Birželio 6–8 dienomis Kaune vyks XXXIX tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai 2025“, skirta lietuvių liaudies dainų metams. Neišsemiamus prigimtinės kultūros klodus geriau pažinti kvies ir šių metų šventės tema – ŽEMĖ.
Didžiausia folkloro šventė Kaune
Jau 39-ąjį kartą rengiama šventė „Atataria lamzdžiai“ yra didžiausias folkloro papročius puoselėjantis renginys Kaune, savo ištakomis siekiantis net 1984-uosius metus.
Kasmet vykstančios šventės metu į Kauną suplūsta gausus būrys folkloro mėgėjų: ansamblių, grupių, atlikėjų, etnologų, tautodailininkų. šventės renginiai skirti ne tik tradicinės kultūros mylėtojams, bet yra atviri visai Kauno miesto bendruomenei ir svečiams.
Šventės rengėjai – Kauno tautinės kultūros centras – tikina, jog šiais metais savaitgalį verta praleisti Lietuvos širdimi įvardijamame mieste, nes čia sugužėti žada net 70 folkloro ansamblių ar grupių iš visos Lietuvos.
Bus ir folkloro ansamblių iš užsienio: „Svitene“ iš Latvijos, „Grodziszczoki“ ir „Wierchy“ iš Lenkijos, „Maatasa“ iš Estijos ir „Saulalė“ iš Vokietijos.
Tris dienas skirtingose miesto erdvėse dalyviai rodys savo krašto dainas, instrumentinę muziką, šokius, tautosaką, papročius, liaudies kūrybą. Iš viso įvyks per 20 renginių: paskaitų, parodų atidarymų, filmų peržiūra, šokių vakaronė, ekskursija, teatro popietė vaikams, gausybė didesnių ar mažesnių koncertų – kur praleisti laiką atras kiekvienas.
Neries krantinę papuoš išskirtinis bruožas
Šventės dienotvarkė buvo sudaroma atspindint kiekvienam lietuviui ypač reikšmingą Žemės temą. Pasak rengėjų, žemė – ne tik fizinė vieta. Ji gali būti suprantama ir kaip Motina maitintoja, kaip Namai, gimtinė ar brangiausias žmogaus turtas.
Vienas įdomesnių Žemės temą atspindėsiančių bruožų – Gretos Kardi-Kardišiūtės žemės meno kūrinys „Sutartinės raktaraštis“. Susieti folklorą su žemės menu autorę įkvėpė ypatinga sutartinių muzikinė struktūra, kurioje skirtingos melodijos persipina į harmoningą kūrinį.
„Mano sumanymas – naudoti medinius pagaliukus kaip techniką, leidžiančią išsiuvinėti sutartinę pievoje. Dygsniuodama persipinančius, lietuviškų audinių raštus primenančius ornamentus, noriu perteikti sutartinės daugiasluoksniškumą“ – savo sumanymą pristato Greta Kardi.
Šventės metu iš gamtinių medžiagų sukurtas žemės meno kūrinys puoš Neries krantinę prie Kauno pilies. Į kūrybinį procesą žadama įtraukti ir miestiečius, šventės dalyvius.
Gausioje programoje – tradiciniai renginiai ir nauji susitikimai
Įvairialypėje folkloro šventėje „Atataria lamzdžiai“ dienotvarkėje lankytojai atras tiek gerai pažįstamus ir pamėgtus, tiek dar nematytus, į naujas miesto erdves nukelsiančius renginius.
Birželio 6 d. šventės renginiai prasidės Kauno miesto savivaldybės aikštėje, kur vyks šventės atidarymas ir šokėjus įsijungti kviečiantis žaibiškas šokių sambūris. Iškart po jo Kauno Evangelikų Liuteronų Šv. Trejybės bažnyčioje – kanklių vakaras „Žemės gėlės“.
Patys mažiausieji kviečiami į Kauno valstybinį lėlių teatrą, pasakų vakarą „Kaip atsirado Žemė?“ su aktorių trupe „Teatrariumas“.
Pasaulio atsiradimo klausimą nagrinės ir dr. Daiva Vaitkevičienė paskaitoje „Pasaulio sutvėrimo mitologija“. Dienos renginius užbaigs sutartines, liaudies dainas ir instrumentinę folkloro muziką apjungiantis renginys „Sutarti, suskambėti, suderėti“ Kalniečių parke.
Šeštadienio programa prasidės vaikų ir jaunimo folkloro koncertu „Dūzgia dūzguonėliai, gaudžia gauduonėliai“ bei paskaitomis Maironio literatūros muziejuje, kurias skaitys etnobotanikė Gražina Žumbakienė ir žolininkė Rita Balkutė. Seno lietuviško kino mėgėjai kviečiami į dokumentinių filmų peržiūrą „Romuvos“ kino centre.
Popiet visa Laisvės alėja prisipildys dainų ir šokių – čia vyks folkloro ansamblių koncertai. Vakare visi laukiami Kauno pilies amfiteatre, kur bus galima išvysti tradicinį užsienio svečių koncertą „Tai dailūs, tai meilūs mūsų sveteliai“, didįjį šventės koncertą „Aukšti kalneliai, margi dvareliai“ bei tradicinių šokių vakaronę.
Paskutinę šventės dieną užsiregistravę dalyviai leisis į pažintinę ekskursiją po šventas Kauno vietas su archeologu dr. Vykintu Vaitkevičiumi.
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje bus laikomos Šv. Mišios už Žemę ir Taiką pasaulyje, skambės kantičkinių giesmių ansamblio „Bromos“ koncertas. Popietę lydės romansų vakaras „Ir žemė taps žiedais marga“ bei sambaris su Žiūrų folkloro ansambliu. Šventė iškilmingai užsibaigs apeiga Motinai Žemei prie Neries krantinės.
Šventės rengėjai primena, jog visi šventės renginiai yra nemokami, ir dalinasi kvietimu: „birželio 6–8 d. piliakalnių ir šimtmečių ąžuolų apsuptas Kaunas priims Jus tarsi svetingi Namai.
Gatvėmis risis skambios dainos, žemę drebins šokiai, skleisis kūrybiškumo ir bičiulystės žiedai, o sielas primaitins giliai įsišaknijusi meilė savo kraštui ir folklorui. Susitikime „lamzdžiuose“.
