Pirmadienis, 4 gruodžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Seime vyko ugdymosi šeimoje konferencija „Teugdo šeimos laimingus vaikus“ (video)

Neringa Streikienė, www.alkas.lt
2019-11-07 12:16:44
5
Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Švietimas | emokykla.lt nuotr.
Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Lapkričio 6 d., 14 val., Seimo Spaudos konferencijų salėje, vyko tiesiogiai transliuojama konferencija „Teugdo šeimos laimingus vaikus“, kurioje buvo supažindama su ugdymosi šeimoje poreikiu bei praktika užsienio šalyse, aptartas siūlomas ugdymosi šeimoje reglamentavimas.

Prieš konferenciją, 13 val. Seimo Spaudos konferencijų salėje vyko spaudos konferencija.

Didėjantis visuomenės dėmesys vaikų ugdymui šeimoje parodo, kad žmonijos istorija juda spirale. Juk vaikų ugdymas šeimoje – seniausia ugdymo forma, ir dabar dalis visuomenės prie jo sugrįžta, tik taikydami šiuolaikiškas ugdymo priemones. Visgi tokio ugdymo pagrindas išlieka tas pats: palaikydami glaudžius ryšius su tėvais, vaikai savaime perima tėvų žinias ir vertybes, o tėvai, geriausiai pažinodami savo vaikus ir būdami asmeniškai besidomintys jų sėkme, geba geriausiai juos skatinti ugdytis.

Deja, pastarieji du šimtmečiai nebuvo palankūs tėvų ir vaikų ryšiui stiprinti. Diegdamos privalomą švietimą, valstybės siekė vienodinti žmones ir įskiepyti jiems paklusnumą valdžiai. Privalomas mokyklinis ugdymas mūsų regione atsirado kaip priemonė tuometinėms Vokietijos ir Rusijos imperijoms stiprinti: mokykla suvienodino ugdymą, ir valstybė galėjo išsiugdyti daugybę panašiai mąstančių valdininkų, kareivių ir darbininkų. XX-ajame amžiuje ugdymąsi šeimoje itin griežtai draudė nacistiniai ir sovietiniai režimai, nes mokykla pasitarnavo kaip priemonė vaikams paveikti, kad jie perimtų ne savo tėvų pažiūras, bet oficialią valstybės ideologiją. Iki šiol ugdymasis šeimoje draudžiamas tokiose autoritarinėse valstybėse kaip Šiaurės Korėja, Kinija, Kuba. Tuo tarpu demokratinėse valstybėse tėvų pirmumo teisė ugdyti savo vaikus nebuvo paneigta net ir įvedus privalomą švietimą. Daugelio Vakarų demokratinių šalių konstitucijose ar įstatymuose yra įtvirtinta nuostata, kad vaikų ugdymas pirmiausia yra tėvų atsakomybė, tuo tarpu valstybės pareiga – teikti šeimai švietimo pagalbą, jei jos reikia. Tėvų ir valstybės santykis dėl vaikų ugdymo buvo aiškiai apibrėžtas 1925 m. JAV Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuria įtvirtinta nuostata, kad valstybė gali nustatyti išsilavinimo pagrindus, bet jie negali riboti galimybių pasirinkti būdus, kuriais mokinys tų nustatytų išsilavinimo pagrindų pasiekia.

Pastaraisiais dešimtmečiais Vakarų šalyse pastebima, kad vis daugiau tėvų nori įsitraukti į vaikų ugdymo eigą. Tam įtakos turi įsigalinčios lanksčios darbo formos: tėvai gali skirti daugiau laiko vaikų ugdymui, jiems tampa lengviau derinti su darbu ir šeima susijusius įsipareigojimus. Naujas ugdymosi galimybes atveria informacinių technologijų plėtra, atsiranda galimybių pritaikyti mokymosi turinį pagal kiekvieno vaiko poreikius. Mokytojas tampa nebe vienintelis žinių tiekėjas, todėl tėvams perimant vaikų ugdymo taisykles mažėja kvalifikaciniai reikalavimai. Vis aiškiau pastebimi ugdymo mokykloje trūkumai: triukšmingose klasėse daugeliui vaikų sunku susikaupti, pamokų laikas yra nustatytas pagal suaugusiųjų darbo laiką, nors vaikų, ypač paauglių ritmas skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl mokiniams tenka mokytis jiems fiziologiškai netinkamu metu. Didelėse klasėse beveik neįmanoma tvarkyti ugdymo eigos pagal kiekvieno mokinio poreikius, todėl vieni mokiniai nespėja mokytis su klase, o kiti nuobodžiauja.

