Lenkijoje darbo vizitu viešinti Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė susitiko su šalies Ministru Pirmininku Donaldu Tusku. Susitikime Varšuvoje kalbėtasi šalims prioritetiniais saugumo ir gynybos, paramos Ukrainai, bendrų infrastruktūros ir energetikos projektų bei kitais klausimais.
„Lankausi Varšuvoje ką tik po vizito nuo Rusijos agresijos besiginančioje Ukrainoje. Abu šie vizitai man – ne tik apie simboliką ir geografinį mūsų artumą, bet ir esmines tarpusavio jungtis daugybėje sričių, apie nedalomą mūsų saugumą, iš kurio kyla būtinybė bendradarbiauti kuo glaudžiau. Lietuva ir Lenkija yra strateginės partnerės, kurios stipriausios tuomet, kai veikia išvien. Saugumas ir gynyba, energetika, susisiekimui ir kariniam mobilumui svarbūs projektai, aktyvūs ir augti toliau galintys ekonominiai ryšiai, istorinis ir kultūrinis bendrumas – visose svarbiausiose srityse Lietuva mato Lenkiją kaip kritiškai svarbią partnerę, bendramintę ir sąjungininkę“, – sakė premjerė I. Ruginienė.
Regione augant Rusijos sukeltų oro erdvės pažeidimų dažniui, svarbu dirbti kartu stiprinant oro gynybą ir siekiant užkirsti tokiems incidentams kelią ateityje, pabrėžta susitikime. Šiame fone nuolatinis Lenkijos karinių oro pajėgų dalyvavimas NATO oro policijos misijoje yra itin vertingas, sakė I. Ruginienė.
Bendri projektai
Bendri didelės apimties ir svarbos projektai – „Rail Baltica“, „Harmony Link“ ir „Via Baltica“ – yra strateginės svarbos Lietuvai, todėl sklandus jų įgyvendinimas yra XX-osios Vyriausybės prioritetas.
Lietuvai itin reikšmingas ir ekonominis bendradarbiavimas su Lenkija, vertiname reikšmingas tokių kompanijų kaip „Orlen“ investicijas Lietuvoje, sakė I. Ruginienė.
Šalių partnerystę dar labiau sustiprinti galėtų atnaujinti bendri Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių posėdžiai, Liublino trikampio formato Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos premjerų susitikimai, pokalbyje su D. Tusku sakė I. Ruginienė.
Susitikime pažymėta, kad artimą šalių ryšį dar labiau sustiprina aktyvios, abi valstybes kuriančios bendruomenės – lenkų Lietuvoje ir lietuvių Lenkijoje.
Susitikime taip pat paliestos kovos su neteisėta, instrumentalizuota migracija temos, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai stiprinimas, Lietuvos ir Lenkijos kultūriniai ryšiai.
Parengta pagal Vyriausybės kanceliarijos praanešimą






















Iš pateiktos medžiagos matosi, kad D. Tuskas, kaip nebūtų keista, Lietuvai nekėlė lenkų, atsieit, tautinių mažumų engimo mūsų respublikoje klausimo. Matyt, perskaitė tarptautinę jurisdikciją iš kurios matosi, kad Lietuvoje nėra ir niekuomet nebuvo jokių tautinių mažumų nuo pat jos įsikūrimo. Gaila, tik, kad pati mūsų Premjerė pretenzijų Lenkijai nekėlė dėl jotvingių ir lietuvių prūsų tautinių mažumų Lenkijoje engimo. Pavyzdžiui, lietuviakalbėse mokyklose yra pas juos ten draudžiama mokyt Lietuvių tautos istoriją pagal knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023). Tačiau manau, kad, perskaičius šią pastabą, sekančiame susitikime p. Inga Ruginienė šią pastabą p. Donaldui Tuskui galimai ir pasakys.
Kam jam kelti, jei lietuviai ir taip stropiai vykdo gautas užduotis.
Tuskas – kašubas, o ne lenkas.
Tarpukariu grupė senelių parapijos gimnazistų mokėsi Varšuvoje ir gyveno jiems skirtame bendrabutyje. Bendrabučio budėtojai prižiūrėjo, kad jie net ir vakare, prieš miegą, savo kambaryje tarp savęs tik lenkiškai kalbėtų. Jei išgirsdavo net ir tik kelis žodžius ne lenkiškai – bausdavo.
