2025 m. gegužės 27 d. žmogaus teisių gynimo organizacijos, tarp jų – Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė ir kiti, paskelbė viešą pareiškimą, kuriame pasmerkė kai kurių ideologizuotų grupių bandymus sustabdyti Audriaus Valotkos paskyrimą Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovu.
Pareiškimo autoriai kritikuoja Žmogaus teisių organizacijų koalicijos ir ją palaikančių organizacijų reikalavimą Kultūros ministrui nepatvirtinti konkurso būdu atrinkto Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos.
Pareiškimo autoriai teigia, kad reikalavimai nepatvirtinti konkurso būdu atrinkto pareigūno grindžiami ne objektyviais kriterijais, o jausmais pagristais kaltinimais bei ideologiniais vertinimais, kurie neturi nieko bendra su žmogaus teisėmis. Priešingai – tai esą klasikinis pavyzdys, kaip šūkiai apie žmogaus teises panaudojami institucijų diskreditavimui ir tautinės tapatybės menkinimui.
„Audrius Valotka – kompetentingas, patyręs ir nuosekliai valstybės interesus ginantis pareigūnas, kurio vadovavimo laikotarpiu inspekcija griežtai laikėsi įstatymų ir gynė valstybinės lietuvių kalbos statusą“, – rašoma pareiškime.
Jo autorių nuomone, būtent principinga A. Valotkos laikysena dėl lietuvių kalbos viešajame gyvenime kelia nepasitenkinimą jėgoms, kurios siekia nuvertinti valstybinę kalbos politiką ir menkinti tautos istorinę atmintį.
Pareiškime Kultūros ministerija raginama nepasiduoti ideologiniam spaudimui ir atmesti reikalavimus, kurie ne tik pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą lietuvių kalbos statusą, bet ir kelia grėsmę demokratinių procedūrų skaidrumui.
„Žmogaus teisės negali būti naudojamos kaip priedanga pulti valstybę, jos pareigūnus ar institucijas vien dėl to, kad jie laikosi įstatymų ir gina tautinę tapatybę“, – pabrėžia Lietuvos žmogaus teisių gynėjai.
Visuomenininkai kviečia organizacijas ir piliečius, neabejingus lietuvių kalbai bei kultūrai, jungtis prie pareiškimo, kurį galima paremti elektroniniu laišku.
Pasak vieno iš Kultūros ministerijos ir A. Valotko palaikymo iniciatorių doc. dr. Romualdo Povilaičio, būtina kuo greičiau imtis veiksmų ir apginti ne tik teisėtai konkursą laimėjusį asmenį, bet ir visos tautos teisę į valstybinę kalbą.
Visas pareiškimas:
J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai L R Seimo pirmininkui gerb. Sauliui Skverneliui Lietuvos Respublikos Kultūros ministrui gerb. Šarūnui Biručiui LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ KOORDINAVIMO CENTRO PAREIŠKIMAS 2025 m. gegužės 27 d. A. VALOTKOS VIEŠAS DISKREDITAVIMAS - NE ŽMOGAUS TEISĖS, O IDEOLOGINIS SPAUDIMAS Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras ir kitos organizacijos griežtai smerkia grupės organizacijų inicijuotą politinio spaudimo akciją, kuria siekiama sustabdyti viešą ir skaidrų konkursą laimėjusio Audriaus Valotkos paskyrimą Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovu. Šių organizacijų reikalavimai, grindžiami emociniais kaltinimais ir ideologiškai angažuotais vertinimais, kurie neturi nieko bendro su žmogaus teisėmis. Priešingai – tai yra klasikinis pavyzdys, kaip žmogaus teisių šūkiai išnaudojami kaltinimų be įrodymų ir institucijų diskreditavimo kampanijai, kuri pažeidžia tiek Konstitucijoje įtvirtintą lietuvių tautos teisę į valstybinę lietuvių kalbą, tiek teisę į sąžiningą administravimą ir valstybės suverenumą tvarkyti vidaus reikalus be ideologinių diktatų. Audrius Valotka – kompetentingas, patyręs ir nuosekliai valstybės interesus ginantis pareigūnas, kurio vadovavimo laikotarpiu Inspekcija griežtai laikėsi įstatymų, gynė valstybinės lietuvių kalbos statusą ir demonstravo profesionalumą. Jis viešai ir aiškiai deklaruoja griežtas nuostatas dėl