Strateginės aplinkybės

Europos padangėje – NATO šalių lyderių šokas. Kiek pavėluotas, uždelstas, reiškiantis tik vieną – kad sekmadienį buvo karštligiškai tariamasi, kaip reaguoti į jį sukėlusio JAV vykstančio rinkiminio cirko vyrklouno Donaldo Trampo pareiškimus.

Šeštadienį kalbėdamas per rinkimų kampanijos mitingą Pietų Karolinoje, respublikonų kandidatas į JAV prezidentus pasakojo susirinkusiesiems apie buvusį pokalbį su neįvardytos „didelės šalies“ lyderiu iš bloko.

Pasak jo, šis lyderis paklausė, ar Jungtinės Valstijos laikytųsi savo įsipareigojimų pagal NATO 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos, jei būtų užpultos iš išorės, net jei sąjungininkės nesilaikytų sutartų išlaidų tikslų.

„Aš pasakiau: „Jūs nemokėjote? Jūs vėluojate?“… „Ne, aš jūsų neapsaugočiau, tiesą sakant, skatinčiau juos daryti, ką nori. Jūs turite mokėti“.

Vakar atsakydamas į šiuos žodžius NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įspėjo, kad dėl šių pastabų „Amerikos ir Europos kariams kyla didesnis pavojus“.

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku sakė, kad „bet koks NATO pagalbos garantijos reliatyvizavimas yra neatsakingas ir pavojingas. Tai atitinka tik Rusijos interesus. Niekas neturėtų žaisti ar prekiauti Europos saugumu“.

Tuo tarpu D. Tuskas pabrėžė, kad siekiant įveikti didėjančius pavojus saugumui, alternatyvos Europos, NATO ir Jungtinių Valstijų partnerystei nėra. Bendrame pareiškime su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu jis sakė: „Tikriausiai čia, Paryžiuje, aiškiausiai skamba žodžiai iš Aleksandro Diuma „Trijų muškietininkų“: „Visi už vieną, o vienas už visus“.

Ir nors didžiųjų NATO šalių lyderiai kol kas vis dar yra pykčio bei neigimo stadijoje, akivaizdi tiesa ta, kad dauguma NATO valstybių – 19, kaip skaičiuoja pats aljansas 2023 m. liepą, – vis dar neišleidžia 2 proc. BVP savo gynybai, nors dar 2014 m. Velso aukščiausiojo lygio susitikime buvo susitarta dėl šio tikslo.

Europa dėl šios padėties gali kaltinti tik save. Taip, D. Trampas jau daugelį metų puldinėja NATO „atsilikėlius“, tačiau vargu ar jis išrado šį žanrą. Amerikos prezidentai nuo pat D. Aisenhauerio laikų skundėsi, kad Europos sąjungininkės naudojasi Amerikos gynyba.

Kol kas prieš 10 metų sutartą gynybos finansavimo tikslą pasiekė ir viršijo Lenkija (3,9 proc.), JAV (3,49 proc.), Graikija (3,01 proc.), Estija (2,73 proc.), Lietuva (2,54 proc.), Suomija (2,45 proc.), Rumunija (2,44 proc.), Vengrija (2,43 proc.), Latvija (2,27 proc.), Jungtinė Karalystė (2,07 proc.) ir Slovakija (2,03 proc.).

Kitos šalys kaip važiavo, taip ir važiuoja „zuikiu“. Bronzinio įdegio riterio žodžiai už jūrų marių skamba užgauliai, bet pirma, nors ir buvęs prezidentu D. Trampas šiuo metu yra niekas, neina jokių pareigų ir tokia reakcija į jo žodžius yra ryškai perdėta, antra, jei kažkas vis dar galvoja, kad JAV turi gelbėti Europą, jis ar ji labai klysta.

Aljanso vienybė yra viso mūsų saugumo pagrindas. Į ją nusitaikiusi Rusija ir kitos blogio ašies šalys, tačiau NATO vienybe turi rūpintis visos jo narės adekvačiai.

Kaip bebūtų paradoksalu, D. Trampo pareiškime mes įžvelgiame ne NATO skaldymą, bet spyrį Europai į minkštą sėdimąją rūpintis „planu B“, kuriame gerasis dėdė Semas nebemoka už viską.

Taip, tai skaudus, žadinantis iš letargo spyris, galbūt, netgi kažkiek ir rizikingas, tačiau ar yra kitų būtų priversti klerkus, sėdinčius gerai vėdinamuose kabinetuose, krūptelėti?

Reikšmingi postūmiai 

Atstovų Rūmų pirmininkas Maikas Džonsonas vėlai pirmadienį vakare griežtai sukritikavo 95,3 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir kitoms šalims paketą, taip sukeldamas rimtų abejonių dėl jo ateities tuo metu, kai Senato vadovai pamažu rengė galutinį balsavimą.

Džonsonas, Luizianos respublikonas, pareiškime teigė, kad pakete trūksta pasienio saugumo nuostatų, ir pavadino jį „nutylinčiu opiausią mūsų šaliai iškilusią problemą“.

