K. Leončikas. Suvalkų archyvo dokumentai byloja. Egzekucinė akcija prieš ūkininkus

Gerbiami skaitytojai, šiuo laiku mažai kas atsimena pokario laikus mūsų krašte, o jie buvo labai neramūs. Suvalkijoje veikė ginkluotasis pogrindis, visokiais būdais priešinęsis valdžiai. Žudė ir mušė savivaldos pareigūnus.

Be to, dar veikė visokio plauko plėšikautojai. Valdžia kurį laiką buvo bejėgė juos sutramdyti, kadangi labai rėmė vietos gyventojai. Jos darbas buvo paralyžiuotas.

Remdamasis Suvalkų valstybinio archyvo dokumentais, norėčiau pavaizduoti, kaip 1950 m. buvo vykdoma ūkininkų turto egzekucija, vadovaujant Suvalkų apskrities viešojo saugumo įstaigai (tarnybai).

Egzekucijų akcija buvo nukreipta prieš tuos ūkininkus, kurių šeimos nariai ir giminaičiai dalyvavo gaujoje arba ją rėmė. Dokumentuose rasite žinias, kokios šios akcijos ištakos ir kaip ji buvo vykdoma. Egzekucijos metu nukentėjo ir 2 lietuvių ūkiai.

Nepaprastojo Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo posėdžio, vykusio 1951 m. gegužės 13 d., protokolas nr. XXI/51

Posėdyje dalyvavo:

1. Prezidiumo pirmininkas Antoni Roško (Antoni Roszko);

2. Prezidiumo sekretorius Francišek Valicki (Franciszek Walicki);

3. Prezidiumo narė Veronika Aleturovič (Weronika Aleturowicz);

4. Prezidiumo narys Piotr Chuchnovski (Piotr Chuchnowski).

Dienotvarkė

Per posėdį buvo įvertinta 1950 m. Apskrities viešojo saugumo tarnybos (lenk. Powiatowy Urząd Bezpieczeństwa Publicznego) atlikta kai kurių ūkininkų turto egzekucijos akcija Suvalkų apskrityje.

Akcijos veiksmus referavo A. Roško. Suvalkų apskrityje nuo 1949 m. siautėjo rengta apie 37 asmenų diversinė gauja, kurią rėmė ir su ja bendradarbiavo daugelis gyventojų.

Užtat sunku buvo susekti ir likviduoti. Savo diversine veikla ji paralyžiavo apskrities administracijos darbus ekonomikos ir politikos srityje. Gauja daug nužudė ir žiauriai sumušė savivaldos ir visuomeninių organizacijų veikėjų.

Buvo sumuštas Ūtos (Huta) valsčiaus vaitas (du mėnesius gydėsi ligoninėje), Seivų valsčiaus vaitas (ligoninėje gydėsi 6 savaites), Kukavo valsčiaus vaitas (ligoninėje gydėsi 2 mėnesius).

Valsčiaus Vulka vaito pavaduotojas po sumušimo trečią dieną mirė ligoninėje. 1951-05-01 dingo du Suvalkų savanoriškos pilietinės milicijos rezervo (ORMO – Ochotnicza Rezerwa Milicji Obywatelskiej) nariai. 1950 m. liepą dalis gaujos dalyvių buvo suimta, suimtieji nurodė vietą, kur buvo nužudyti šie nariai. Toje vietoje rasti nužudyti du nežinomi asmenys.

Tuo pačiu laiku buvo žiauriai nužudytas buvęs Vižainio valsčiaus arklių šėrikas, kuris gavo žemės iš reformos. Jis buvo Savanoriškos pilietinės milicijos rezervo narys, jam sulaužė rankas ir kojas, sužalojo kūną. Taip pat miškuose rasta daug nežinomų užmuštų asmenų kūnų. Visoje apskrityje buvo sumušta ir apiplėšta keliasdešimt kaimo seniūnų ir tarėjų.

Dėl to neįmanoma buvo planingai vykdyti finansinius planus, kontraktacijas. Visoje apskrityje visiškai nebuvo vykdomi visuomeniniai ir politiniai darbai. Užtat reikėjo imtis visų įmanomų būdų likviduoti gaują ir grąžinti normalią tvarką.

