Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Sąžininga sveikatos sistema“ politikai ir gydytojai aiškinosi, kodėl Lietuvoje susiklostė tokia praktika, kad negalavimų palaužti žmonės verčiami „primokėti“ už teikiamas paslaugas, nors jas apmoka Valstybinė ligonių kasa.
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti Sveikatos sistemos įstatymą, kad priemokų neliktų.
„Priemokos imamos ir už tokius dalykus kaip „geresnis aparatas“, apranga, net šlepetės. Paprastai atvykus į privačią gydymo įstaigą su gydytojo siuntimu, jums iškart pasiūloma dar primokėti už konsultaciją, nors už ją jau sumokėta“, – komentuoja Seimo Pirmininko pavaduotoja, Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė.
Seimo narė pabrėžia: tos įstaigos, kurios turi sutartis su Valstybine liginių kasa, privalo suteikti paslaugas be jokių priemokų. Pasak O. Leiputės, sprendžiant iš to, kiek naujų klinikų „pridygo“, sektorius negyvena blogai – ir priemokų ėmimas tikriausiai prisideda prie tos gerovės.
Ligoniais manipuliuojama
Sveikindama apskritojo stalo diskusijos dalyvius, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sakė matanti „tris didžiules problemas“. „Pirma: skaidrumo stoka – neapibrėžtos papildomo mokėjimo sąlygos. Antra, papildomi mokėjimai mažina paslaugų prieinamumą. Trečia, vyraujanti praktika apriboja ligonių galimybes iš tikrųjų pasirinkti, t. y. sutikti mokėti žinant, kad moki už papildomas paslaugas, o ne antrąkart už tą paslaugą, už kurią jau yra sumokėta“, – pažymėjo ministrė.
Europos Parlamento narys Vytenis Andriukaitis sakė, kad „primokėjimas iš savo kišenės“ yra be galo skaudi problema. „Šalia viešojo sektoriaus kuriasi toks pseudosektorius – jo nepavadinsi privačiu, nes jame dirba tie, kurie dirba ir viešajame sektoriuje, ir jis pelnosi iš nereglamentuotų priemokų. Tai – netiesioginė viešųjų paslaugų privatizacija“, – įspėjo V. Andriukaitis.
Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius pabrėžė, kad sudarydamos sutartį su ligonių kasomis, įstaigos įsipareigoja neimti priemokų. „Jokio būtinumo imti iš ligonio papildomus pinigus nėra. Nėra visai jokios logikos pasakyme: „Jeigu sumokėsit, padarysime greičiau“. Kaip sumokėjus papildomai gali iš oro atsirasti papildomos paslaugos? Sakyti: „Jeigu neprimokėsite, tada ateikite po trijų mėnesių“ – tai manipuliavimas ir ligonių reketavimas“, – kalbėjo G. Bendorius. „Reikėtų nustoti apsimetinėti tiems, kurie siunčia ligonius apsipirkti į vaistinę arba reikalauja papildomų pinigų. Tiesiog reikia nustoti tai daryti“, – sakė Valstybinės ligonių kasos direktorius.
Privatininkai ima du kartus
Sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė atkreipė dėmesį, kad žodžio „priemoka“ įstatyme nėra. „Ir atėję į privačią gydymo įstaigą, jūs niekada neišgirsite žodžio „priemoka“.
Tiesiog bus pasakyta, kiek kainuoja paslauga. Nesvarbu, turite ar neturite gydytojo siuntimą, kaina bus ta pati. Tokiu būdu ligoniai, deja, klaidinami“, – pažymi J. Čelutkienė.
Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius ministerijos iniciatyvą vadino savalaike. „Pagalbos besikreipiantiems ligoniams nėra lengva susigaudyti, kai sakoma, kad reikės papildomai susimokėti. Ir ligonių, ir gydymo įstaigų atžvilgiu būtų teisinga, kad, jeigu teikiame paslaugą, kuri yra apmokama iš PSDF, kitaip tariant mokesčių mokėtojų pinigais, tai ir neturėtume imti jokių papildomų mokesčių iš ligonių. Priešingu atveju padėtis liks iškreipta, ir privatusis sektorius turės geresnes sąlygas, imdamas dvigubą apmokėjimą: iš PSDF ir iš ligonių“, – įspėjo Kauno klinikų generalinis direktorius. „Sveikatos sistemai reikia visiems bendrų taisyklių, pagal kurias visi vienodai žaistume“, – įsitikinęs R. Jurkevičius.
Asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė sakė, kad ligoniams labiausiai reikia skaidrumo ir aiškumo. „Pacientams svarbu ir papildomos paslaugos, kurios nėra apmokamos – ir ta galimybė liks. Ligonis galės pasirinki papildomas paslaugas iš sąrašo, bet jis ir žinos, kad moka už papildomą paslaugą. O dabar yra taip, kad privačios įstaigos ne tik ima priemokas, bet ir pasirenka paslaugas, kurias joms apsimoka teikti“, – pažymėjo I. Drėgvienė.
Parengta pagal LSDP frakcijos pranešimą
Kai žmogus apsiperka parduotuvėje, gauna čekį, kuriame vardijamos prekės, svoris/kiekis, kt. duomenys, produkto kilogramo ir perkamo kiekio kaina, bendra suma už visas prekes ir pirkimo data..
Tačiau med. įstaigų atsiunčiamose sąskaitose nebūtinai smulkiai viskas išvardijama. Nei pas ką lankeisi, nei lankymosi pas specialistą data ir kaina, nei LK apmokama dalis, nei tavo priemokos dydis. Prašymai išrašyti tikslią ir išsamią sąskaitą, kaip ir dera buhalterijos dokumentuose, lieka be atsako. Arba dar nuožmiau reikalauja, kad pasijunti tartum į kažkokią neaiškią įstaigą patekęs. Jei tik vieną kartą žmogus tokioje lankėsi, tada aišku be tikslaus vardijimo. O jei daugiau, tai net nežinai, ar sąskaitos nekartojamos (gal ir netyčia). Ar privačiose med. įstaigose atliekamos revizijos, ar jų sąskaitų ir kvitų aiškumui keliami reikalavimai?