Ugdant vaikus šeimoje galima išvengti daugelio mokyklinio ugdymo problemų ir apribojimų, todėl pasaulyje vis didėja šeimoje ugdomų vaikų skaičius. Paprastai tokį ugdymosi būdą renkasi 1-3 proc. mokinių. JAV atlikti longitudiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo virš 12 tūkst. dalyvių, rodo, kad individualiai besimokančių vaikų mokslo pasiekimai paprastai yra 15–30 procentų aukštesni nei tradicinėse mokyklose besimokančių jų bendraamžių. Savarankiškai besimokantys vaikai paprastai lenkia savo bendraamžius tiek socialine, tiek psichologine, tiek jausmine raida, jie turi geresnius kasdienius įgūdžius, įskaitant bendradarbiavimą su bendraamžiais, lyderystės įgūdžius; jie yra bendruomeniškesni, labiau savimi pasitikintys, motyvuoti, atsakingi, turintys mažiau elgesio problemų nei ėjusieji į mokyklą.

Nors yra daug argumentų, pagrindžiančių ugdymosi šeimoje privalumus, Lietuvoje ugdymasis šeimoje yra neleidžiamas dėl 2012-ais metais tuometinės Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais įvestų apribojimų. Pagrindinė problema, kaustanti mūsų švietimo sistemą, yra pasitikėjimo trūkumas. Vakarų valstybių švietimo teisės aktai yra grindžiami prielaida, kad visi tėvai nuoširdžiai siekia kuo geresnio išsilavinimo savo vaikams, todėl tėvų teisės parinkti savo vaikams mokymosi būdą nėra varžomos, o valstybės įsikišimas tampa reikalinga tik tais atvejais, kai turima duomenų, kad vaiko ugdymas neatitinka minimalių ugdymo reikalavimų. Tuo tarpu Lietuvoje galiojančiuose Ministerijos parengtuose teisės aktuose tėvai nėra laikomi pajėgiais priimti sprendimus dėl savo vaikų ugdymo. Teisės aktai grindžiami prielaida, kad nei tėvai, nei mokykla nežino, kokie yra geriausi vaiko interesai. Šiuos interesus žino tik vaiko teisių apsaugos specialistai ir tik jie gali nuspręsti, kaip vaikas gali būti ugdomas. Kaip rodo praktika, vaiko teisių apsaugos specialistai nėra tokie visažiniai ir aiškiaregiai, kad galėtų neklystamai nurodyti, kaip vaikui geriau mokytis. Jie dažniausiai nukreipia vaikus mokytis į mokyklą tik dėl to, kad mokykloje vaikas bus geriau prižiūrimas ir vaiko teisių apsaugos specialistams nereikės dėl jo prisiimti atsakomybės.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai, atsižvelgę į nevyriausybinių organizacijų pateiktus prašymus, ėmėsi politinės lyderystės įteisinti Lietuvoje ugdymąsi šeimoje. Konferencijoje švietimo specialistai ir ugdymosi šeimoje praktikai aptarė įvairius ugdymosi šeimoje aspektus. Apžvelgė dabartinę situaciją Lietuvos mokyklose. Kaip jaučiasi vaikai, tėvai, mokytojai? Kodėl Lietuva pirmauja Europoje vaikų savižudybių skaičiumi? (per metus nusižudo 1 klasė vaikų). Kodėl kasmet mažėja vaikų išsimokslinimo lygis? (Švietimo kokybės žemėlapis. https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/kiti/Švietimo%20kokybės%20žemėlapis0424.pdf Ar šiandien mes turime alternatyvą mokyklai? Ar turime teisę rinktis kažką kito?