Dėl šios priežasties buvęs AVST viršininkas Edvard Saganski (Edward Sagański) gavo iš vyresnės valdžios paliepimą sugaudyti gaujos narius, ekonomiškai susilpninti tuos asmenis, kurie remia gaują ir bendradarbiauja su ja, panaudojant griežtą nesumokėtų mokesčių egzekuciją.

1950 m. nuo birželio iki spalio apskrityje buvo vykdoma egzekucija tų ūkininkų, kurių šeimų nariai aktyviai veikė gaujoje arba bendradarbiavo su ja. Egzekucijos atliktos šiuose valsčiuose: Pilypavo, Gibų, Ūtos, Jelenevo, Kadariškių, Kukavo, Pavluvkos, Prieraslio, Seivų, Vižainio ir Žabariškių.

Pagal kaimų mokesčių įgaliotinio Stanislavo Tanajevskio (Stanisław Tanajewski) pareiškimą, jis buvo pašauktas į AVST, kur buvo Lenkijos jungtinės darbininkų partijos Apskrities komiteto sekretorius, E. Saganski, du Saugumo ministerijos atstovai ir Kovos su banditizmu III skyriaus vedėjas kapitonas Lonevski (Łoniewski).

Buvęs AVST viršininkas E. Saganski pareiškė, kad apskrityje bus atlikta egzekucija, kurios techninę dalį vykdys Kaimo mokesčių įgaliotinis. Akcija bus vykdoma pas tuos ūkininkus, kurie įrašyti į AVST paruoštą sąrašą. E. Saganski liepė atimti iš ūkininkų viską ir palikti tik pastatų sienas.

St. Tanajevski atsakė, kad sąraše gali būti tokių ūkininkų, kurie labai mažai skolingi arba visai neturi skolų. Atimti iš jų viską nėra teisinio pagrindo.

Į tai E. Saganski atsakė, kad akcija turi būti besąlygiškai vykdoma, o ūkininkams, esantiems sąraše, turįs rasti teisinį pagrindą (paragrafą), kuriuo remiantis bus galima atimti visą turtą už tai, kad šeimos nariai dalyvauja gaujos veikloje arba jai padeda materialiai. Akcijai vadovavo E. Saganski.

Buvęs AVST viršininkas E. Saganski kreipėsi į Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumą, kad padėtų įvykdyti akciją ir taip pagreitintų gaujos likvidavimą.

Prezidiumo nariai numatė, jog gali būti piktnaudžiavimų. Kaimo mokesčių įgaliotiniui prezidiumo pirmininkas atkreipė dėmesį, kad būtina laikytis teisinių ir formalių aspektų, kadangi ateityje akcija gali būti paviešinta.

E. Saganski pasiskundė Balstogės vaivadijos viešojo saugumo viršininkui, kad Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumas neįsijungė į šią akciją. Akcijai vykdyti E. Saganski surengė specialią grupę, kurioje buvo AVST ir Pilietinės milicijos pareigūnai.

E. Saganskio paliepimu atimtus daiktus reikėjo parduoti darbo žmonėms. Nevyko atimto kilnojamojo turto varžytinės. Pardavimai vykdavo egzekucijos vietoje arba būdavo vežami į Suvalkus.

Vykdant egzekuciją apskrityje kai kurie AVST ir milicijos pareigūnai, mokesčių rinkėjai, taip pat E. Saganski padarė daug piktnaudžiavimų tarnyba. Pastarasis davė nurodymą atimtus daiktus nuvežti į jo privatų namą.

Dalis atimtų daiktų buvo parduota kai kuriems valsčių ir apskrities liaudies tarybos prezidiumo darbuotojams. Dėl AVST ir pilietinės milicijos piktnaudžiavimų buvo pradėtas tyrimas. Dėl civilinių asmenų piktnaudžiavimų tyrimą pradėjo Generalinė prokuratūra, bet paskui medžiagą perdavė Apskrities prokuratūrai.

Ūkiai, kuriuose įvykdyta egzekucija, buvo silpni. Kai kurių valstiečių gyvąjį inventorių ir daiktus išpirko kaimynai, kurie paskui juos grąžino ankstesniems savininkams.

Nuskriaustieji valstiečiai per pokalbį pareiškė neturintys pretenzijų liaudies valdžiai, tik savo sūnums, kurie prisijungė prie gaujos. Pasakė, kad iš jų atimtas turtas turėtų būti parduotas, o gauti pinigai priskaičiuoti kaip mokesčiai ir perduoti Visuomeniniam žemės ūkio atstatymo fondui.