valstybinės kalbos vartojimo, nepritaria jokioms nuolaidoms, kurios gali silpninti lietuvių kalbos statusą ir laikosi pozicijos, kad valstybinė kalba turi būti nediskutuotina viešajame gyvenime – nuo viešųjų užrašų iki aptarnavimo srities. Būtent tai kelia nepasitenkinimą įvairioms jėgoms, kurios siekia devalvuoti kalbos politiką, ignoruoti tautinės tapatybės svarbą ir keisti visuomenės santykį su istorine atmintimi. A. Valotkos paskyrimas yra svarbus strateginis sprendimas situacijoje, kai lietuvių kalba realiai stumiama į paraštes. Jei valstybė siekia ne tik lietuvių kalbos išlikimo, bet ir jos prestižo stiprinimo, jai kaip tik yra reikalingas principingas, kompetentingas ir labai patyręs, nuosekliai valstybės interesams atstovaujantis pareigūnas. Būtina iš esmės atmesti nepagrįstą šmeižtą, esą A.Valotkos pasisakymai keltų grėsmę visuomenės sanglaudai ar tautinėms mažumoms. Tokia ideologinė spekuliacija turi vienintelį tikslą – nutildyti tuos, kurie laikosi aiškių, į lietuvių tautos valstybingumą orientuotų principų. Šmeižto retorika, kurią pasirinko vadinamosios žmogaus teisių organizacijos,diskredituoja pačią žmogaus teisių sampratą ir verčią ją elementariu politinės kovos įrankiu. Raginame Kultūros ministeriją ir visas valstybės institucijas nepasiduoti viešųjų ryšių spaudimui, kuris daromas tariamai prisidengiant žmogaus teisėmis - tai primena ideologinių kampanijų metodus iš nesenos istorinės praeities. Žmogaus teisės negali būti naudojamos kaip priedanga pulti valstybę, jos pareigūnus ar institucijas vien dėl to, kad jie laikosi įstatymų ir gina tautinę tapatybę. Visuomenė reiškia tvirtą palaikymą Audriui Valotkai, todėl raginame jį tęsti darbą, o Kultūros ministeriją atmesti marginalinių grupių spaudimą. Lietuva turi teisę į stiprią, savarankišką kalbos politiką, grindžiamą pagarba Konstitucijai, o ne ideologinių grupių užgaidoms. Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras: Piliečių gynybos paramos fondas – Stasys Kaušinis Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis Lietuvos Helsinkio grupė – Aurelija Kuzmaitė Lietuvos kultūros kongreso garbės pirmininkas – Krescencijus Stoškus Patvirtinu: Pareiškimas teikiamas nurodytų asmenų pritarimu. Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas – Romualdas Povilaitis El. p: romualdas. povilaitis@gmail.com , tel. +370 688 43356
Tai kad buvo pranešta, jog ministras Birutis jau skiria Valodką VKI viršininku. Dabar keista, kad laikoma paslaptyje organizacijos, kurios daro spaudimą – jo neskirti į tas pareigas. Tad panašu, kad kažkuri iš valstybės valdžios institucijų tai daro. Įdomu…
Nėra paslapties, ėlertėje buvo išvardintos tos organizacijos, kurios kreipėsi, kad neskirtų Valotkos:
Lietuvos žmogaus teisių centras; daugiakultūris centras „Padėk pritapti“; Lygių galimybių plėtros centras; Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL; fondas „Frida“; Romų visuomenės centras; Įvairovės edukacijos namai; Psichikos sveikatos perspektyvos; Žmogaus teisių stebėjimo institutas; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė; Lietuvos romų istorijos ir atminties archyvas ir biblioteka „Džinas i ripiras“; Lietuvos jaunimo centras; Socialinių investicijų valdymo centras; Naujienų portalas „GayLine“; Sienos Grupė; taikomosios antropologijos organizacija „Anthropos“.
Tai kokią priežastį jos nurodo, kad jo neskirtų? Birutis turi nepaisyti, jeigu tai tik jų nuomonė, ir spręsti pagal įstatymą, t.y. skirti jį kaip laimėjusį konkursą į tas pareigas. Juk Lietuva teisinė valstybė – pagal vienų ar kitų organizacijų užgaidas negali būti valdoma.
Visos organizacijos dar baika, bet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė čia jau ne kas. Jie daug gali, įtakingi.