Pagal mokyklų statistiką: 1/4 Lietuvos mokinių nepasiekia bazinio lygmens matematinio, gamtamokslio ugdymo, skaitymo gebėjimų srityse. Lietuva yra 55 vietoje, stipriai nutolusi nuo EBPO vidurkio. Mokinių savijauta – prasta, daugiau kaip pusė jų patiria patyčias. 31% mokinių jaučiasi vieniši: 2 vieta iš 72 šalių. Jaučiasi pašaliniai mokykloje: 3 vieta iš 72 šalių. 31 % mokykloje jaučiasi tiesiog nejaukiai, ne savo vietoje: 5 vieta iš 72 šalių. 54 % mokinių patiria patyčias… (Duomenys: tarptautinis HBSC tyrimas, 2015)

„Valstybės įstaigos juk turi tarnauti žmogui ir švietimo sistema tėra paslauga, kaip ir gydymas… Staiga ši paslauga virsta prievolė be jokios laisvės rinktis ir dar patys turime susimokėti už visą šitą mokėdami mokesčius…“ – kalbėjo teisininkas Ramūnas Aušrotas.

Mokymosi šeimoje asociacija bei kiti rūpestingi tėvai ir organizacijos, jau 7 metus siekia įteisinti ugdymosi šeimoje įstatymą. Norima suteikti šeimoms galimybę ir prigimtinę teisę rinktis, ugdyti savo vaikus patiems šeimose, kaip alternatyvą dabartinėms mokykloms. Jau keli dešimtmečiai daugumoje pasaulio šalių (Amerika, Švedija, Danija, Anglija, Airija…), įskaitant ir mūsų artimiausias kaimynes (Latvija, Lenkija, Estija, Rusija) ši praktika puikiai pasiteisina. Tačiau Lietuvoje, dėl šio įstatymo priėmimo dar kyla klausimų, o gal ir baimių. Pagal kitų šalių statistika tik 2 proc. šeimų pasirenka tokį mokymosi būdą. Šeimos labai atsakingai į tai žiūri, konsultuojasi, bendradarbiauja su mokykla.

„Šiandien turime tiek informacijos apie pasiteisinančius ir veiksmingus mokymosi modelius: apie įtraukųjį ugdymą, individualizavimą, diferencijavimą, refleksijos svarbą. Turime nuostabius ugdymą reglamentuojančius dokumentus. Vedantieji pasaulio universitetai ieško nešabloniškai mąstančių studentų, darbuotojų, bet Lietuvoje kol kas nėra tokios terpės ugdyti vaikus kitaip. Kas nutinka, kad šiandieninė mokykla ne transformatyvus  XXI a. atitinkanti ugdymosi modelis, o XIX a pab. mokyklos „Euro remontas“?“ – konferencijoje pasisakė Julija Ladygienė švietimo konsultantė, mokytoja, „Mokymosi šeimoje“ asociacijos narė.

„Mokyklų sistema netenkina visų asmeninių poreikių. Mokiniai yra skirtingų gabumų ir polinkių, todėl pageidaujantiems turėtų būti sudaryta galimybė mokytis pagal asmeninę dienotvarkę.“ – Toliau pratęsė mintį Jolanta Lipkevičienė, Žaliosios gamtos mokyklos direktorė.

Šiuo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti ugdymąsi šeimoje ir suteikti daugiau galimybių mokiniui pagal gebėjimus ir asmeninius poreikius rinktis mokymosi būdą. Tokiu atveju vaikai, nepriklausomai nuo jokių papildomų sąlygų, galėtų savarankiškai mokytis nelankydami mokyklos kasdien. Tokiu būdu būtų suteikta daugiau galimybių mokiniui pagal gebėjimus ir polinkius rinktis mokymosi būdą ir sudarytos palankios sąlygos jo savarankiškam mokymuisi.