Praeitais metais Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumas patarė Kaimo mokesčių įgaliotiniam už parduotą turtą gautus pinigus perduoti valsčių liaudies tarybų prezidiumui ir priskaičiuoti prie sumokėtų mokesčių. Taip pat siūlė gyvąjį inventorių perduoti Suaugusiųjų globos namams ir ligoninei.

Po atliktos egzekucijos gauta skundų – ūkininkai reiškė pretenzijas, kad  pinigai už parduotą turtą buvo perduoti valsčiui, bet neįvardyta kieno.

Po ilgos diskusijos prezidiumas priėmė tokį nutarimą: Pataria Kaimo mokesčių skyriaus vedėjui atlikti detalią analizę ūkių, kuriuose įvykdyta egzekucija. Surašyti, kam buvo parduoti daiktai per varžytines ir kam perduoti gauti pinigai.

Posėdis vyko nuo 17 iki 20 val. Protokolą surašė Irena Tylenda.

Pasirašė visi prezidiumo nariai.

Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumui

Kaimo mokesčių skyrius

Nr. PW.p-pfn./20/51

Suvalkai, 1951 m. balandžio 4 d.

Dėl 1950 m. įvykdytų žemės ūkių (kurių šeimos nariai dalyvavo ginkluotoje gaujoje arba bendradarbiavo) egzekucijų Kaimo mokesčių skyriaus vedėjo pavaduotojas Stanislav Kreč (Stanisław Krecz) pateikia tokias žinias.

Egzekucijų vykdymo metu, kai nebuvo vedėjo, buvau keliskart AVST buvusio viršininko E. Saganski šaukiamas šiuo reikalu, kadangi akcijai vadovavo pats viršininkas. E. Saganski pateikė man savininkų pavardes tų ūkių, kuriuose bus vykdoma egzekucija ir pavedė juos nedelsiant likviduoti.

Pasakiau, kad tai neįmanoma, kadangi neturime transporto priemonių, o jų skolinimasis iš Valstybinės autotransporto įmonės (PKS) labai brangiai atsieitų. Į tai jis atsakė, kad turiu imti sunkvežimius iš PKS įmonės, remdamasis jo duotu įsakymu ir tučtuojau važiuoti, o jeigu to neįvykdysiu, tuomet „kitaip“ su manim kalbėsiąs.

Pasakė, kad po atliktos egzekucijos turiu palikti ūkininko trobesių „tuščias sienas“, o jei to nepadarysiu, tuomet mane pasodins į kalėjimą. Tuose ūkiuose, kuriuose nebuvo atimti visi daiktai, įsakė nedelsiant vykdyti egzekuciją antrąkart.

Akcijos pradžioje pasakiau E. Saganskiui, kad atkreiptų dėmesį į mokesčių rinkėją Hermaną Maleką, kadangi sužinojau, kad jis nelegaliai prekiauja atimtais daiktais ir inventoriumi.

Atsakė, jog žinąs apie tai ir už tai, kad jo neseku – pasodinsiąs mane į kalėjimą. Aš jam vėl atsakiau, kad jeigu ir norėčiau jį prižiūrėti, tai negaliu, kadangi su juo kartu nevažinėju ir nematau, ką jis daro. Nėra mano pareiga jį sekti. Jeigu Saugumo tarnyba žino apie jį, tai kodėl nereaguoja. Tuomet E. Saganski atsakė: „Daug negudrauk, nes galiu su jumis kitaip kalbėti.“

Kaimo mokesčių skyriaus vedėjo pavaduotojas Stanislav Kreč (Stanisław Krecz)

Suvalkai, 1951 m. balandžio 30 d.

Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumui ir Lenkijos jungtinės darbininkų partijos Suvalkų apskrities komitetui

Nuo 1950 m. birželio iki spalio Suvalkų apskrityje – Pilypavo, Gibų, Ūtos, Jelenevo, Kadariškių, Krasnapolio, Kukavo, Prieraslio, Seivų, Vižainio ir Žabariškių valsčiuose – buvo įvykdyta egzekucinė akcija tų ūkių, kurių šeimų nariai dalyvavo ginkluotoje gaujoje arba bendradarbiavo su ja.