Tikimasi, kad demokratų vadovaujamas JAV Senatas antradienį anksti ryte balsuos už galutinį paketo patvirtinimą.

Šiąnakt Rusija vėl atakavo Ukrainą „šachedais“. Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, naktį priešas atakavo 23 orlaiviais iš Primorsko-Achtarsko – Rusijos Federacijos, Chaudos kyšulio – Krymo teritorijų.

„Sunaikinta 16 priešo smogiamųjų bepiločių orlaivių Dnepro, Zaporožės ir Chersono sričių ribose“, – teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešime. Pažymima, kad atremiant oro ataką dalyvavo priešlėktuvinių raketų daliniai, mobiliosios oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų ugnies grupės.

Ukrainos gynybos pajėgos toliau suduoda triuškinančius smūgius okupantams. Aviacija vakar smogė 13 rajonų, kuriuose buvo sutelktas driskių personalas, ginkluotė ir karinė technika.

Taip pat per pastarąją parą Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino septynis žvalgybinius bepiločius orlaivius.

Naktį dėl pakartotinių rusų smūgių Dnepro mieste kilo didelis gaisras, sprogimai buvo girdėti visą naktį.

Trumpai

Izraelio gynybos pajėgos ketina surengti dar daugiau reidų, kad išgelbėtų įkaitus ir sunaikintų didelės vertės taikinius. Jų atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Ričardas Hechtas sakė, kad bet kas, kas „kelia grėsmę Izraeliui, ruošiasi galbūt smogti ar pulti – mes jį persekiosime, kur tik reikės, ar tai būtų Libano pasienyje, ar bet kur Gazoje“.

„Dabar Gazos ruože matote labiau chirurginį operacijos stilių; ją vykdo mūsų specialiųjų pajėgų divizija, 98-oji divizija <…>, mažiau šarvuočių, daugiau pėstininkų ir specialiųjų pajėgų“, – pridūrė jis, – „tačiau šie reidai vyksta“.

Šios pastabos nuskambėjo Izraelio žvalgybos ir policijos pajėgomis sėkmingai išlaisvinus du įkaitus, kurie buvo laikomi Rafos mieste Gazos ruožo pietuose.

Prancūzija, Lenkija ir Vokietija pirmadienį apkaltino teroristinę Rusiją sukūrus sudėtingą tinklą, kuriame skleidžiama prorusiška propaganda ir įspėjo apie masinį tokio turinio skleidimą prieš birželio mėnesį vyksiančius ES rinkimus.

Mus labai džiugina, kad Vakarų valstybės mato tame didelę grėsmę ir suvokia, kad Rusijos agentai, naudodamiesi socialine žiniasklaida ir internetu, skleidžia melagingą ar klaidinančią informaciją, siekdami pakenkti joms, reklamuoti Rusiją ar bandydami paveikti jų šalių viešąją nuomonę, kad ši nepalaikytų Ukrainos kovoje su Rusijos invazija.

Ministrai taip pat teigė sukūrę bendrą mechanizmą, skirtą galimoms Rusijos interneto atakoms aptikti ir į jas reaguoti.

Atlikus preliminarią analizę padaryta išvada, kad Rusija praėjusią savaitę smogė Kijevui hipergarsine raketa „Zircon“ – pirmą kartą per beveik dvejus metus trunkantį karą, pirmadienį pareiškė Kijevo mokslinių tyrimų instituto vadovas, ir tai tapo nauju iššūkiu Ukrainos priešlėktuvinei gynybai.

Teigiama, kad „Zircon“ veikimo nuotolis yra 1 000 km, o jos greitis devynis kartus viršija garso greitį. Toks greitis reiškia gerokai sutrumpėjusį priešlėktuvinės gynybos reakcijos laiką ir galimybę atakuoti didelius, giliai esančius ir įtvirtintus taikinius.

Nyderlandų teismas pirmadienį nurodė vyriausybei blokuoti visą naikintuvų F-35 dalių eksportą į Izraelį, nes kyla įtarimų, kad per karą Gazos ruože jos buvo naudojamos tarptautinei teisei pažeisti.

Izraelis neigia vykdęs pažeidimus ir sako, kad kovoja su „Hamas“ teroristais, siekiančiais jį sunaikinti.

Vakar ES priėmė įstatymą, kuriuo siekiama atidėti nenumatytą pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto, ir taip žengė pirmą konkretų žingsnį siekiant bloko tikslo panaudoti šiuos pinigus Ukrainos atstatymui finansuoti.

Maskvai įsiveržus į Ukrainą, ES ir Septynių šalių grupė (G7) įšaldė maždaug 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto. Du trečdaliai šių lėšų yra ES, o didžioji jų dalis laikoma Belgijos kliringo namuose „Euroclear“. Kol kas tik mokesčiai už Belgijoje esantį turtą buvo skirti specialiam fondui Ukrainai, kurį tvarko Belgijos vyriausybė.

Dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, Lietuvos aludarių gildijai ir visiems jums už palaikymą bei supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti