Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskųstas 2025 m. rugpjūčio 21 d. VRK sprendimas neregistruoti piliečių referendumo iniciatyvos papildyti Konstitucijos 35 straipsnį 4-a dalimi „Valstybė nefinansuoja politinių partijų ir politinių organizacijų.“
Parlamentinių partijų deleguoti 6 VRK nariai nenusišalino nuo šio klausimo, nors jų interesų konfliktas akivaizdus šios partijos gauna valstybės dotacijas ir per jų priimtą Rinkimų kodeksą bei Politinių organizacijų įstatymą iš politinės konkurencijos eliminavo kitas partijas.
Nenusišalino net už politinę korupciją nuteistos Lietuvos liberalų sąjūdžio deleguota VRK narė Jolita Baušytė, kuri 2025-04-10 VRK posėdyje balsavo už valstybės biudžeto lėšų skyrimą šiai partijai.
Beje, 2025-08-21 VRK Sprendimas grindžiamas ir Konstitucinio Teismo 2024-09-26 nutarimu, kuriuo nustatyta ir tai, kad
„įstatymų leidėjas, įtvirtindamas santykių, susijusių su politinių partijų finansavimo šaltiniais, būdais ir kontrole, reguliavimo modelį, yra saistomas Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros pilietinės visuomenės siekio... daryti neigiamą įtaką daugiapartinės sistemos laisvai raidai, neproporcingai pasunkinti politinių partijų... galimybes įgyvendinti savo politinį siekį,.. negali nustatyti ir tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos prielaidos gauti viešąjį (valstybinį) finansavimą partijoms, padariusioms įstatymų pažeidimus, kurie valstybės institucijų... įvertinti kaip esminiai.“
VRK „pamiršo“, kad iki 2015 m., kada valstybė pradėjo skirti dotacijas politinėms partijoms, rinkimai vyko ir be šių dotacijų, ir valstybė dėl to nesugriuvo. Tačiau Sprendimu VRK nusprendė, kad valstybės finansavimas politinėms partijoms privalomas, nes taip rekomenduoja ES.
Rekomendacija – tai ne įstatymas. Pati VRK sprendime nurodė, kad Malta ir Italija valstybės lėšomis nefinansuoja politinių partijų. Todėl skundą pateikusios piliečių grupės nuomone, demokratija negali būti demokratijos draudimas.
VRK ignoravo ir Konstitucinio teismo išaiškinimus, kad Konstitucija nesukuria valstybei pareigos finansuoti partijas, dėl ko šios referendumo iniciatyvos idėja nėra antikonstitucinė. Tad VRK dar kartą patvirtino, kad ji siekia būti aukščiau net už Konstitucinį Teismą. Tiesa, šį kartą VRK pirmininkė Lina Petronienė, jos pavaduotojas Maksimas Reznikovas ir Laura Martinaitytė balsavo prieš šį VRK sprendimą, posėdyje pasisakę, kad reikia registruoti šią referendumo iniciatyvą.
VRK sprendime palikti akivaizdžiai nepagrįsti argumentai, kurių nepagrįstumą dalykiškoje diskusijoje posėdyje patvirtino ir patys VRK nariai. Tariamai „neaiški“ siūloma Konstitucijos pataisa, nes neaišku, kuo skiriasi „politinės partijos“ ir „politinės organizacijos“, nors tame pačiame Konstitucijos 35 straipsnyje yra šios abi sąvokos… Tariamai įtvirtinsime politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nelygiateisiškumą, nors tuo požiūriu negali būti lygios rinkimuose dalyvauti galinčios politinės partijos ir visuomeninės organizacijos, negalinčios dalyvauti rinkimuose.
Neišgirdo VRK ir mūsų paaiškinimo, kad partijoms skiriami 0,6% GPM yra ne valstybės, o šias lėšas skirti partijai nusprendusio asmens lėšos.
Nustebino ir VRK argumentas, kad ši Konstitucijos pataisa uždraustų rinkimų specialiųjų laidų finansavimą. Lyg VRK nežinotų, kad šias lėšas valstybė skiria ne politinėms partijoms, o pačiai VRK, kad ši apmokėtų šias rinkimų kampanijos išlaidas.
Skunde teismui pateikėme pačios VRK skelbiamus duomenis, patvirtinančius, kad valstybės finansavimas įtvirtino nelygiateisį politinių partijų ir politinių organizacijų „status quo“. 2015–2024 m. šios valstybės dotacijos buvo ~56 mln. €, o narių mokesčiai ~4,28 mln. €.
Ar reikia akivaizdesnių įrodymų apie politinių partijų biudžetinės priklausomybės rezultatą – jų nariai praktiškai nebemoka nario mokesčių, dėl ko jų narystė tampa tik formali, o politinių partijų veikla – faktiškai apsimestinė biurokratinė, bet ne visuomenės narių veikla.
Autoriai yra piliečių referendumo iniciatyvinė grupės nariai
Šį kartą šių asmenų iniciatyva tinkama. Tai visiškai skirtinga nei jų prieš tai buvęs siūlymas, kad už nekilnojamąjį turtą nereikia mokėti mokesčių.Tas jų siūlymas buvo niekinis, palankus turtuoliams. Aš taip pat palaikau idėją, kad valstybė neturėtų biudžeto lėšomis remti partijų, vadinamų Lietuvos politinių partijų, kurios dažnai išvirsta asmeninio turtėjimo brigadomis bei valstybės griovėjomis. Piliečio, patrioto valstybės kūrimo pareiga yra natūrali ir privaloma.
Abi iniciatyvos siekia stiprinti demokratiją. Antrąkart apmokestinti žmogų atgaline data yra tas pats, kas naują įstatymą taikyti praeities įvykiams, tai yra teisinis savivaliavimas.
Manau, kad VRK referendumo iniciatyvą galėjo atmesti tik vienu pagrindu, t.y. laikant, kad keliamą klausimą nėra pagrindo priskirti prie svarbiausių Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimų, taigi jį spręsti referendumu nepriklauso (Konstitucijos 9 str.). Tai, ar inicijuojamas klausimas yra priskirtinas prie svarbiausių gyvenimo klausimų, gali įvertinti teismas nagrinėjant skundą.
Atmetimo priežastis – pavojus valdžios sprendimams, o pretekstas gali būti bet koks.
Gerai, kad dar tokio beviltiškumo realybėje nėra.
Taip, įtikinkim save, kad reikalai gerėja.