Akcija atlikta Apskrities viešojo saugumo tarnybos paliepimu. Egzekucijos įvykdytos net ir tuose ūkiuose, kurie turėjo mažai nesumokėtų mokesčių. Atimtas visas inventorius ir daiktai. Dėl šio reikalo pateikiu tokį pranešimą.

1950 m. birželio vidury kaip Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo Kaimo mokesčių skyriaus vedėjas buvau pakviestas į Lenkijos jungtinės darbininkų partijos Apskrities komitetą, kur buvo partijos sekretorius, E. Saganski, du man nepažįstami Saugumo tarnybos pareigūnai.

Jie man pareiškė, jog rytojaus dieną prasidės kai kurių ūkininkų turto egzekucija. Jos metu iš jų bus atimtas visas inventorius ir daiktai. Kiekvieną akcijos dieną iš Saugumo tarnybos gausiu ūkininkų sąrašą. Kitą dieną iš Saugumo tarnybos gavau ūkininkų sąrašą.

E. Saganski liepė atimti visą turtą ir palikti tik grynas sienas. Į mano pareiškimą, kad sąraše gali būti ūkininkų, turinčių mažai nesumokėtų mokesčių arba sumokėjusių visus mokesčius, E. Saganski atsakė, kad akcijos tikslas nėra išgauti mokesčius, bet materialiai sunaikinti ūkininkus, kurių šeimos nariai priklauso ginkluotajam pogrindžiui arba su juo bendradarbiauja.

Partijos būstinėje buvo Saugumo tarnybos vadovas E. Saganski, šios įstaigos darbuotojai, kapitonas Lonevski (Łoniewski) ir du man nepažįstami kariškiai. Man buvo liepta nueiti į Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumą, kuris paskirsiąs sunkvežimius, reikalingus akcijai vykdyti.

Šiai akcijai buvo deleguotas Kaimo mokesčių skyriaus pavaduotojas Stanislav Kreč (Stanisław Krecz), Finansų skyriaus (Urząd Skarbowy) revizoriai: Edvard Urynovič (Edward Urynowicz), Stefan Kierejša (Stefan Kierejsza), Kazimiež Anuškevič (Kazimierz Anuszkiewicz), mokesčių rinkėjas Herman Malek (Herman Małek) ir aš, Stanislav Tanajevski (Stanisław Tanajewski).

Apie paskyrimą šioje akcijoje man dalyvauti raštu pranešiau Balstogės vaivadijos liaudies tarybos prezidiumo Kaimo mokesčių skyriui 1950-06-23 (nr.pfn tja 17/50).

Daiktų ir inventoriaus atėmimą vykdydavo valsčiaus liaudies tarybos prezidiumo pirmininkas, jo pavaduotojas arba valsčiaus darbuotojas, o paskirti asmenys atlikdavo techninius darbus: išrašydavo egzekucijos dokumentą, surašydavo atimtus daiktus.

Vykdant atėmimo akciją asistavo paskirta 6–10 asmenų operacinė grupė, kurią sudarė Saugumo tarnybos ir Pilietinės milicijos pareigūnai.

1950 m. liepą ar rugpjūtį į Suvalkų apskritį atvyko Balstogės vaivadijos liaudies tarybos prezidiumo Kaimo mokesčių skyriaus vedėjas Boleslav Savicki (Bolesław Sawicki), kuris turėjo Finansų ministerijos ir partijos įgaliojimus atlikti tyrimą ir paaiškinti vyresnei valdžiai apie įvykdytą ūkių egzekuciją.

Su savim jis atsivežė keliolika prašymų ir skundų, adresuotų centrinei valdžiai, parašytų nukentėjusių asmenų. B. Savicki atvyko į Lenkijos jungtinės darbininkų partijos Apskrities komitetą, kur buvo I ir II partijos sekretoriai, Saugumo tarnybos viršininkas E. Saganski, kapitonas Lonevski ir vienas Saugumo tarnybos pareigūnas.

Savickiui pareiškus dėl ko atvyko, jam atsakyta, jog akcija bus tęsiama, jokių paaiškinimų niekas jam neteiks, o atsakymą gausiąs grįžęs į Balstogę.

Darbuotojai, dalyvaujantys akcijoje, išskyrus Hermaną Malko, E. Urynovič ir K. Anuškevič, iš valstiečių atimtus daiktus bei inventorių palikdavo parduoti valsčiaus liaudies tarybos prezidiumui.

