Pas JAV prezidentą sugužėjo visas būrys lyderių: Ukrainos, Vokietijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Suomijos vadovai ir kiti. Visi nori taikos, bet jos ieško ne ten, kur ji yra. Aš ir toliau įsitikinęs, kad taiką galima pasiekti tik atsilaikius fronte arba laimėjus karą. Ekspertai, politologai turi atidirbti savo darbą, „giliamintiškai“ filosofuodami: bus taip, arba kitaip ir išdėlioja tai, ką visi mato. Nukrypstama nuo esmės ir suteikiami nepagrįsti lūkesčiai. Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubas (Alexander Stubb) šiandien Baltuosiuose rūmuose prisiminė Žiemos karą. Prisiminkime ir mes.
Pranašiški žodžiai: Tegul nudžius ranka, pasirašiusi tokį dokumentą.
Šiuos žodžius yra pasakęs Suomijos prezidentas Kjuesti Kalio (Kyösti Kallio), kuriam teko pasirašyti 1940 m. su Sovietų Sąjunga (Rusija) sutartį, kuria Suomija neteko 10 procentų savo teritorijos. Ir iš tikrųjų po kelių mėnesių Suomijos prezidentą ištiko insultas, kurio pasekoje jam buvo paralyžuota dešinė ranka…
Nors mažytė Suomija (tuo metu neturėjusi nė 4 mln. gyventojų) garbingai atsilaikė prieš daugiau nei 180 mln. gyventojų turinčią Sovietų Sąjunga, tačiau suomiai nebuvo patenkinti tokia „Taika“. Suomija pasiekė moralinę ir strateginę pergalę – išsaugojo šalies nepriklausomybę, tačiau 10 proc. teritorijos praradimas suomių netenkino. Palyginimui: Ukraina šiuo metu yra praradusi virš 20 proc. savo žemių. Suomija nenorėjo taikos su rusais, bet jėgos buvo labai jau nelygios.
Tačiau suomiai nebūtų vis tiek pasirašę šios sutarties ir kariavę toliau, jei Didžioji Britanija ir Prancūzija būtų atsiuntusios savo bendrą karinę ekspediciją. Britai ir prancūzai buvo jau parengę išsiųsti karines pajėgas į Suomiją, tačiau Norvegija ir Švedija atsisakė jas per savo teritoriją praleisti. Tad suomiams teko pasirašyti taikos dokumentą su rusais, kurie, nors ir turėjo milžiniškas pajėgas, bet suprato, kad visos Suomijos neužims, be to, britai grasino bombarduoti rusų naftos versloves Baku, iš karo aviacijos bazių, esančių Irake ir Sirijoje.
Tiesiog mistika – nors suomiai prarado tik 10 proc. savo teritorijos, tačiau Suomijos prezidentui po pasirašymo buvo paralyžuota ranka. Kalbama, kad Ukrainos prezidentui Zelenskiui šią istoriją papasakojo dabartinis Suomijos prezidentas. Tad dokumentų, kuriais būtų numatytas Krymo ar kitos Ukrainos teritorijos atsisakymas agresorės Rusijos naudai, Zelenskis, mano manymu, nepasirašys. Karas tęsis tol, kol rusai vėliau ar anksčiau pasprings.
Kartais girdžiu sakant, jog teritorijų praradimas nesvarbu, svarbu išsaugoti gyvybes. Bet dažnai būna taip: atiduodamos „vardan taikos“ teritorijos, o po to gyvybių prarandama daugiau nei kariavimo atveju. Ukraina per Holodomorą prarado iki 14 mln. gyventojų taikos metu rusų glėbyje. 1940 m. „vardan taikos“ Lietuva, Latvija ir Estija atidavė 100 proc. rusams savo teritorijų, atsisakė kariauti. Na, ir kuom baigėsi: tūkstančiai tūkstančiai prarastų lietuvių, latvių ir estų gyvybių.
Autorius yra politinės partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas
Labai teisingi pastebejimai. Nei laso Ukrainos zemes agresoriui, nes kitu atveju, tai tik skatins agresoriu tolesniems veiksmams, nes agresija pasiteisina.
,,Aš ir toliau įsitikinęs, kad taiką galima pasiekti tik atsilaikius fronte arba laimėjus karą.” Gerai, o kas tą karą turi kariauti ? Ukraina viena, jau praradus pusę savo gyventojų, nusilps tiek, kad pačiam tautos išlikimui kils grėsmė. Paklauskit ukrainiečių, likusių šalyje – ne Zelenskio – ar jie sutinka kariauti iki galo ? Jei sutinka, kas jiems gali uždraust. O jei į karą stos NATO šalys, tai reikš trečią pasaulinį karą, ir aišku – su masinio naikinimo ginklų panaudojimu. Jei NATO šalių žmonės sutinka, tvarkoj. Bet jų niekas neklausia. Valdininkai sutiks su viskuo, ką jiems lieps jų rėmėjai. Tas pats su Rusija – kad ir kokia stipri propaganda, žmonių tiesiai nieks neklausia ar nori kariauti. Kas pajėgė, pabėgo ir tiek. Kurs Rusų pasaulį Lietuvoj ir kitur. Aplinkybės lyginant su Žiemos karu skiriasi tuo, kad Suomius rėmė tiek Anglija, tiek – tyliai – Vokietija. O rusai ruošėsi žygiui prieš Europą. Ir dabar jie turi branduolinį ginklą. O Vakarų Europa beveik nusiginklavus ir islamizuota. Taigi, karaukit, jei nority, bet įvertinkit savo jėgas.
Gražiai ukrainietis žiniose pasišaipė iš Trampo ir pan. ,,pasaulio lyderių”.
Būdingas sovietizmo suluošintų menkystų elgesys – įkasti į koją žmogui, kuris vienintelis nori ir gali jiems padėti.
Nepakanka vien norėti padėti – yra būtina ir sugebėti tai padaryti. O šiuo atžvilgiu dar nieko gero nematoma.
Na tai rinkitės Norinčiųjų koaliciją. Tie tai tikrai gali. Va pavyzdžiui juk sugebėjo Europą paversti kalifatu. Dar – vakcinuotis. Bet paklausk jų kiek yra lyčių – kažin ar sugebės atsakyti.
“Skandinavijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmones yra to pačio genetinio branduolio žmones,” – genetikas prof. dr. Vaidutis Kučinskas. Todėl neaišku, gerb. Stanislovai, ar, pristatydamas šitą Šou publikai, žiūrite į situaciją iš skandinaviškų,ar iš postsovietinės Lietuvos lietuviškų pozicijų? Paaiškinkite, prašau.