kultūrą Lietuvoje?
Lietuvoje tarptautinio ugdymo paklausa kasmet auga. Ir tokią tendenciją lemia ne tik iš užsienio atvykstančios šeimos. Vis dažniau tarptautines mokyklas renkasi ir vietiniai tėvai, kurie siekia:
- šiuolaikinio, į ateitį orientuoto mokymo,
- platesnio pasaulio matymo,
- tarptautinių egzaminų, atveriančių kelią į užsienio universitetus,
- skirtingų kultūrų draugų ir socialinės patirties vaikams.
Kartu auga ir tarptautinių mokyklų skaičius ir, kas svarbiausia – jų teikiamų ugdymo paslaugų kokybė. Lietuvoje jau formuojasi stipri tarptautinių švietimo įstaigų kultūra, kurioje svarbiausia tampa mokinio individualumas, jo mąstymas ir gebėjimas kurti.
Erudito licėjus – šiuolaikinio tarptautinio ugdymo pavyzdys Lietuvoje
„Erudito licėjus“ – vienas žinomiausių tarptautinio ugdymo pavyzdžių Lietuvoje. Tai – tarptautinė mokykla, kuri sujungia šiuolaikinę mokymo filosofiją, tarptautines programas ir vertybinį ugdymą.
Čia ypatingas dėmesys skiriamas ne tik akademiniams rezultatams, bet ir moksleivių asmeninėms savybėms: smalsumui, atsakomybei, kūrybai, gebėjimui dirbti komandoje.
Mokyklos bendruomenė, sudaryta iš skirtingų kultūrų atstovų. Tad vaikai, kasdien būdami tokioje aplinkoje, natūraliai perima globalaus mąstymo gebėjimą.
Tarptautinė mokykla – ugdymas, kuris padeda ruoštis ateičiai
Tarptautinės mokyklos tampa vis svarbesne švietimo sistemos dalimi visame pasaulyje. Ne išimtis – ir Lietuva. Ir pagrindinė to priežastis – ne užsienio kalbos ar tarptautinės programos. Šio tipo mokyklos ugdo tokias, nuo gyvenimo šiuolaikiniame pasaulyje neatsiejamas kompetencijas, kaip globalus mąstymas, tolerancija, drąsa veikti ir pan.
Taigi, akivaizdu, jog tarptautinė mokykla – kur kas daugiau nei įprastas pamokų tvarkaraštis ar vieta, kurioje jos vyksta. Tai – draugiška, palaikantis, motyvuojanti aplinka, ruošianti vaikus ateičiai. Netgi – profesijoms, kurių…dar net nėra.
