2025 m. spalio 16–17 d. Pagėgiuose vyks renginys, skirtas Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų sukakčiai.
Prūsija – tai kraštas, turėjęs ypatingą reikšmę Baltijos regiono istorijoje. 1525 m. iš Kryžiuočių ordino valstybės čia susikūrė pirmoji protestantiška valstybė Europoje – Prūsijos kunigaikštystė.
Per šimtmečius šis kraštas tapo daugiakultūrės ir daugiakalbės erdvės simboliu, kurioje susipynė lietuvių, vokiečių, lenkų, prūsų ir kitų tautų likimai. Prūsijos istorija glaudžiai susijusi su Mažąja Lietuva, todėl ši sukaktis itin svarbi ir Pagėgių kraštui.
Pagėgių savivaldybės kultūros centras kartu su partneriais kviečia į dviejų dienų renginius, kuriuose bus ne tik prisiminta Prūsijos istorija, bet ir pažymėtas šio regiono kultūros palikimas.
Spalio 16 d. (ketvirtadienį) lauks pažintinė ekskursija „Prūsijos ženklai Pagėgių savivaldybėje“, kurioje dalyviai keliaus po istorines vietas, aplankys Melno sutarties sieną, Žukų bažnyčią, Naujienos kaimą ir kitas vietas.
Vakare Pagėgių savivaldybės kultūros centro vidiniame kiemelyje (Jaunimo g. 3) vyks iškilmingas Pagėgių miesto senojo herbo atidengimas.
Centriniame parke prie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimui skirto paminklo – tylos minutė Mažosios Lietuvos genocido aukoms atminti ir šviesų kūrinys.
Spalio 17 d. (penktadienį) vyks mokslinė konferencija „Prūsijos ženklai: atmintis ir kultūros paveldas“. Joje dalyvaus mokslininkai iš Lietuvos universitetų, tyrinėtojai ir kultūros atstovai, nagrinėjantys Prūsijos istoriją, Mažosios Lietuvos paveldą, kalbos, religijos ir politikos sąsajas. Konferenciją vainikuos Tauragės Gospel choro „Gloria“ koncertas.
„Šis renginys – tai ne tik istorijos įprasminimas, bet ir mūsų krašto tapatybės stiprinimas. Prūsija ir Mažoji Lietuva yra neatsiejamos nuo Pagėgių istorijos. Todėl norime, kad šią sukaktį išgyventume drauge su bendruomene bei svečiais iš visos Lietuvos“, – sako rengėjai.
Renginį rengia Pagėgių savivaldybės kultūros centras, partneriai – Klaipėdos universitetas, Pagėgių savivaldybė, VSAT Pagėgių rinktinė, finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Pagėgių savivaldybės administracija.
Žinių renginio rėmėjai – Šilokarčema, Tauragės žinios, Voruta.lt, internetinis laikraštis Pamarys.eu
Parengta pagal Pagėgių savivaldybės kultūros centro pranešimą
Tai, be abejo, puikus renginys, dalyvaujant, netgi, ir Tauragės Gospel choro “Glorija” dainininkams. Renginio partneris bus Klaipėdos universitetas, todėl tikėtina, kad jo mokslininkai renginyje paminės dokumentiką, susijusią su prūsais, pavadinimu “Arnava – Pamario baltų valstybė”. Prosit!
Tik rasytojai galetu zemelapi pataisyti su baltiskais vietovardziais ….baltu /prutenu artai …. tai toks jau sunkus darbas …isplautai smegeninej …
alkui tai net nerupi …ar ne Vaiskunai ? “ copy -paste mentalitetas ….
teisingas pavadinimas turetu buti Prutenu genciu Genocidas !!!!
o ne pRusijos kun -tes ikurimas ….idomu kas tokia rasliava uzsako ?
This is Gaza, unfiltered:
youtube.com/watch?v=bN1hf2bdnZk
Būtinai reikia. Nes kai kas netgi nežino, kad ten buvo Prūsija.
