D. Trampo pasiuntinys S. Vitkofas susitiko su V. Putinu: Ukrainą siūloma padalinti?

Balandžio 11 d., penktadienį, specialusis JAV prezidento Donaldo Trampo pasiuntinys Stivas Vitkofas trečią kartą susitiko su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.

Susitikimas vyko Sankt Peterburge, Boriso Jelcino vardo Prezidentinėje bibliotekoje, ir truko daugiau nei keturias valandas.

Vizitas iš anksto oficialiai nebuvo skelbtas – apie Putino ir Vitkofo susitikimą pranešė amerikiečių leidinys „Axios“, remdamasis šaltiniais. Penktadienį D. Trampo pasiuntinys atskrido į Sankt Peterburgą, kur V.Putinas ketvirtadienį vadovavo susitikimui dėl Rusijos karinio jūrų laivyno plėtros.

Derybų detalės

Pirmiausia S. Vitkofas susitiko su Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovu Kirilu Dmitrijevu, kuris atstovauja V. Putinui Rusijos ir JAV derybose. Anksčiau K. Dmitrijevas buvo nuvykęs į Vašingtoną. Vėliau D.Trampo pasiuntinys aplankė sinagogą ir Izaoko katedrą, o po to jį priėmė V. Putinas.

Tai jau trečiasis S. Vitkofo ir V. Putino susitikimas. Prieš tai S. Vitkofas lankėsi Maskvoje vasario 11 d. ir kovo 13 d. Per pirmąjį vizitą buvo paleistas amerikiečių mokytojas Markas Fogelis, o prieš šį susitikimą Rusija ir JAV atliko dviejų kalinių mainus, per kuriuos Ksenija Karelina, turinti abiejų šalių pilietybę ir nuteista už paramą Ukrainos fondui, galėjo grįžti į Ameriką.

Trampo pozicija ir derybų kontekstas

Kai S. Vitkofas jau buvo Sankt Peterburge, D. Trampas netiesiogiai patvirtino JAV žiniasklaidos pranešimus, kad jis nepatenkintas lėta karo Ukrainoje sprendimo pažanga.

„Rusija turi pradėti veikti. Per daug žmonių žūsta, tūkstančiai per savaitę, siaubingame ir beprasmiame kare – kare, kuris niekada neturėjo įvykti ir nebūtų įvykęs, jei aš būčiau prezidentas“, – rašė jis savo socialiniame tinkle „Truth Social“.

Prieš susitikimą Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad proveržių iš šio susitikimo tikėtis neverta. Anot jo, derybose buvo aptariami „Ukrainos konflikto“ sureguliavimo klausimai ir galimas Rusijos bei JAV lyderių susitikimas.

D. Peskovas neatmetė galimybės, kad po susitikimo įvyks V. Putino ir D. Trampo telefoninis pokalbis. Iki šiol viešai buvo pranešta apie du V. Putino ir D. Trampo telefoninius pokalbius po to, kai JAV prezidentas užėmė savo postą.

Tarptautinės derybos ir sankcijos

Rusijos ir JAV derybos be prezidentų dalyvavimo du kartus – vasarį ir kovą – vyko Saudo Arabijoje. Be to, Stambule vyko konsultacijos dėl Maskvos ir Vašingtono diplomatinių santykių gerinimo.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karolina Levit penktadienį per spaudos konferenciją sakė, kad S. Vitkofo susitikimas su V. Putinu yra „dar vienas žingsnis derybų procese“, siekiant užbaigti karą Ukrainoje.

D. Trampas nuolat kreipiasi į V. Putiną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, reikalaudamas sėsti prie derybų stalo. V. Putinas atmetė besąlygiško paliaubų pasiūlymą, tačiau per antrąjį telefoninį pokalbį pritarė D. Trampo idėjai sustabdyti oro smūgius prieš energetikos objektus Ukrainoje ir Rusijoje.

Konflikto pasekmės ir galimi sprendimai

Maskva ir Kijevas kaltina vieni kitus pažeidus paskelbtą moratoriumą. Rusija toliau vykdo smūgius, įskaitant gyvenamuosius rajonus Ukrainos miestuose. Prieš savaitę per raketų ataką žuvo 20 Krivoi Rogo gyventojų, tarp jų devyni vaikai.

