Požeminis vanduo – vienas pagrindinių geriamojo vandens šaltinių Lietuvoje, todėl jo kokybės ir kiekio stebėsena yra strateginis aplinkos apsaugos uždavinys. Šią funkciją nacionaliniu mastu vykdo Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), atsakinga už požeminio vandens monitoringą.
Kaip sako LGT laboratorijos vyriausiasis inžinierius Zadislavas Zanevskis (Zdislav Zanevskij), šis monitoringas leidžia laiku nustatyti galimus pažeidimus, įvertinti žmogaus veiklos poveikį aplinkai ir užtikrinti švaraus vandens prieinamumą.
LGT požeminio vandens monitoringas apima vandens lygio matavimus – pavyzdžiui, 40 gręžinių įrengti automatiniai vandens lygio ir temperatūros matuokliai. Iš 20 stebėsenos postų duomenys kartą per dieną telemetrine sistema perduodami LGT.
Stebimi požeminio vandens monitoringo tikslais išgręžti gręžiniai, taip pat vandenvietėse, privačiose valdose ar prie nuolatinės taršos šaltinių (sąvartynų, valymo įrenginių) įrengti stebėjimo gręžiniai. Kartu stebimi ir šaltiniai bei versmės.
Kaip imami mėginiai
„Kita svarbi monitoringo dalis – vandens mėginių ėmimas, saugus transportavimas ir laboratorinis ištyrimas. Mėginiai imami naudojant specialią įrangą: net vamzdžiai ir filtrai turi būti chemiškai inertiški, kad būtų išvengta galimos jų sąveikos su tiriamuoju vandeniu ir nebūtų iškreipiami rezultatai.
Gręžiniai įrengiami taip, kad būtų galima gauti kuo tikslesnius duomenis iš konkretaus vandeningo sluoksnio“, – sako Z. Zanevskis.
Kad vandens mėginys tiksliai atspindėtų padėtį, svarbus ne tik pats ėmimo procesas, bet ir mėginio paruošimas, laikymas ir transportavimas. Pavyzdžio tinkamumas pasiekiamas pakeitus 2–10 gręžinio vandens tūrių. Jei vandeningas sluoksnis sudarytas iš smulkių nuogulų (pvz., aleurito ar smulkaus smėlio), gali prireikti dar ilgesnio pumpavimo.
Vėliau mėginiai šaldomi, laikomi tamsoje ir transportuojami be oro burbuliukų, kad būtų išvengta jų cheminės sudėties pokyčių. Net menkiausias netikslumas – netinkamas indas ar nepakankamai švari įranga – gali paveikti rezultatus. Todėl LGT žinovai taiko griežtas kokybės kontrolės procedūras: naudoja dublikatus, anoniminius mėginius ir kitus patikimumo tikrinimo būdus.
Surinkti mėginiai tiriami LGT laboratorijoje, kur užtikrinama aukšta analizės kokybė ir atitiktis tarptautiniams standartams. Čia atliekami įvairūs fizikiniai ir cheminiai tyrimai – nuo pH ir ištirpusio deguonies kiekio iki sunkiųjų metalų ar specifinių teršalų.
Be to, išsitirti vandenį laboratorijoje gali visi norintys asmenys: ir tie, kurie naudoja šulinių vandenį, ir tie, kurie gyvena daugiabutyje (kreipkitės telefonu +370 670 73333 ir spauskite 6).
Kuo svarbūs vandens rodikliai?
Požeminio vandens būklei įvertinti stebimi pagrindiniai cheminiai ir fizikiniai parametrai: pH, oksidacinis-redukcinis potencialas, ištirpęs deguonis, laidumas. Šie rodikliai rodo ne tik vandens būklę, bet ir leidžia nustatyti galimus taršos šaltinius ir jų sklidimo kryptį.
„Požeminis vanduo kai kuriose uolienose juda vos kelis centimetrus per metus, todėl taršos poveikis gali išlikti ilgai ir būti pastebėtas tik po dešimtmečių. Tai reiškia, kad net menka (bet laiku neužfiksuota) tarša dabar gali tapti rimta problema ateityje“, – pabrėžia LGT laboratorijos vyriausiasis inžinierius.
Cheminiai rodikliai, tokie kaip oksidacinis-redukcinis potencialas, gali parodyti, kad tarša jau vyksta – net jei plika akimi dar nieko nematyti. Kitaip tariant, vanduo „praneša“ apie pokyčius anksčiau, nei tie pokyčiai tampa akivaizdūs mums patiems.
Analizės rezultatai, gauti LGT laboratorijoje, leidžia institucijoms priimti sprendimus remiantis duomenimis, o ne prielaidomis – tiek vertinant vietinius taršos židinius, tiek stebint globalių pokyčių įtaką.
Požeminio vandens monitoringas – tai nuoseklus, profesionalus ir kruoštus darbas, kurį LGT vykdo pasitelkdama naujovišką infrastruktūrą, kvalifikuotus žinovus ir laboratoriją, atitinkančią aukštus kokybės standartus. Visa tai daroma tam, kad išsaugotume gamtą ir patys gertume švarų kokybišką vandenį.