Toks mokymosi būdas leistų mokiniams išmokti planuoti savo laiką, ugdytų jų savarankiškumą, įgūdžius, aktyvumą, asmeninę atsakomybę, už atliekamą darbą, sudarytų sąlygas tėvams labiau įsitraukti į vaikų mokymą.

Seimo komiteto nariai atsižvelgė į išsakytus argumentus ir buvo suformuota darbo grupė ugdymosi šeimoje įteisinimo projektui parengti. Projektą Seimui bendrai pateikė skirtingų frakcijų Seimo nariai. Balandį Seimas pritarė projektui po pateikimo, nė vienas Seimo narys nebalsavo prieš projektą. Šiuo metu komitetas rengia išvadą dėl patobulinto įstatymo projekto ir žada jį teikti svarstyti Seimui.

Tiesioginė transliacija:

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. LEU vyko tarptautinė tęstinė mokslinė konferencija „Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos“
  2. Seime vyks konferencija apie pirmąją lietuvių gimnaziją
  3. M. Lukšienės premijos laimėtoja A. Navickaitė: Tikrai žinau, kad mokykla prasideda šeimoje
  4. Kaune vyks švietimo reformos pradininkės M.Lukšienės gimimo metinėms skirta konferencija
  5. Kaip mokyti vaikus savarankiškumo kasdieninėje veikloje?
  6. Mokytojai prie Vyriausybės reikalavo padoraus atlygio ir orumo užtikrinimo (nuotraukos, video)
  7. Šeimos paprotys, virtęs netikėtu nuotykiu – kaip keliauti su vaikais ir neišprotėti?
  8. Čikagos lituanistinė mokykla švenčia 25-metį (video)
  9. Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos bendruomenė prašo ministerijos perimti iš Šalčininkų rajono savivaldybės mokyklos steigėjo teises
  10. Nuo sausio 1-os mokytojų algos augs
  11. Mokytojai streikuos gruodžio 8 dieną
  12. Nuo sausio 1 d. didėjo mažiausiai uždirbančių pedagogų algos: kiek ir kam?
  13. Penkerių metų vaikai į priešmokyklinio ugdymo grupes eiti neprivalės
  14. Kaune kyla pirmoji per Nepriklausomybės metus naujai statoma mokykla
  15. Nuo svajonės vaikams sukurti A. Lindgren pasaką iki trijų darželių Kaune

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Natalja says:
    4 metai ago

    Gaila, kad įrašas smarkiai apkarpytas, nerodo kelių stiprių pranešėjų.

    Atsakyti
  2. Algirdas says:
    4 metai ago

    Pilnas įrašas nuorodoje žemiau. Yra visi pranešėjai.
    htt ps://youtu.be/Ga6YZDuDynA

    Atsakyti
  3. Algirdas says:
    4 metai ago

    Peticija už teisę laisviau šeimose ugdyti vaikus w w w.laimingivaikai.lt

    Atsakyti
    • Laiškas Seimui dėl LR Švietimo įstatymo says:
      3 metai ago

      Laiškas Lietuvos Respublikos Seimo nariams dėl LR Švietimo įstatymo
      – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/laiskas-lietuvos-respublikos-seimo-nariams-del-lr-svietimo-istatymo

      Atsakyti
  4. Žemyna says:
    3 metai ago

    Seimas paskyrė Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkę
    – diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/seimas-paskyre-nacionalines-seimos-tarybos-pirmininke-988400

    Yra pasipiktinusių dėl pirmininkės ,,konservatyvumo”

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Per karščius pamokos gali būti trumpinamos

Darbo partija siūlo didinti lėšas mokytojams

2023 11 29
Būstas | pixabay.com, OleksandrPidvalnyi nuotr.