Dėl strateginių partnerysčių su Lenkija, regis, nusišnekėta prolenkiška prasme panašiai kaip buvusio premjero Skvernelio. Kas jau kas, bet saugumas Lietuvos turi būti atskiras, nors ir grindžiamas abiejų naryste NATO. Laikytis atskirumo nuo Lenkijos saugumo prasme Lietuvą moko tiek neseni laikai, tiek ir istorija. Kaip žinia, Lietuva Lenkijai istorijoje rūpėjo ir iš esmės terūpi dabar tik tiek, kad ji būtų Lenkija (kresų politika), o ne suvereni Lietuvos valstybė. Ypač atsiribojimas kas lenkiška, kas lietuviška yra būtinas ir kultūros, istorijos, dėl lietuvybės išsaugojimo dalykuose. Čia nepamirštinas ir Oskaras Milašius, manęs, kad dėjimasis su Lenkija yra Lietuvos prapultis.
Na, jau lenkų Lietuvoje ir lietuvių Lenkijoje sulyginimas yra visiška teisinė nesąmonė, tai iš esmės ne lygių teisių subjektai.
Šiurpas ima dėl Lietuvos, lietuvybės likimo, dėl kurių sąjūdiškai mirta Sausio 13-ąją, kentėti Sibirai, gulagai, girdint tokios be lietuviškos savigarbos Vyriausybės vadovės kalbas. Sąjūdiškai gėda.
Daugelis lietuvių yra tautiškai užmigę, tai ko galim tikėtis iš slavų kilmės vadovės ?
Matote, net ir iš “neužmigusiosios” LRT nesigirdėjo, kad ji nelietuviškos kilmės. Neatlieka visuomenės informavimo valstybinės demokratinės paskirties, bet gaunamus valstybės pinigus tai išleidžia. O šitokia sąjūdiška ji buvo 1988 – 1992 metais. Koks lietuviškumo nuopolis yra įvykęs.
Daugelį valdžios institucijų, tame tarpe Lietuvos radiją ir televiziją, Universitetą užvaldė kominterno aktyvistai ir samdiniai. Daugelis kitų vykdo savanorišką autocenzūrą, bijodami valstybinės paramos nutraukimo ir ostrokizmo.
Betgi sąjūdinį Lietuvos radiją ir televiziją tuoj po 1990 m. kovo 11 d. ėmė “kastruoti”, regis, kauniečiai Zingeris su Patacku, o tai užbaigė po 1992 m. Seimo rinkimų socdemų atsiųstas radijui ir TV pirmininkauti Laimonas Tapinas. Tai ar čia gali būti kokio kominterno samdinių veikimas, veikiau tai ardomoji repolonizacijos veikla, prasidėjusi jau nuo pirmųjų Nepriklausomybės minučių, nepasiekus lemkiškos autonomijos. Prie jos priskirtinas ir 1994 m. valstybinio bendrumo su Lenkija sutarties pasirašymas, kuria prisidengus iš esmės užgožta jau 30 metų laikoma valstybiška lietuvybė Lietuvoje. Tai gal nesiklaidintume nebūtais kominternais.
Manau, visai nebeturit gėdos šitaip rašinėti apie Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarą, politinį kalinį a.a. Algirdą Patacką. alkas.lt/2025/04/03/j-vaiskunas-algirdas-patackas-liepsnojanti-dvasia/
Galiu tik pridurti, kad vėliau jis atsiprašė, bet traukinys jau buvo nuvaževęs…
Matyt, nebeatsimenate- 1990-1992 metais LRT direktoriumi buvo Kaušpėdas. Prieš komentuojant ir darant išvadas, reikėtų pasitikrinti faktus, o ne rašinėti ,kas papuola./lt.wikipedia.org/wiki/Algirdas_Kaušpėdas
Gal apie kitą nespręskite pagal save. Primenu, kad Kaušpėdas buvo TV direktorius, o LRT pirmininku buvo Skirmantas Valiulis.
Sprendžiu pagal tamstos komentarą:”….Betgi sąjūdinį Lietuvos radiją ir televiziją tuoj po 1990 m. kovo 11 d. ėmė “kastruoti”, regis, kauniečiai Zingeris su Patacku…” Kaušpėdo ir Valiulio pavardžių tamstos komentare nėra. Negi nebesusigaudote, ką rašote?
Na kaip koks pirmokėlis esate. Arba tas pasakos vilkas, nežinojęs kaip daroma, tai vis po kiekvieno veiksmo klausęs: “ar jau galima valgyti”… Taip, kad kalbos baigtos, čia ne vaikų darželis.
Pritariu, kad čia ne vaikų darželis, čia Alko svetainė- prieš komentuodamas ir priskirdamas konkretiems asmenims konkrečius veiksmus, pateikite nuorodas į tai patvirtinančius informacinius šaltinius.
Su kominternu panašiai kaip su šėtonu: pagrindinis jo rūpestis – įtikint žmones, ne kad jis geras, o kad jo nėra.
Deja, taip yra. Bet Lietuva taip šėtoniškai pirmiausiai rūpi ne kominternui.