Atimtą inventorių ir daiktus Suvalkuose pardavinėjo Herman Malek. Gautus pinigus Malek įmokėdavo Kaimo mokesčių skyriui ir pateikdavo duomenis, kas pirko, pirkėjų adresą ir sumą.

Gauti pinigai iš karto buvo sumokėti į Suvalkų žemės ūkio banke esančią valsčių sąskaitą. Be to, išsiųsdavo prezidiumams raštus, pažymėdamas juose, už kieno daiktus įmokėta į sąskaitą banke ir kiek gauta pinigų už parduotus daiktus bei inventorių.

Smulkius daiktus (rankšluosčius, skalbinius ir kitus) pardavė Herman Malek, bet nepateikė žinių – nei kas pirko, nei pirkėjų adreso.

Dalį atimto inventoriaus jis perdavė Lenkijos Raudonajam Kryžiui, Suvalkų suaugusiųjų globos namams, Suvalkų miesto liaudies tarybos prezidiumui, milicijos parduotuvei „Konsumy“. Daiktai ir inventorius buvo pardavinėjami tik gavus Saugumo tarnybos viršininko nurodymą. Negalima buvo pardavinėti spekuliantams, tik darbo žmonėms.

Akcija buvo nutraukta spalį, Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumui davus tokį paliepimą.

Pasirašė einantis pareigas Kaimo mokesčių vedėjas Stanislav Tanajevski (Stanisław Tanajewski)

Daiktai ir inventorius buvo atimti iš ūkių šiuose valsčiuose: Pilypavo  2, Kukavo 5, Gibų  1, Ūtos  4, Jelenevo 16, Kadariškių 1, Krasnapolio 2, Pavluvkos 14, Prieraslio 12, Seivų 6, Vižainio 2, Žabariškių  21. Iš viso nukentėjo 86 ūkiai.

Ši akcija apėmė 3 lietuvių ūkius. Girdėjau, kad 1956 m. pasikeitus Vyriausybei ir Lenkijos jungtinės darbininkų partijos Centro komitetui, ūkininkams buvo išmokėta kompesacija.

Lietuvių ūkiai, kuriuose įvykdyta egzekucinė akcija

APS Suwałki, zespół 43, sygn. 231, s. 357–375

Apie Kastanto Agurkio sūnų Antaną „Aušroje“ (1995 m. nr. 6, p. 8–10) rašė Eugenija Pakutkienė straipsnyje „Ramoniškės lietuvis“. Agurkio sodyboje slapstėsi Piotro Burdyno (Piotr Burdyn) ginkluota 7 asmenų pogrindžio grupė, kurioje buvo ir lietuvis Bronislovas Saveikis. Už partizanų slapstymą Antanas Agurkis buvo nubaustas šešeriems metams kalėjimo.

Suvalkų saugumo tarnybos būstinėje buvo mušamas ir visaip kankinamas. Teko jam sėdėti Ravičo kalėjime ir dirbti anglies kasykloje. Kalėjo 4 metus. Blogas maistas ir sunkus darbas palaužė  jo sveikatą. Buvo labai nualintas.

1950 m. rugpjūtį ar rugsėjį sunaikino visą Kastanto Agurkio ūkį. Atvažiavę iš Krasnapolio valsčiaus pareigūnai atėmė ne tik gyvulius, padargus, bet ir patalus, drabužius. Paskui atimtą turtą išpardavė.

Antanas Agurkis taip pat trumpai paminėtas Bartlomejo Rychlevskio (Bartłomiej Rychlewski) knygoje „Po dolinach i po wzgórzach…“ (p. 280). Jis buvo užverbuotas į P. Burdyno grupę, gavo „Cygan“ slapyvardį, bet per tardymą nieko neišdavė.

Jį išdavė Bronislovas Saveikis, slapyvardžiu „Tułacz“, kuris pasakė, kad 1950 m. gegužę P. Burdyno gauja buvo kurį laiką pas Agurkį ir gavo maitinimą.

Esą A. Agurkis gauna iš JAV lietuviškus laikraščius, kuriuose neigiamai rašoma apie Sovietų Sąjungą. Esą B. Saveikis pats juos skaitęs. Tų laikraščių negaudavo iš JAV, o tik pasiskolindavo iš Ramoniškės Raguckienės.