Seimas po svarstymo pritarė siūlymui Sveikatos sistemos įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad valstybės laiduojama nemokama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose yra teikiama nemokamai ir už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio.
„Tai yra labiau pinigų perskirstymo ir resursų perskirstymo klausimas. Mes kalbame apie paslaugų prieinamumą ir eilių mažinimą tada, kai eilės yra sudaromos dirbtinai, kai pacientas negali sumokėti priemokos, kai jos yra reikalaujama. Šitos praktikos yra empiriškai patikrintos, stebimos ir užfiksuotos. Jos yra užfiksuotos ligonių kasų dokumentuose, per skundus ir taip pat mūsų pacientų tuose tyrimuose, kuriuos esame patys atlikę“, – projektų pristatymo metu sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Įstatyme numatoma įtvirtinti, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra LNSS įstaigose teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Jeigu paciento, kuriam teikiama valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūros paslauga, pageidavimu naudojama brangiau kainuojanti priemonė negu priemonė, kurios išlaidos teikiant šią paslaugą yra kompensuojamos valstybės, jis turi sumokėti valstybės kompensuojamos ir brangiau kainuojančios priemonės kainų skirtumą.
Ligonis, pageidaujantis gauti brangiau kainuojančią priemonę, turi raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės kompensuojamos priemonės, ir išreikšti pageidavimą gauti brangiau kainuojančią priemonę. Visų priemonių tipų, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami paciento lėšomis, sąrašą tvirtina ir kainų skirtumų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
„Raginu visus palaikyti šį įstatymo projektą ir manau, kad jo tikslas yra padaryti taip, kad žmonėms nereikėtų mokėti du kartus, nes pagal dabartinę praktiką vis tik pasitaiko atvejų, kada jau už valstybės apmokamą sveikatos paslaugą yra paprašoma susimokėti dar kartelį. Manau, kad šis įstatymo projektas padidins ir skaidrumą, ir aiškumą, kada pacientas galės pasirinkti, kokią jam paslaugą gauti ir ar norėti papildomai geresnės priemonės, jeigu jisai taip mano, kad yra reikalinga“, – pritarti projektui po svarstymo kvietė Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė.
Derinant teisės aktus atitinkamai keičiamos Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
