Birželio 20 d., 16 val., buvusios Panevėžio cukraus gamyklos administraciniame pastate, atgis tarpukario architektūros istorija – vyks parodos „ARNO FUNKcionalizmas (1898–1957)“ atidarymas.
Joje bus pristatomas vienas įdomiausių ir paslaptingiausių architektų Arnas Funkas, kuris paliko ryškų tarpukario modernistinės architektūros pėdsaką įvairiuose Lietuvos miestuose, tarp jų ir Panevėžyje. Berlyne išsilavinimą įgijusio A. Funko suprojektuota Cukraus gamykla tapo reikšmingu funkcionalistinės architektūros pavyzdžiu šalyje.
Birželio 20 d. ir birželio 21 dieną lankymas yra nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija. Daugiau žinių apie parodą ir registraciją rasite čia. Paroda veiks iki spalio 26 d.
Panevėžio cukraus gamykla – pramonės architektūros pavyzdys
Parodos „ARNO FUNKcionalizmas (1898–1957)“ erdvė – Panevėžio cukraus gamykla – ne tik fonas. Ji atspindi tiek architekto A. Funko kūrybos ir laisvės manifestaciją, tiek istorinį Lietuvos ir Panevėžio kontekstą.
Žinoma, kad projekto ėmėsi AB „Lietuvos cukrus“, statybos pradėtos 1940 m. balandį, o baigtos tų pačių metų gruodį. Nors statybų pradžia sutapo su politinėmis permainomis, vasarą gamykla vis tiek buvo atidaryta, 22 pastatų kompleksas išsidėstė 40 ha plote.
Jis atspindėjo europietiškos architektūros standartus, kurie stiprino Lietuvos architektūros plėtrą ir brandą.
Ne veltui pastatų kompleksas laikomas vienu naujoviškiausių to meto pramoninių kūrinių, kuriame atsispindi pagrindiniai funkcionalizmo principai: protingas suplanavimas, minimalistinės geometrinės formos, veiksmingai išdėstytos vidaus erdvės, kuklus puošimas.
Galima sakyti, kad ši paroda – tai atskleistas architekto identitetas, o funkcionalizmas grįžo ten, kur gimė. Parodos svečiai tarpukario modernizmo dvasią pažins iš surinktos archyvinės medžiagos ir lankymosi metu apgaubiančios atmosferos.
Architekto funkcionalistiniai sumanymai – iš Berlyno
Ne mažiau svarbi šios parodos ašis yra Kaunas, o tiksliau – šio miesto tarpukario modernizmas. Regis, tokia architektūrinė išraiška buvo lyg europietiškų vertybių manifestacija, kuri Laikinosios sostinės laikotarpiu reiškėsi kuriant įvairios paskirties pastatus.
Tai liudija 2015 m. Kauno modernistinei architektūrai suteiktas Europos kultūros paveldo ženklas ir UNESCO dizaino vardas, o 2023 m. – ir įrašas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Saugomas vertybes ir kūrė tokie drąsūs, ryškūs architektai kaip A. Funkas.
Jo biografija jungia Lietuvą ir Vokietiją. 1920–1924 m. jis studijavo architektūrą Berlyno aukštojoje technikos mokykloje. Kaip tik tuo metu ten sklido Bauhauzo mokyklos sumanymai, todėl ir A. Funko, įsikūrusio Kaune, darbuose nestigo modernistinės dvasios.
Savo karjerą jis pradėjo pas profesorių Mykolą Songailą, Laikinojoje sostinėje sėkmingai dirbo iki 1944 m. vasaros, kai su žmona Valerija Grinkevičiūte grįžo atgal į Vokietiją.
Architektas įvardijamas kaip vienas paslaptingiausių ir talentingiausių dėl įvairių priežasčių. Pastebėti neeiliniai jo inžinieriai gebėjimai, taigi jis pasirūpindavo išskirtiniu visuomeninių pastatų ir gyvenamųjų namų įgyvendinimu. Į jį daugiausia kreipėsi elito atstovai, tad nenuostabu, kad architektūrinės vizijos skrupulingai virto tikrove.
A. Funko akis nepraleisdavo nė menkiausios detalės, tai matyti nuo pastatų fasadų iki interjero. Archyvai atskleidžia ir neeilinius erdvių planavimo įgūdžius, ir parinktus aukštos kokybės medžiagas ir struktūrinius bruožus, kurie pastatams suteikdavo išskirtinės elegancijos.