Jei iki mėnesio pabaigos nebus pasiektos paliaubos, D. Trampas gali imtis papildomų sankcijų prieš Rusiją – arba per vykdomąją valdžią, arba paprašydamas Kongreso priimti naują sankcijų įstatymą, anksčiau pranešė „Axios“ šaltinis.
Leidinys primena, kad D. Trampas buvo nusivylęs, jog derybos pastarosiomis savaitėmis nepadarė didelės pažangos, ir vienu metu pareiškė, kad yra „įsiutęs“ dėl V. Putino komentarų apie Ukrainą. Putinas tuomet dar kartą suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio legitimumu.

Juodosios jūros iniciatyva ir ekonominiai klausimai

Per Rusijos ir JAV derybas Saudo Arabijoje buvo patvirtinta iniciatyva dėl saugios laivybos Juodojoje jūroje. Tačiau Rusija kaip sandorio sąlygą pareikalavo panaikinti sankcijas žemės ūkio produkcijos ir trąšų eksportui. Zelenskis ragino sankcijas išlaikyti. Nuo to laiko jokių pokyčių dėl Vakarų sankcijų neįvyko.

Tuo pat metu Vašingtonas siekia, kad Kijevas sudarytų susitarimą dėl gamtinių išteklių, keldamas sąlygas, kurias Kijevas laiko nepriimtinomis. Techninės derybos šia tema turėtų prasidėti šią savaitę.

Greitas sprendimas?

Penktadienį, kol vyko derybos Sankt Peterburge, naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, ką S. Vitkofas patarė D. Trampui po ankstesnio vizito į Rusiją kovo mėnesį. Remiantis „Reuters“ šaltiniais, praėjus „mažiau nei 48 valandoms“ po vizito Maskvoje, specialusis pasiuntinys susitiko su JAV prezidentu Baltuosiuose rūmuose ir teigė, kad greičiausias būdas išspręsti konfliktą – pripažinti Rusijos kontrolę keturiuose Rytų Ukrainos regionuose, kuriuos Maskva aneksavo 2022 m. (nė vieno iš jų ji visiškai nekontroliuoja).

Putinas, kalbėdamas apie savo konflikto sureguliavimo sąlygas, praeityje taip pat reikalavo pripažinti Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritis Rusijos teritorija, pabrėždamas, kad turi omenyje visas šias teritorijas jų administracinėse ribose.

Anot dviejų „Reuters“ šaltinių, tame susitikime taip pat dalyvavo specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Kitas Kelogas (Keith Kellogg), kuris paprieštaravo S. Vitkofui, sakydamas, kad Kijevas niekada nesutiks atiduoti šių teritorijų. Po susitikimo D. Trampas jokių sprendimų nepriėmė, rašo „Reuters“.

Kremliaus pranešimas apie Putino susitikimą su S. Vitkofu

Oficialioje Kremliaus svetainėje paskelbtas pranešimas apie Rusijos prezidento susitikimą su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu. Pranešimas yra toks trumpas, kad jį galima pacituoti visą:

„Rusijos valstybės vadovas susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento specialiuoju pasiuntiniu Stivenu Vitkofu. Susitikimo tema – Ukrainos konflikto sureguliavimo aspektai.“

Jokių kitų detalių pranešime nepateikiama; jame paskelbtos keturios nuotraukos, iš kurių matyti, kad susitikime taip pat dalyvavo prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas ir prezidento atstovas investiciniam bei ekonominiam bendradarbiavimui su kitomis šalimis Kirilas Dmitrijevas.

D. Trampo pasiuntinys K. Kelogas neatmeta galimybės padalyti Ukrainą į kontrolės zonas

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais K. Kelogas, duodamas interviu Londono laikraščiui „The Times“, teigė neatmetąs galimybės padalyti Ukrainą „beveik kaip Berlyną po Antrojo pasaulinio karo“.

