Gerbiami skaitytojai, norėčiau jums pristatyti 7 neilgus dokumentus apie mūsų krašto lietuvius. Dokumentus aptikau Suvalkų valstybiniame archyve, jie rašyti 1950–1956 m. ir pateikti chronologine tvarka.
1950 m. birželio 9 d. vyko pirmoji Suvalkų apskrities liaudies tarybos plenarinė sesija, kuriai pirmininkavo Apskrities profesinės sąjungos tarybos pirmininkas Janas Tarasevičius (Jan Tarasiewicz).
Sesijoje taip pat dalyvavo Balstogės vaivadijos liaudies tarybos pirmininko pavaduotojas Stefanas Dombekas (Stefan Dąbek), kuris perskaitė referatą apie Lenkijos Liaudies Respublikos vietos administravimo organų uždavinius ir jų veikimą.
Jis rėmėsi 1950 m. kovo 20 d. įvesta Lenkijos Liaudies Respublikos valstybine viešojo administravimo reforma. Kalbėdamas, tarp kitko, pasakė tokius žodžius: „Partija padės taryboms, kad mūsų vaivadijoje būtų išspręsta lietuvių ir lenkų problema ir įsiviešpatautų internacionalizmas.
Darysime viską, kad valsčiaus tarybose ir prezidiumuose būtų lietuviai ir lenkai. Niekas mūsų neskiria, o tik jungia.“
Suvalkų apskrities liaudies tarybos II plenarinės (bendros visiems dalyviams) sesijos, vykusios 1950 m. liepos 21 d., protokolas nr. III
Sesijai pirmininkavo Stanislavas Dreckis (Stanisław Drecki). Joje dalyvavo apie 300 asmenų, tarp kurių buvo 31 tarėjas, 20 % sudarė moterys.
Pakviesti profsąjungos, visuomeninių ir jaunimo organizacijų atstovai, darbo pirmūnai. Posėdis buvo skirtas Liepos manifesto paskelbimo šeštosioms metinėms paminėti.
Šia proga pranešimą perskaitė Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo pirmininkas Antonis Roško (Antoni Roszko). Jis keliais sakiniais paminėjo ir lietuvius, gyvenančius Suvalkų apskrityje:
„Suvalkų apskrityje gyvena nemažai lietuvių. Tarpukaryje tarp lietuvių ir lenkų buvo dirbtina neapykanta, kurią kurstė vietinis fašizmas. Taip pat prie jos prisidėjo lenkų ir lietuvių dvasiškiai.
Liaudies Lenkija neskiria piliečių pagal tautybę, tikėjimą ir rasę. Todėl valstybės administracija energingai pradėjo taisyti padėtį, kuri yra labai kenksminga ir nepageidautina liaudies demokratijos santvarkoje. Lietuviai yra traktuojami lygiai su lenkais.
Jie turi tas pačias teises ir privilegijas, kadangi Liaudies Lenkijoje kiekviena tautybė turi tokias pačias teises. Lietuviai yra valsčių liaudies tarybų prezidiumų, taip pat apskrities ir vaivadijos liaudies tarybos nariais. Artimiausiu laiku lietuviai turės lietuvišką spaudą.“
Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo posėdžio, vykusio 1952 m. rugsėjo 9 d., protokolas nr. XLIV/52
Jo metu buvo pateikta ataskaita apie tai, kaip buvo įgyvendinamos privalomos pieno ir javo duoklės. Prezidiumo sekretorius Francišekas Valickis (Franciszek Walicki), kalbėdamas šia tema, apie lietuvius taip pasakė: „Reikia atkreipti ypatingą dėmesį į tuos valsčius, kuriuose daugumą sudaro lietuviai.