Prūsija ir Prūsijos kunigaikštystė buvo skirtingi dalykai.Mano nuomone, Vokiečių ordinas buvo prūsiškų žemių okupantas, o jo palikuonė Prūsijos kunigaikštystė buvo taip pat okupantų sukurta valstybė.
Apie tai ir turėtų būti kalbama. Nes buvo sunaikinta Prūsija ir baltai. Ten.
Minėjime dairantis dėl lietuviškų ženklų, tai turbūt geriausiai toks ženklas būtų matomas Bartenstein pavadinime. Prūsų gentimi laikomus bartus galima tapatinti su lietuvių pavadinimu, jeigu jį giminiuotume su žodžiu ‘leiterės’, reiškiančiu tam tikros paskirties vežimo šonai – bortai, kraštai. Čia giminiuotųsi ir lotynų žodis ‘litore’ – pakrantė, pakraštė bei tokiu atveju ir senas lotyniškas Lietuvos pavadinimas Litua. Šios žodžio ‘leiterės’ semantikos bruožų galima įžvelgti ir seno liet. žodžio liktarnos/lektarnos pavadinime. Tik čia šviesa nuo išorės veiksmų pavojų saugoma, lyg ‘leiterių’ vežimo atveju, stiklo gaubtu. Kalbotyriškai ir istoriškai vertinga būtų palukštenti ir pačių Pagėgių pavadinimo kilmę, laikant jį sudarytą su priešdėliu ‘pa-‘ iš upės Gėgė pavadinimo bei šį žodį siejant su tarm. žodžiu ‘gugė’ – lazda. Gi pavadinimų siejamų su žodžiu ‘lazda’ yra visoje Lietuvoje. Akivaizdu, kad kalbotyriškai žodis ‘lazda’ sietinas su žynio Lizdeikos vardu, tačiau ne per toli čia matosi ir Lietuvos vardas. Antai, estiškai Lietuvos vardas Leddu, tai tik patvirtintų. Gal Prūsijai skirtame minėjime derėtų tai prisiminti.
>Saulės Vilna
Kai kalbėjau su prūsų žyniu Pratteniu (Lukaševičiumi), tai jo šneka buvo suprantama lengviau negu, pavyzdžiui, žemaičių šneka. Jis save vadino lietuviu. Kai, važiuojant automobiliu kažkas paskambino su klausimu “Kur tu esi?”, jis atsakė, kad “Lietuvoj esu, tiktai kitapus sienos”. Pavežiojo jis mus (buvo kartu ir klasiokas Algis Vaičiulis iš Suvalkijos) po savo šventvietes kalnuose su aukurais, parodė jų konstrukcijas, paaiškino, kad apačioje yra vandens telkiniai ir kad jis iš čia su bet kuria kita šventviete Lietuvoje gali susisiekti.. Buvo kartu su mumis ir kitas suvalkietis (pavardės prašė neskelbti), tai jis pabandė su savo žmogumi (valandą buvo sutaręs) Mažosios Lietuvos šventvietėje susisiekti. Ir, kaip nebūtų keista, su kažkuo nematomu jis ramiai sau pasikalbėjo. Taip kad, gerb. Saulės Vilna, minėjime ir Mažąją Lietuvą, susijusią su prūsais, derėtų prisiminti. Dėkoju.
Tiketina kad Bartu gentis buvo didele ir itakinga
daugybe vardu islike Europoje su Bart ,Bert kamienu:
Alberta,Albertas,Robertas,Roberta,Umbertas,Liubartas….t.t….
Leiterė yra skolinys iš vokiečių kalbos ( Leiter), kuris savo ruožtu kilo iš germanų prokalbės žodžio hlaidrijo.zodis.eu/reiksme/leiteriai
O vokieciu prokalbe kilo is baltu ir keltu kalbu …svieskites…
Tai, kad ‘hlaidrijo’ yra iš liet.glausti, suglauda, sanglauda, glaudės.