Keičiama paramos būstui įsigyti tvarka

2023 11 29
Darbo partijai vadovaus Andrius Mazuronis

Darbiečiai siekia švietimo sistemos audito

2023 11 16
Regionų forumas | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas atidarė Regionų forumą

2023 11 10
Studijas Lietuvoje pasirinkę užsienio lietuviai sulauks valstybės paramos | smsm.lrv.lt nuotr.

Studijas Lietuvoje pasirinkę užsienio lietuviai sulauks valstybės paramos

2023 11 07
Odontologijos klinika | canva.com nuotr.

Burnos vėžys: ankstyvoji diagnostika ir prevencija

2023 10 31
Socialiniai tinklai | pixabay.com, PhotoMIX-Company nuotr.

E. Frolovas. Socialiniai tinklai – priežastis nerimui dėl narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo jaunimo tarpe

2023 10 31
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.

Valstybė skirs finansavimą mokytis suaugusiesiems

2023 10 26
Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.

Lietuvos mokslo institucijose diegiamos naujos kartos bibliotekos paslaugos

2023 10 26
Mokesčiai | finmin.lrv.lt nuotr.

Prezidentas teikia Seimui GPM įstatymo pataisas

2023 10 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Amatininkų apdovanojimai | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Apdovanoti sėkmingiausiai dirbantys amatininkai

2023 12 04
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Kinija ketina paversti Baltarusiją savo niekučių fabriku

2023 12 04
Lūšies pėdsakai | vstd.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prasideda gyvūnų paskaita pagal pėdsakus

2023 12 04
Ekonomika | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Baltijos šalių BVP kitąmet vėl turėtų augti

2023 12 04
Paroda | R. Vinckevičiūtės-Kazlauskienės nuotr.
Istorija

Jau 80 metų gyvi atsiminimai: pabėgimas iš Kauno IX forto artimųjų lūpomis

2023 12 04
Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines | Rengėjų nuotr.
Istorija

Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines

2023 12 04
Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos. Diskusijos dalyviai | LGGRTC nuotr.
Istorija

Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos

2023 12 04
Zohreh Saberi (viduryje) ką tik atvykusi į Vilnių, kartu su kolegomis iš Lietuvos – Olga Posaškova (dešinėje) ir Jonu Staseliu | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Įvyko 17 tarptautinė fotožurnalistikos šventė „Vilniaus fotografijos ratas“

2023 12 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >>>Taip apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Rimgaudas apie Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos pateikė Seimui bendrą atsiliepimą dėl pertvarkos projekto
  • Žemyna apie Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos
  • >Pajūriečiui apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Apdovanoti sėkmingiausiai dirbantys amatininkai
  • Kinija ketina paversti Baltarusiją savo niekučių fabriku
  • Prasideda gyvūnų paskaita pagal pėdsakus
  • Baltijos šalių BVP kitąmet vėl turėtų augti
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Darbo partija siūlo didinti lėšas mokytojams

by Ditė Česėkaitė
2023 11 29
0
Per karščius pamokos gali būti trumpinamos

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo pasiūlymą 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo...

Skaityti toliau

Keičiama paramos būstui įsigyti tvarka

by Ditė Česėkaitė
2023 11 29
0
Būstas | pixabay.com, OleksandrPidvalnyi nuotr.

Siekiant taikliau ir efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas, labiau skatinti savivaldybes prisidėti finansiškai prie valstybės teikiamos jaunų šeimų įsigyti būstus...

Skaityti toliau

Darbiečiai siekia švietimo sistemos audito

by Ditė Česėkaitė
2023 11 16
1
Darbo partijai vadovaus Andrius Mazuronis

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai užregistravo Seimo nutarimo projektą dėl pavedimo valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą švietimo sistemoje. Nutarime yra...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • >>>Taip apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Rimgaudas apie Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos pateikė Seimui bendrą atsiliepimą dėl pertvarkos projekto
  • Žemyna apie Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos
  • >Pajūriečiui apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Žemyna apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
Kitas straipsnis
Skamba pavojaus varpai dėl Zapyškio bažnyčios

Kultūros komitetas aptarė Zapyškio bažnyčios tvarkymo klausimą (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai