Rugpjūčio 24 d. minima Gandrų išskridimo diena. Tikima, kad būtent šiomis dienomis iš Lietuvos į žiemavietes Afrikoje išskrenda gandrai. Labiausiai ši diena siejama su baltuoju gandru (lot. Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionaliniu paukščiu.
Lietuvos ornitologų draugijos paukščių stebėtojai fiksuoja, kad šiemet baltieji gandrai gimtinėje užtruko kiek ilgiau nei pernai. Pernai iki mėnesio vidurio šalį buvo palikusi didžioji jų dalis.
Šiuo metu vienuose regionuose gandrai dar gausiai maitinasi, o kituose jų jau nebematyti. Pavasaris buvo neįprastai šaltas – net gegužę pasitaikė didelių šalnų. Tai, matyt, turėjo įtakos, kad kai kuriose vietovėse grįžę gandrai, neradę pakankamai maisto, nusprendė visai neperėti.
Naujausi baltųjų gandrų apskaitos rezultatai Lietuvoje
2024 m. Europoje vyko 8-oji tarptautinė baltųjų gandrų apskaita, kurioje dalyvavo visos šalys, kuriose peri ši rūšis.
Kaip teigia Daiva Vaitkuvienė, Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja, apskaita buvo vykdoma pagal vienodą metodiką, kad gauti rezultatai būtų palyginami tiek tarp skirtingų šalių, tiek tarp ankstesnių apskaitų metų. Pagrindinis šio sumanymo tikslas – atnaujinti duomenis apie baltųjų gandrų pasaulinės populiacijos gausumą ir jos būklę.
„Esame nuoširdžiai dėkingi 35 dalyviams, surinkusiems duomenis teritorijoje, kuri apėmė beveik 30 % viso Lietuvos ploto.
Apskaitos metu buvo aplankytos visos baltiesiems gandrams galimai tinkamos perėti buveinės ir surinktos išsamios žinios apie populiacijos gausumą, lizdų pasiskirstymą bei perėjimo sėkmingumą“, – teigia Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.
Atlikus duomenų analizę nustatyta
Baltųjų gandrų populiacijos dydis Lietuvoje – 16 600 perinčių porų.
Perėjimo sėkmingumas – 2,42 jauniklio sėkmingai paukščių porai.
Baltųjų gandrų tankis visoje Lietuvos teritorijoje – 25,4 perinčios poros / 100 km².
Baltųjų gandrų tankis galimai tinkamoje perėti buveinėje – 39,5 perinčios poros / 100 km².
Baltųjų gandrų populiacijos pokytis 2010–2024 m. laikotarpiu – nustatytas sumažėjimas 14,8 %.
LOD vykdomo įprastų paukščių gausos stebėjimų (ĮPGS) duomenimis, baltųjų gandrų populiacija ilguoju (2000–2024 m.) laikotarpiu buvo vertinama kaip gana stabili.
Tačiau 2015–2021 m. buvo stebimas labai spartus populiacijos mažėjimas, po kurio rūšies gausumas nuo 2022 metų vėl kiek padidėjo, nors ir nepasiekdamas 2015 m. lygio (kuomet buvo nustatyta didžiausia baltųjų gandrų gausa visame ilgajame laikotarpyje).
Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad trumpuoju (2014–2024 m.) laikotarpiu populiacijos gausa kasmet susitraukdavo vidutiniškai po 2,9 proc. punktų.
Lietuvoje apskaitą rengė ir koordinavo VMTI Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorija, bendradarbiaudama su Lietuvos ornitologų draugija (LOD).
Dalinį finansavimą šiai veiklai skyrė Vokietijos aplinkosaugos asociacija NABU. Išsamiau apie baltųjų gandrų apskaitą skaitykite artimiausiame žurnalo „Paukščiai“ numeryje.
