Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Varšuvoje dalyvavo Lenkijos Prezidento Karolio Navrockio surengtame regiono šalių vadovų susitikime. Kartu su Latvijos, Estijos ir Danijos vadovais aptarti saugumo klausimai, parama Ukrainai, tarptautinės taikos iniciatyvos. Po susitikimo lyderiai vaizdo skambučiu bendravo su Ukrainos Prezidentu.
Tai pirmasis Lietuvos Prezidento susitikimas su naujuoju Lenkijos Prezidentu, jis vyko Lenkijos vadovo iniciatyva ruošiantis artėjančiam susitikimui su JAV Prezidentu Donaldu Trumpu.
„Stiprus JAV ir kitų sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje bei visame rytiniame flange yra gyvybiškai svarbus mūsų regionui. Lietuva jau investavo daugiau kaip 200 mln. eurų į infrastruktūrą ir pratybų vietas sąjungininkų pajėgoms. Esame pasirengę dar labiau stiprinti savo indėlį į bendrą saugumą, įgyvendindami Baltijos gynybos linijos iniciatyvas“, – susitikimo metu pabrėžė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, Prezidentas akcentavo, kad Lietuvos įsipareigojimai išliks tvirti: „Nuo karo pradžios mūsų parama Ukrainai jau siekia 1 mlrd. eurų. Ir toliau skirsime bent 0,25 proc. BVP kasmet. Prisidėsime prie NATO koordinuojamų ginkluotės pirkimų, oro gynybos stiprinimo, Ukrainos gynybos pramonės finansavimo, karių reabilitacijos ir mokymų.“
Prezidentas taip pat paragino spartinti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje procesą – pradėti derybas jau rugsėjo pradžioje ir numatė 2030 metus kaip tikslinę narystės datą.
Po susitikimo Lenkijos, Baltijos šalių ir Danijos vadovai vaizdo skambučiu bendravo su Ukrainos Prezidentu, aptarė padėtį Ukrainoje ir tarptautines taikos iniciatyvas. Lietuvos vadovas dar kartą patvirtino visokeriopą Lietuvos paramą Ukrainai.
Parengta pagal Prezidneto kanceliarijos pranešimą
“Parengta pagal Prezidneto kanceliarijos pranešimą” “
Man atrodo, prezidneto pareigybės (su pusantro šimto tarnautojų raštine) Lietuvai iš vis nereikia. Yra trys valdžios šakos – įstatymus leidžianti, vykdomoji ir teismai. Ir to užtenka. O prezidentu gali būti Seimo pirmininkas.
Manau, nereikia spręsti apie prezidento instituciją pagal dabartinį Lietuvos prezidento pareigas einantį asmenį.
Aš ir nesprendžiu. Tiesiog manau, kad imitacinės valdžios šakos šaliai nereikalingos. Pre-sedentas yra viso labo pirmininkas – arba įstatymų leidžiamosios šakos vadovas (kaip buvo nepriklausomybės pradžioj), arba vykdomosios valdžios vadovas (kaip JAV). Visur kitur tai karaliaus imitacija.
Bet tai mūsų valdžioms netrukdo nesilaikyti TARPTAUTINIŲ ĮSTATYMŲ OKUPACIJOS laikų palikimo bei TM klausimais? – T.y., daryti, kaip mus šokdinanti kaimynė liepia (šantažuodama, kas nepadės pavojaus atveju?)… (O LV bei EE išdrįso jų laikytis!)
Teisė į antrą kadenciją Prezidentui tikrai abejotina. Gal antra kadencija galėtų būti trumpesnė, pvz. 2 metų, o po jų pratęsiama dar 3 metams teferendumu. Iš praktikos matosi, kad dabar ji tiesiog tik atbūnama pareigose. Štai ir dabar jokių struktūrinių pertvarkymų idėjų, jų projektų Prezidentas su prezidentūra negeneruoja, nors teisingumo vykdymo, teisėsaugos, korupcijos užkardymo sistemos, seniai prašosi būti pertvarkytos. Konkrečiai STT, FNTT institucijos korupcijos srityje akivaizdžiai mažiau turi priklausyti nuo Generalinės prokuratūros valios, būti savarankiškesnės. Be to, dabar “susigiedojimo” tarp jų užkardymui objektyvių galimybių, numatytų įstatymuose, stinga.
Kadangi Prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose, tokiu atveju būtų tikslinga Prezidento žinion perduoti ir kelias ministerijas, pvz., krašto apsaugos, švietimo, sveikatos apsaugos, taip pat teisingumo vykdymo sritį kaip departamentą, sumažinant dabartinę jo įtaką kitoms ministerijoms, vadovaujamoms Vyriausybės.