Daugiakultūris centras „Padėk pritapti“;
Fondas „Frida“;
Įvairovės edukacijos namai;
Lietuvos jaunimo centras;
Lietuvos romų istorijos ir atminties archyvas ir biblioteka „Džinas i Ripiras“;
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė;
Lietuvos žmogaus teisių centras;
Lygių galimybių plėtros centras;
Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL;
Naujienų portalas „GayLine“;
Psichikos sveikatos perspektyvos;
Romų visuomenės centras;
Sienos Grupė;
Socialinių investicijų valdymo centras;
Taikomosios antropologijos organizacija „Anthropos“.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
Dabar labai svarbu kuo daugiau žmonių grupių tarpusavyje įaudrinti, sukiršinti. Kad būtų viens kitu užsiėmę ir nematytų, ko „nereikia”…
Berods, dabar yra taip- “Birutis neketina atsižvelgti į kreipimąsi dėl Valotkos: negalima vadovautis emocijomis 2025-05-26 13:57 / šaltinis: ELTA Žmogaus teisių organizacijoms prašant kultūros ministro Šarūno Biručio neskirti Audriaus Valotkos Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovu, socialdemokratas leidžia suprasti, jog į aktyvistų raginimus neatsižvelgs. Nors, pasak jo, kreipimosi iš 16 skirtingų organizacijų jis dar negavo, visgi, ministras tikina, kad šioje situacijoje nereikia vadovautis emocijomis.„Nemačiau kažkokio kreipimosi. Aš, kaip teisininkas, žiūriu labai paprastai – čia yra emocijos. Tie buvę pasisakymai netinkami, tačiau negalima vadovautis emocijomis, kai priimami juridiniai sprendimai“, – Eltai teigė Š. Birutis. „Tie buvę pasisakymai – nederėtų taip (kalbėti – ELTA), bet jie irgi buvo emociniai. O šiaip mes vadovaujamės teisės aktais, konkursai yra vieši, jie yra skaidrūs, įrašomi, tam sudaromos komisijos. Ministrui vadovautis emocijomis – nelabai tiktų, nes paskui būtų galima apskųsti (sprendimą – ELTA) teismui ir pralošti tą teismą“, – akcentavo jis….” Visą straipsnį galite rasti: tv 3.lt/naujiena/lietuva/birutis-neketina-atsizvelgti-i-kreipimasi-del-valotkos-negalima-vadovautis-emocijomis-n1423222 “
Visos šventės Vilniuje, išskyrus folklorines, vaikų stovyklos, būreliai, kavinės, viešbučiai, parduotuvės vadinami nebe lietuviškai. Komunistai vykdo savo planą nulietuvinti Vilnių (o paskui ir visą Lietuvą).Todėl jiems dabar taip rūpi perimti lietuvių kalbos inspekciją.
Kremliaus lėšomis išleistos net dvi Lietuvos istorijos knygos: viena skirta moksleiviams, kita – suaugusiems. Ten net ir dlia osobo tupych AIŠKIAI išdėstyta, jog Lietuva, lietuviai bei lietuvių kalba – išgalvotos ir valstybė, ir tauta, ir jos kalba! Kiek galima aiškinti!!? Jų tiesiog nėra! N-Ė-R-A! Kiek dar Kremlius turės švaistyti pinigų ir jėgų ir kitų išteklių, kad pagaliau suprastumėt??! Jei ir toliau taip, iš kur Kremlius ims rresurrrrsų dar vienam caro bunkeriui?
Tai ir tu supratai, kad Vilniaus valdžia dirba rusams? Ir kai ant autobusų visur rašo, kad VILNIUS MYLI UKRAINĄ, iš tikro turi omeny Rusiją ? Ir kai Lietuvos įstaigos savo oficialiuose raštuose visur naudoja Ukrainos vėliavą, tai vien tam, kad nereiktų naudoti lietuviškos trispalvės ?
Bet jeigu tauta nori, tai gali ir teigiama kryptimi vystyti savo valstybę, įtvirtinti valstybinę kalbą. Štai Latvijos parlamentas per trečiąjį ir galutinį svarstymą priėmė savo darbo tvarkos taisyklių pakeitimus, kuriuose numatytas teisinis reikalavimas, kad parlamento nariai tiek tarpusavyje, tiek bendraudami su Latvijos visuomene turi vartoti valstybinę latvių kalbą.
Kadangi patikslintose taisyklėse numatyta, kad latvių kalba turi būti vartojama tarp deputatų ir Latvijos piliečių, parlamento nariams ir toliau bus leidžiama kalbėti su užsienio diplomatais ar atvykusiais aukštaisiais pareigūnais kita kalba.
O Lietuvoje vyksta atvirkštiniai procesai, valstybėje vyrauja jėgos, kurios stengiasi išstumti, sabotuoti valstybinę lietuvių kalbą.
Latviai neturi tokio strateginio partnerio (gyvatės užantyje) kaip Lenkija.
Nereikia manyti, kad vien tik aplinka kalta. Latviai už tai turi daug privežto ruskyno šalies viduje. Bet Latvijos politikai stengiasi spręsti to pasekmes. O Lietuvos politikai atvirkščiai – stengiasi dabar privežti kuo daugiau ruskyno ir silpninti valstybinės kalbos pozicijas, išsaugoti nelietuviškas mokyklas, darželius. Taigi reikia ne aplinką kaltinti, o į save pažiūrėti – su lietuvių sąmone kažkas yra labai negerai.
Sutinku, kad negerai su lietuvių savimone. Bet sutikim, kad dorotis su rusais dabar labai ant bangos, politiškai teisinga ir jie tokios problemos nesudaro. Juk buvo pas mus siūlymai naikinti rusiškas mokykla. O kodėl tik rusiškas, o kaip su lenkiškom? Ir tas nebuvo padaryta, nes gaunasi juoda diskriminacija. O lenkiškų nepajudinsi, nes už jų stovi strateginis Lietuvos partneris. Šimtmečiais stovi. O lietuvių negebėjimas suvokti nepriklausomybės svarbą puikiai atsiskleidė jau 1430 – 1435 m., kai Švitrigaila siekė išvaduoti LDK nuo priklausomybės nuo Lenkijos ir tam pasipriešino būtent lietuviai didikai.
Kardinolas Rišelje ( Richelieu) rašė – kas valdo kalbą, tas valdo valstybę.