Privalome ištirti (sužinoti), kas iš lietuvių daro įtaką dėl nepristatytų privalomų duoklių Punsko ir Krasnavo valsčiuose. Reikėtų netgi kreiptis į Saugumo įstaigą, siekiant sužinoti, kodėl yra tokia padėtis.“
Suvalkų apskrities liaudies tarybos X posėdžio, vykusio 1952 m. spalio 10 d., protokolas nr. V/52
Sesijoje dalyvavo 117 asmenų, tarp jų buvo 41 tarėjas iš 58. Dalyvavo 32 moterys. Taip pat dalyvavo Apskrities liaudies tarybos prezidiumo skyrių ir referatų, miesto įmonių vedėjai.
Tarėjo Albovičiaus (Albowicz) pasisakymas apie lietuvius
„Gerbiama Taryba! Reikia konstatuoti, kad ataskaitos buvo gerai paruoštos, įsigilinta į ūkininkų reikalus. Kalbėjusysis anksčiau daug kalbėjo apie aktyvus, kurių valsčiuose yra daug. Norėtųsi paklausti, ar jie yra pakankamai pasiruošę atlikti savo darbą – tai yra išaiškinti ūkininkams situaciją.
Manau, kad ne. Aktyvas, eidamas į kaimus, turi žinoti, ką nori pasiekti ir kaip iškelti uždaviniai bus kaimų įgyvendinami. Nepatyrusį aktyvistą ūkininkai įvarys į kampą (suries į ožio ragą). Taip atrodo aiškinimo akcija kaimuose. Reikia rasti būdą, kaip priversti mokėti mokesčius tuos, kurie gali, o nenori. Jie juokiasi iš kitų.
Krasnavo valsčiuje gyvena lenkai ir lietuviai. Seni lietuviai prisimena, kaip buvo prieš 1939 m., kai iš Kauno ateidavo įsakymas nemokėti mokesčių. Toji dvasia kai kuriems ūkininkams nesvetima ir dabar. Mūsų valsčiuje mokesčius moka tik lenkai. Valsčiaus aktyvas turėtų sužinoti, kokias galimybes turi sumokėti mokesčius ūkininkai.“
Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo posėdžio, vykusio 1953 m. balandžio 29 d., protokolas nr. XLI/53
Prezidiumo sekretorius Francišek Valicki (Franciszek Walicki) apie lietuvius taip kalbėjo: „Taip pat reikėtų pagalvoti apie Krasnavo valsčiaus liaudies tarybos sudėtį, kadangi ten yra konfliktas (nesantaika) tarp lietuvių ir lenkų.
Norint pagerinti lietuvių ir lenkų santykius, reikėtų kreiptis į Lenkijos jungtinės darbininkų partijos Apskrities komitetą, kad šis darytų įtaką partijos nariams valsčiuje, kad pagerėtų padėtis.“
Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo posėdžio, vykusio 1954 m. lapkričio 3 d., protokolas nr. XCIII/54
Jo metu pateikta žemės ir draudimo mokesčių, privalomų duoklių (javo, mėsos, pieno, bulvių) realizacijos ataskaita, kurioje, tarp kitko, parašyta: „Deja, kai kurie prezidiumai – Punsko, Krasnapolio, Kukavo, Krasnavo – aplaidžiai (neatsakingai) traktavo žemės mokesčių, vieno iš šešiamečio plano, klasių kovos ir socializmo kūrimo elementų, rinkimą.
Šiuo atžvilgiu labiausiai atsilikęs (labiausiai užsispyręs) ir finansiškai neištikimas yra Punsko valsčius. Valsčiaus prezidiumo pirmininkas parodė nusikalstamą aplaidumą: ignoravo potvarkius, nedalyvavo nei vienoje planų realizavimo akcijoje, o veikiau buvo pasiturinčių ūkininkų (kūlokų) gynėju.
Panaši padėtis yra ir Krasnavo valsčiuje. Finansų skyrius, norėdamas pagerinti padėtį, ketina imtis, tarp kitko, šių veiksmų:
1. Visokiais būdais sustiprinti (suintensyvinti) aiškinimo akciją valsčiuose;
2. Sustiprinti egzekucijų akciją, kreipiant ypatingą dėmesį į privalomų duoklių (mėsos, galvijų) realizaciją Punsko, Krasnavo ir Kukavo valsčiuose.