Pertvarkytina taip pat rinkimų sistema, didintinos visuomenės galios kontroliuojant LRT vykdomą paskirtį.
,,būtų tikslinga Prezidento žinion perduoti ir kelias ministerijas”.
Pirmiausia apsispręskit kuriai valdžios šakai prezidentas priklauso – įstatymus leidžiančiai ar vykdomajai. Nebūdamas įstatymų leidėju, valdžios struktūros keisti negali. O jei jį laikot vykdomosios valdžios dalimi, tai turim dvivaldystę. Kas sukuria tik papildomą betvarkę.
Iš kur ta betvarkė kurtųsi, jeigu valdžios institucijų galias nustato Konstitucija ir įstatymas. Dabar Konstitucija (5 str.) rodo, kad Prezidentas ir Vyriausybė yra vykdomoji valdžia. Taigi jokio kardinalaus galių pasidalinimo tarp valdžių nebūtų. Prezidentas gali teikti Seimui įstatymų pakeitimo projektus, tad jų neteikimas pateisintas negali būti.
O kam mums dvi vykdomosios valdžios ?
Demokratinio valdymo principas yra įgyvendinamas būtent per valdžių pasidalinimą. Didesnis valdžių pasidalijimas stiprina viena kitos kontrolę, mažina korupcijos galimybes, – sunkiau “susigiedoti”.
Mikai, valdžių pasidalijimo principas numato tris valdžios dalis, kurios prižiūri viena kitą. Viskas. Jei didesnis valdžių pasidalijimas stiprintų viena kitos kontrolę, tai vertėtų padaryti kelis Seimus ir kelias Vyriausybes ? Tai vadinama funkcijų dubliavimu, ir tai kelia šalyje sumaištį. Ir kuo daugiau to dubliavimo, tuo sunkiau tauta gali įtakoti savo valdžią. Užtai pašalinėms jėgoms tos galimybės padidėja. Komunistinėj Rusijoj tai buvo įvesta kaip politinių vadovų (politrukų) institutas – kiekvienos srities vadovas gaudavo ideologinį prižiūrėtoją. Ir baigėsi viskas sąstingiu ir žlugimu. Ir Lietuvos prezidentas faktiškai atlieka politruko funkciją.
Tai, ką kalbate, yra politiniai, o ne teisiniai ar teoriniai demokratijos samprotavimai, kuriuos išdėsčiau. Taigi nėra ką kalbėti. Tai, kad Nausėda savo darbą įsivaizduoja, kaip komunistų CK pirmojo sekretoriaus, tai nereiškia, kad ir kiti prezidentai tokie bus.
Kalbu apie valdžios sandaros efektyvumą, ne apie konkretų žmogų.
Aš taip pat siūlau būtent efektyvesnės sandaros valdžią, vadovaudamasis esamomis Konstitucijos nuostatomis ir demokratijos principais. Matyt, nevienodai suprantame tai, kas būtų tas efektyvumas.
,,siūlau būtent efektyvesnės sandaros valdžią, vadovaudamasis esamomis Konstitucijos nuostatomis ir demokratijos principais”. Esama Konstitucija neracionaliai išgalvojo antrą vykdomosios valdžios šaką, o demokratijos principai būtent ir numato tris valdžios šakas. Dar ,,Didesnis valdžių pasidalijimas stiprina” ne ,,viena kitos kontrolę”, o įveda vykdomojoje valdžios šakoje dvivaldystę. Kurioje tautai kontroliuoti savo nusamdytus valdytojus darosi sunkiau.
kokius įsakymus ten gavo?
Ar tai susieta su vizitu? –
Vakar dienos žinia:
Kalbos inspektoriui dėl jo žodžių apie lenkiškas mokyklas skirtas papeikimas
− 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kalbos-inspektoriui-del-jo-zodziu-apie-lenkiskas-mokyklas-skirtas-papeikimas-56-2513944?utm_medium=copied
(Už pasisakymą, jog visas švietimas Lietuvoje turi vykti valstybine kalba!!!)
Ar inspektorius tuo pasisakymu išdavė valstybės paslaptį??? Katros valstybės?
Tai gal ministras už tai išvaromas, kad nesugebėjo laiku, iki vizito imtis inspektoriaus perauklėjimo?
o ?8 d. mus aplankys kaimyninės šalies prezidentas
Так почему Эстония идет на дно? | Radio Narva | 483:
youtube.com/watch?v=ZQn83Xm7rGQ