Jo teigimu, Europos „garantijų pajėgos“, vadovaujamos Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos, galėtų būti dislokuotos į vakarus nuo Dniepro upės. Į rytus nuo jos būtų Ukrainos kariuomenė ir maždaug 30 km pločio demilitarizuota zona palei dabartinę fronto liniją („abi pusės atsitrauktų po 15 km“).

Tai reikštų, kad šiuo metu okupuotos Ukrainos teritorijos liktų Rusijos kontrolėje. Kelogas pabrėžė, kad Ukrainoje JAV karių nebus.

Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir jų sąjungininkai iš tiesų planuoja „garantijų pajėgas“, kurios turėtų užkirsti kelią Rusijai pažeisti paliaubas. Vis dėlto jie pripažįsta, kad šiam kontingentui reikės įvairių formų JAV paramos, o Kelogas teigė negalintis to garantuoti.

Jis taip pat pastebėjo, kad Rusija gali nepriimti jo pasiūlymo dėl „kontrolės zonų“. Iki šiol Maskva kategoriškai priešinosi bet kokių NATO šalių karių buvimui Ukrainos teritorijoje.

Nesutarimai Trampo Administracijoje: Kaip Užbaigti Ukrainos ir Rusijos Karą?

„Reuters“ šaltiniai tarp JAV pareigūnų ir Vakarų diplomatų teigia, kad Trampo administracijoje vis labiau ryškėja nesutarimai dėl to, kaip išeiti iš aklavietės siekiant užbaigti Ukrainos ir Rusijos karą. Jei K. Kelogas primygtinai reikalauja toliau remti Ukrainą, tai S. Vitkofas laikosi visiškai priešingos nuomonės.

Be to, JAV pareigūnai nerimauja ir dėl to, kad S. Vitkofas pakvietė Dmitrijevą į savo asmeninę rezidenciją. Leidinio duomenimis, tai sukėlė susirūpinimą Baltuosiuose rūmuose ir Valstybės departamente, nes JAV pareigūnai nepriima Rusijos pareigūnų savo namuose. Dėl šios priežasties susitikimas buvo perkeltas ir įvyko Baltuosiuose rūmuose.

Žurnalistai priduria, kad S. Vitkofo prorusiška pozicija kelia nerimą tiek Demokratų, tiek Respublikonų partijose. Be to, kai kurie pareigūnai tiesiogiai kreipėsi į D. Trampo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Maiką Volcą ir valstybės sekretorių Marko Rubio dėl staigaus S. Vitkofo posūkio Maskvos link.

Beje, anksčiau žiniasklaidoje buvo pranešta, kad D. Trampas V. Putinui buvo iškėlęs sąlygą, kad susitarimas dėl paliaubų turi būti pasiektas – iki balandžio pabaigos. Jei tai nebus padaryta, JAV grasina naujomis ir griežtomis sankcijomis Rusijai.

PAPILDYTA  16:40 val.

D. Trampo pasiuntinys K. Kelogas patikslino savo žodžius apie kontrolės zonas Ukrainoje

K. Kelogas, JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais, šiandien pareiškė, kad „Times“ iškraipo jo žodžius rašydamas, kad jis svarsto galimybę padalinti Ukrainą „beveik kaip Berlyną po Antrojo pasaulinio karo“.

„Aš kalbėjau apie „garantijų pajėgas“ po paliaubų, skirtas palaikyti Ukrainos suverenitetą. Diskusijose apie padalijimą turėjau omenyje atsakomybės zonas sąjungininkų pajėgoms (be JAV karių). Aš NETURĖJAU omenyje Ukrainos padalijimo“, – rašo K. Kelogas socialiniame tinkle „X“.

„Garantijų pajėgomis“ turimi omenyje Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir jų sąjungininkų kontingentai, kurie teoriškai turėtų sulaikyti Rusiją nuo paliaubų pažeidimo.

The Times article misrepresents what I said. I was speaking of a post-cease fire resiliency force in support of Ukraine’s sovereignty. In discussions of partitioning, I was referencing areas or zones of responsibility for an allied force (without US troops). I was NOT referring… https://t.co/wFBcEVjxtO

— Keith Kellogg (@generalkellogg) April 11, 2025

Parengta pagal BBC, Reuters, 24tv.ua ir kt. žinių šaltinius