3. Įpareigoti Prezidiumo narius, kad dalyvautų įgyvendinant finansinius planus.
Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo posėdžio, vykusio 1954 m. gruodžio 9 d., protokolas nr. CVI/54
Prezidiumo pirmininkas aptarė, kaip vyko praėjusi rinkiminė kampanija į Liaudies tarybas. Prezidiumo narys Edmundas Kačanas (Edmund Kaczan) pasisakė apie lietuvių laikyseną jos metu.
Jis kalbėjo
„Per susirinkimus lietuviai bijojo pateikti savo kandidatus, bet jiems pasibaigus išsakė skundus. Tautos vienybės fronto apskrities komitetas (Powiatowy Komitet Frontu Jedności Narodowej), išanalizavęs ir patikrinęs kandidatų sąrašus paskirose vietose, kai kuriuos iš jų išbraukė.
Lietuviai į tai reagavo teigiamai. Per rinkimus metant į balsadėžę balsavimo lapus matėsi pasitenkinimas dėl išbrauktų netinkamų kandidatų į liaudies tarybą. Vietiniai aktyvai geriau dirbo negu apskrities.“
Valsčiaus aktyvas
tai išrinkta žmonių grupė, kuri padėdavo administracijai atlikti svarbius darbus, pvz.: vesti rinkimų kampaniją, surinkti mokesčius ir privalomas duokles, rengti svarbius žemės ūkio darbus – pavasario sėją, javapjūtę, javų kūlimą ir kitus. Jie pasiskirstydavo į mažas grupes ir dalyvaudavo akcijose.
Kad skaitytojui būtų geriau suprantama ši sąvoka, pateikiu dokumentą, rastą Suvalkų archyve. 1953 m. kovo 9 d. vyko Krasnapolio valsčiaus liaudies tarybos prezidiumo posėdis, skirtas pasiruošti pavasario sėjai.
Jo metu sudarytas sąrašas valsčiaus aktyvistų, kurie 1953 m. kovo 15 d. buvo įpareigoti dalyvauti kaimų susirinkimuose, skirtuose pasiruošimui pavasario sėjai ir jos priežiūrai iki akcijos baigties kaip globėjai.
Sąrašą pasirašė Valsčiaus liaudies tarybos prezidiumo sekretorius Edvardas Andruškevičius (Edward Andruszkiewicz).
Akcijoje turėjo dalyvauti tokie asmenys:
• valsčiaus kooperatyvo darbuotojai (9 asmenys);
• pašto darbuotojai (4 asmenys);
• kooperatyvų ir kooperacijos centro įstaigos atstovas (1 asmuo);
• prezidiumo nariai (4 asmenys);
• organizacijos „Tarnystė Lenkijai“ atstovas (1 asmuo);
• kooperatyvų sąjungos „Valstiečių savišalpa“ atstovas (1 asmuo);
• kaimų seniūnai (11 asmenų).
Iš viso 31 asmuo.
Seinų apskrities liaudies tarybos prezidiumo posėdžio, vykusio 1956 m. balandžio 11 d., protokolas nr. 11/56
Posėdžio metu Viešojo administravimo skyriaus vedėjas Tadeušas Mikolaičykas (Tadeusz Mikołajczyk) pateikė ataskaitą „1956 m. I ketvirčio administracinių baudų politikos analizė“.
Joje, tarp kitko, paminėjo ir lietuvius.
Pranešėjas kalbėjo
„Pasižiūrėkime į Punsko pavyzdį, kur prieš keletą metų jaunimas, neturėdamas kultūrinių pramogų, labai dažnai laisvalaikiu kortuodavo arba gerdavo alkoholį.
Dabar, kai veikia saviveiklos kolektyvai, jaunimas turi užsiėmimą. Kolektyvų vadovai domisi jų gyvenimu ir laisvalaikiu. Nusižengimų pasitaiko retai. Yra vilčių, kad netrukus jų visai nebus arba bus labai mažai.“
