Nepaisant Migracijos departamento optimizmo dėl užsieniečių kontrolės mūsų šalyje užtikrinimo, Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga teigia, kad iš tiesų migracijos procesų valdymas vyksta popieriuje, kokybiškai veiklai trūksta ir finansavimo, ir žmonių, o pasieniečiams, kurie taip pat atsakingi už Migracijos kontrolę, dar ir buvo atimtas įrankis, kuris leido naikinti dokumentą, leidžiantį užsieniečiui būti Lietuvoje ir pradėti grąžinimo arba neįleidimo į Lietuvą procedūrą nedelsiant.
Seime jau skinasi kelią įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektas, kuriuo status quo galėtų būti atstatytas ir leistų paspartinti dabar stringančius užsieniečių atvykstančių į Lietuvą kontrolės efektyvinimo procesus, todėl pasieniečiai tikisi politikų palaikymo ir prašo projektui pritarti.
Kontrolės stiprinimas
Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Žygimanto Kalpoko, įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo gali priimti ne tik Migracijos departamentas, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
„Šio projekto atsiradimas teikia vilčių, kad galbūt pagaliau politikai iš tiesų suprato, jog jeigu norime tinkamai rūpintis valstybės saugumu, privalome stiprinti institucijas, kurios vykdo užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvoje kontrolę.
Anksčiau, užsieniečiams atvykstantiems darbo pagrindais į Lietuvą būdavo išduodamos vizos, o ne leidimai laikinai gyventi, kurias pasieniečiai galėdavo naikinti, pavyzdžiui, jei nustatydavome, kad viza gauta apgaulės būdu arba kai kildavo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo.
Dabar mes negalime naikinti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje bei turime kreiptis į Migracijos departamentą pateikdami visus įrodymus, kad departamentas panaikintų užsieniečio laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.
Mes negalime pradėti užsieniečio grąžinimo, nors ir nustatome, kad ta teisė, laikinai gyventi Lietuvoje, įgyta apgaulės būdu, t. y. pateikiant melagingą informaciją. Paprastai tariant įsiveliame į ilgą biurokratinį procesą – mes kreipiamės į Migracijos departamentą, o jis tikrina mūsų pateiktus duomenis, tuomet po kažkurio laiko (nuo 1 iki 6 mėn.) panaikina užsieniečio leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir tada pasieniečiai vėl ieško užsieniečio, ir jeigu pasiseka jį surasti, priima sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo įpareigodami jį savanoriškai išvykti iš Lietuvos, nustatant 7-30 dienų terminą.
Ir jeigu užsienietis po nustatyto termino neišvyksta, jo vėl ieškoma, o suradus jis yra sulaikomas, kad būtų jau įvykdytas jo išsiuntimas – priverstinis išvesdinimas ar išvežimas iš Lietuvos Respublikos. Visa ši biurokratinė karuselė tik įsuka į perteklinį darbą net kelias valstybines institucijas, o rezultatas apgailėtinas- suteikiamas šansas neteisėtai Lietuvoje esantiems užsieniečiams išvengti grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės šalis“, – sakė Ž. Kalpokas.
Išaugęs užsieniečių skaičius
Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinė sąjunga tvirtina, kad užsieniečių skaičius šalyje labai didelis – š.m. sausio 1-ąją mūsų šalyje iš viso gyveno 217 988 užsieniečiai. Didžiausių užsieniečių bendruomenių trejetas, Migracijos departamento duomenimis, nepakito: daugiausiai Lietuvoje gyvena ukrainiečių – 77 080, baltarusių – 57 511 ir rusų – 14 978. Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje gyvenančių Centrinės Azijos šalių piliečių bendruomenė padidėjo daugiau nei dešimt kartų.
Didėjant užsieniečių skaičiui, didėja grėsmės
Ir, anot Ž .Kalpoko, didėjant užsieniečių skaičiui Lietuvoje auga ir grėsmės – daugėja teisėtai į Lietuvą atvykusių užsieniečių daromų pažeidimų. Lietuvos policijos visuomenei pristatytoje informacijoje skelbiama, kad nuo 2021 metų vien policijoje registruojamų užsieniečių padarytų nusikalstamų veikų skaičius padidėjo du kartus (apie 460 registruotų užsieniečių padarytų nusikalstamų veikų 2021 metais ir apie 1000 – 2024 metais).
Tarp nusikalstamų veikų dominuoja vagystės, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei smurtas artimoje aplinkoje.
„Taip pat, ir paprasti Lietuvos piliečiai savo miestuose ima matyti nekontroliuojamo užsieniečių skaičiaus padarinius. Mūsų politikai nuolat kalba apie biudžeto didinimą krašto gynybai nuo išorės priešų, tačiau su dabartinėmis tendencijomis išorės priešų turbūt mes patys prisileidome teisėtais būdais nusikalstamai aplaidžiai vykdydami migracinę politiką, didindami užsieniečių kvotas ir palengvindami jų atvykimą, tačiau viešąjį saugumą bei hibridinių atakų grėsmę nustumdami į nuošalę“, – apie grėsmes kalbėjo Ž. Kalpokas.
Teisinio reguliavimo pakeitimas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, suteiks galimybę, esant teisiniam pagrindui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, supaprastins administracinę procedūrą ir užkirs kelią išvengti teisinių pasekmių Lietuvos įstatymų nesilaikantiems užsieniečiams.
Reikia daugiau lėšų
Anot Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės Loretos Soščekienės, neturėtume prieiti iki Vokietijos padėties, o pasieniečiai turi turėti įrankius, kaip operatyviau išsiųsti nelegaliai šalyje esančius užsieniečius į jų kilmės šalis. Teisės viršenybės principas turi galioti visiems vienodai, neišskiriant nei pagal tautybę, nei pagal kilmę.
Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas, pabrėžia ir tai, jog nors 2024 metų pradžioje bendras Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius viršijo 220 tūkst., Valstybės sienos apsaugos tarnyboje migracinei kontrolei įgyvendinti yra 42 pareigybės, iš jų 4 viršininko pareigybės.
Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse gyvenamąją vietą deklaravusių užsieniečių – daugiau kaip 110 tūkst., o migracinę kontrolę atliekančių pareigybių – 18 (daugiau kaip 6000 užsieniečių vienai pareigybei). Todėl, pasak Ž. Kalpoko, būtina didinti finansavimą šiai sričiai ir galvoti apie papildomų pareigybių steigimą.
Pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko nuomone, pritardami įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, Seimo nariai neliktų nuošalyje, prisidėtų prie mūsų valstybės vidaus saugumo stiprinimo.
Parengta pagal Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinė sąjungos pranešimą