Paslapties šydas gaubia A. Funko biografiją, užtat archyvinė medžiaga apie Lietuvą, Kauną, to meto vyksmą, gyventojus ir kasdienybę stebina. Nors manoma, kad veiksmingiausias architekto laikas prabėgo Kaune, svarbus pėdsakas paliktas Panevėžyje, kuriame ir stūkso jo suprojektuotas Cukraus gamyklos kompleksas.
Panevėžio parodą įkvėpė bendradarbiavimas
Parodą rengiančios Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys NOW“ vadovė Monika Miniotaitė sako, kad dialoge ir skirtybėse gali gimti miestą auginantys ir garsinantys sumanymai. Taip atsitiko ir įgyvendinant parodą. Bendradarbiavimas su jos sumanytoju – Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi – suteikė galimybę sudėtingą darbą pristatyti ir Panevėžyje.
Svarbiu parodos įgyvendinimo partneriu tapo ir dabar gamyklos teritoriją valdanti UAB „Roquette Amilina“ – viena didžiausių gamybos bendrovių Šiaurės Europoje, kuri iš kviečių giluminio perdirbimo būdu išgauna gaminius įvairioms pramonės šakoms.
Pasak įmonės komunikacijos ir viešųjų ryšių vadovės Europoje ir Lietuvoje Laimos Čigriejūtės-Vitkauskienės, „Roquette Amilina“ jaučia didelę atsakomybę miestui ir jo gyventojams, nori suteikti galimybę visuomenei pasižvalgyti po šį miesto istorijai reikšmingą statinį.
„Šis pastatas – svarbi Panevėžio istorijos dalis, todėl mums svarbu, kad jis neliktų pamirštas tik kaip buvusi pramonės vieta. Suteikdami vieną iš bendrovės ateities investicijoms įsigytą erdvę parodai apie bene ryškiausią tarpukario Lietuvos architektą Arną Funką ne tik atveriame šią vietą visuomenei.
Kartu norime paskatinti naujai pažvelgti į pramoninį paveldą: gyvą, kultūriškai svarbų ir galintį tapti šiuolaikinės miesto tapatybės dalimi“, – sako L. Čigriejūtė-Vitkauskienė.
„Panevėžys NOW“ direktorė M. Miniotaitė pritaria ir papildo, kad nuoširdus domėjimasis miestu visuomenei atskleidžia turtingas jo šaknis.
„Panevėžys buvo, yra ir bus pramonės miestas – tai mūsų stiprybė ir išskirtinumas, kuriuo didžiuojamės ir kurį stipriname. Pramoninis paveldas ir dabartis aktualizuojami bendradarbiaujant su švietimo, kultūros ir meno bendruomenėmis, taip atsiveria nauji miesto sluoksniai, tampantys įdomūs ir vietos gyventojams, ir miesto svečiams.
Tai – tikras kvietimas atvykti ir atrasti kitokį Panevėžį. Jau įgyvendinta nemažai sumanymų: ekskursijos po buvusios „Ekrano“ gamyklos teritoriją, žygiai nuo Cukraus gamyklos iki „Panevėžio stiklo“, užsukant į „Auridos“ pastatą, parodos ir pasirodymai po žeme „Aukštaitijos vandenų“ rezervuare, ant sienų „Ekrano“ teritorijoje ar pramonės gigantų stogų.
Šiandien pramonė čia atgyja naujomis formomis, o jos istorija ir dabartis tampa įkvėpimu kurti ateitį“, – dalijasi M. Miniotaitė.
Parodos „ARNO FUNKcionalizmas (1898–1957)“ kuratorė – dr. Marija Drėmaitė, architektė ir dizainerė – Vika Pranaitytė, fotografas – Lukas Mykolaitis, maketuotojas – Jomantas Padgurskas, projekto vadovė – Lina Pranaitytė.
Parodos Panevėžyje rengėjai – Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“, partneriai – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, UAB „Roquette Amilina“.
Parengta įgyvendinant Panevėžio miesto savivaldybės finansuojamą turizmo skatinimo projektą „Kelionės kryptis – Panevėžys“.
Parengta pagal Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“ pranešimą
